Ženšenis. Kuo naudingas medicininiais / sveikatinimo tikslais?

Tradiciškai Panax ginseng C.A. Meyer vartojamas, esant išsekimui, neurozei, nerimui, neuralgijai, sutrikus seksualinei funkcijai, virškinimui. Klinikiniais tyrimais paremtas augalo šaknų ekstrakto vartojimas, kaip tonizuojančios, gerinančios kognityvines funkcijas, kardiotoninės, spindulinės terapijos pagalbinės priemonės. Augalo šaknų ekstraktas rekomenduojamas vartoti, esant vaisingumo sutrikimui, sergant II tipo cukriniu diabetu, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis. Remiantis farmakologinių eksperimentų rezultatais, nustatyta, kad Panax ginseng C.A. Meyer lėtina senėjimo procesą, gerina atmintį ir mokymąsi, pasižymi antioksidaciniu - antiradikaliniu poveikiu, padidina organizmo atsparumą įvairiems stresiniams veiksniams, gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė alkoholizmo gydymui. Augalo ekstraktas ne tik reguliuoja metabolinius procesus, teigiamai veikia endokrininę sistemą ( reguliuoja antinksčių aktyvumą, kortikosteroidų sintezę, padidina jautrumą insulinui, gerina jodo pasisavinimą skydliaukėje ir t.t.), bet dėl ženšenių šaknyse esančių polisacharidų turi imunomoduliacinį poveikį, t.y., aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą prieš bakterijas: Staphylococcus aureus, Helycobacter pylori, Bacillus cereus, Salmonella enteritidis, Escherichia coli, Listeria monocytogenes ir kt., skatina imuninių ląstelių – T limfocitų, NK ląstelių gamybą. Rekomenduojama vartoti kaip pagalbinę priemonę tuberkuliozei gydyti arba jos remisijos laikotarpiui. Dėl imunomoduliacinių savybių Panax ginseng C.A. Meyer rekomenduojamas vartoti po sunkių ligų, chirurginio gydymo. Tyrimuose stebėtas ženšenių šaknų ekstrakto regeneruojantis poveikis audinių ląstelėms, teigiamas poveikis angiogenezei, greitesnis ir sėkmingesnis žaizdų gijimo procesas.

Standartizacija. Kas tai? Reikšmė augaliniuose ekstraktuose bei medicininiuose preparatuose.

Augalinio preparato standartizacija – tai preparato veikliosios medžiagos ir gatavo produkto farmacinių (fizinių - cheminių, biologinių, mikrobiologinių) savybių, įskaitant preparato tapatybę, grynumą ir sudėtį, bei preparato gamybos technologijos įvertinimas. Veikliosios medžiagos tapatybė vertinama, atliekant žaliavos makroskopinę – mikroskopinę analizę, nustatant morfologinius – anatominius ypatumus, vykdant cheminės sudėties kokybinę - kiekybinę analizę, įvertinant mikrobinę taršą, pesticidų, aflatoksinų, sunkiųjų metalų kiekį, radioaktyvumą. Analizė atliekama tik validuotais metodais. Šis ilgas ir kruopštus tyrimas būtinas, nes norint turėti vienokį ar kitokį vartojamo augalinio preparato farmakologinį efektą, labai svarbu nustatyti ne tik veikliosios medžiagos biologiškai aktyvius junginius, bet ir tų junginių santykį. Pažeidus cheminių junginių santykį, vietoje pageidaujamo farmakologinio poveikio galima inicijuoti nepageidaujamą efektą.

Ginsenozidai. Kas tai? Kokie yra? Kokia svarba, poveikis organizmui?

Ženšenių šaknų ekstraktas standartizuojamas pagal ginsenozidus (damarano ir oleanolio rūgšties darinius, t.y., triterpeninius saponinus). Žaliavoje yra pentaciklinių ir steroidinių triterpeninių saponinų mišinys. Bendras ginsenozidų kiekis žaliavoje negali būti vienintelis lemiamas kokybinis veiksnys, svarbus yra tam tikrų ginsenozidų santykis. Labiausiai ištirta dviejų rūšių ženšenių – Amerikos ženšenio (Panax quinquefolium L.) ir Azijos ženšenio (Panax ginseng C.A. Meyer) ginsenozidų sudėtis. Abiejų rūšių ženšenio žaliavoje nustatyta daugiau kaip 20 ginsenozidų, tačiau dažniausiai aptinkami ginsenozidai – Rb1, Rb2, Rc, Rd, Re, Rf, Rg1 (pagal prisijungusią cukrinę dalį ginsenozidai ir yra skirstomi į A, B, C ir t.t.). Yra nustatyta, kad Azijoje augantis ženšenis turi stipresnį gydomąjį poveikį nei Amerikos ženšenis. Nuo ginsenozidų kiekybinio santykio priklauso ženšenių preparatų farmakologiniai poveikiai. Pvz., jeigu žaliavoje yra daugiau Rb ginsenozido, ženšenių preparatas veiks raminančiai, jeigu daugiau yra Rg – stimuliuojančiai. Rb ginsenozidas intensyviau mažina „blogojo“ cholesterolio gamybą, infarkto riziką, lėtina širdies raumens ląstelių apoptozės procesą, slopina kraujagyslių endotelio ląstelių proliferaciją, Rb1 ir Rg2 - pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, Panax ginseng C.A. Meyer šaknų cheminėje sudėtyje dominuoja protopanaksadiolio tipo ginsenozidai, kai angliavandeniai prisijungia C3 arba C20 padėtyje, pvz., Rc, o Panax quinquefolium L. žaliavoje dažniausiai aptinkami protopanaksatriolio ginsenozidai, angliavandeniai prisijungia C6 arba C20 padėtyje. Panax ginseng C.A. Meyer šaknų cheminėje sudėtyje esantis ginsenozidas Rc – inhibuoja krūties vėžio ląstelių proliferaciją.

Adaptogenai. Kas tai? Kokie yra? Kokia svarba, poveikis organizmui?

1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas“. Farmakodinaminę adaptogeninių medžiagų chrakteristiką aprašė Brekhman ir Dardymov 1969 m.: adaptogenas yra beveik netoksiškas vartotojui, turi nespecifinį farmakologinį poveikį ir veikia, didindamas atsparumą įvairiems biologiniams, fiziniams ir cheminiams faktoriams, normalizuoja įvairių organų sistemų veiklą. Adaptogenai sukelia darbingumo padidėjimą, kurio pasekoje nėra energingumo ir darbingumo sumažėjimo. Augaliniai adaptogenai padidina organizmo gebėjimą adaptuotis prie aplinkos veiksnių ir išvengti šių veiksnių sukeliamo žalingo poveikio. Sunku tiksliai apibrėžti terminą „adaptogenas“, remiantis įprastiniais farmakologijos terminais. Koncepcija - „vienas vaistas-vienas simptomas“ ar „vienas vaistas-viena liga“, netinka adaptogenams apibūdinti. Sergant adaptogenai sukuria nespecifinius efektus, apsaugo nuo ligos komplikacijų ir sustiprina bendrą organizmo būklę. Nuo imunostimuliatorių adaptogenai skiriasi tuo, kad jie apsaugo nuo neinfekcinės kilmės stresinių faktorių, mažina reakciją į stresą ūmioje fazėje, padeda išvengti išsekimo stadijos. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad adaptogenus pravartu vartoti žmonėms, patiriantiems didelį fizinį ir psichinį aktyvumą, pvz. atletams. Šiuo metu stengiamasi paaiškinti adaptogenų poveikio mechanizmą. Manoma, kad adaptogenai aktyvina simpatinės nervų ir pogumburio-hipofizės-antinksčių sistemas. Pogumburio-hipofizės-antinksčių ašies (PHA) aktyvavimas yra vienas svarbiausių atsakų į stresą ir kritines būkles. Streso metu sutrinka citokinų, katecholaminų, gliukokortikoidų, kortizolio, serotonino, azoto oksido, cholecistokinino, kortikotropiną atpalaiduojančio faktoriaus, lytinių hormonų apykaita. Adaptogenai padeda sureguliuoti šių biocheminių medžiagų apykaitą, koordinuoja ląstelių atsaką į stresą, t.y., skatina specialių streso baltymų (anglų k. - Heat shock proteins, HSPs), šiluminio šoko baltymų (šaperonų), sintezę. Šie baltymai pradedami sintetinti, atsiradus ląstelėse„nenormalių“ baltymų. Neteisingai sintezuoti baltymai dalyvauja daugelio ligų patogenezėje. HSPs (baltymai - šaperonai) geba „taisyti“ genų raiškos pokyčius, t.y., apsaugo ląsteles nuo pažeidimo. Adaptogenai padidina šaperonų Hsp70, Hsp72 ir Hsp16 ekspresiją. Tokiu būdu, vartojant adaptogenus, pasireiškia jų priešuždegiminis, antioksidacinis, anksiolitinis, antidepresinis efektas. Adaptogenai moduliuoja imuninės, endokrininės, nervų sistemos atsaką į stresinius faktorius, reguliuoja organizmo funkcijas ir padeda palaikyti homeostazę. Dauguma augalų adaptogenų yra Azijos floros atstovai. Klasikinis ir populiariausias „pirmos kartos“ augalas adaptogenas yra kininis ženšenis (Panax ginseng C. A. Meyer ). Tai vienas labiausiai ištirtų adaptogenų. Adaptogeninių savybių turi ir kiti augalai, laikomi „antros kartos“ adaptogenais: paprastasis rapontikas (Rhaponticum carthamoides (DC.) Iljin., Asteraceae), juodasis eleuterokokas (Eleutherococcus senticosus (Rupr. et Maxim.) Maxim., Araliaceae), rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea L., Crassulaceae), kininis citrinvydis (Schisandra chinensis (Turcz.) Baill., Schisandraceae), aukštoji aralija (Aralia mandshurica Maxim., Araliaceae).

Kraujospūdis / kardiologija. Koks ženšenio poveikis kraujo spaudimui?

Panax ginseng C. A. Meyer poveikis širdies – kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis. Manoma, kad jis neturi įtakos, kai arterinis kraujo spaudimas iki 200 mm Hg, be to, pasižymi teigiamu inotropiniu ( širdies susitraukimų amplitudės padidėjimu) ir neigiamu chronotropiniu (širdies susitraukimų dažnio suretėjimu) poveikiais. Ženšenis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, saugo širdį ir kraujagysles nuo oksidacinio streso, t.y., žalingų laisvųjų radikalų poveikio, tačiau turi įtakos azoto oksido sintezei, kraujagyslių vazodiliatacijai, endotelio funkcijai. Šiuolaikinėje kardiologijoje įrodyta, kad pažeidus endotelį, pažeistoje vietoje formuojasi plokštelės, vyksta jų agregacija, prasideda kraujagyslės lygiojo raumens ląstelių proliferacija (dauginimasis) ir jungiamojo audinio formavimasis, vystosi aterosklerozė, kitos širdies – kraujagyslių ligos. Augalo šaknų ekstraktas palaiko trombocitų fiziologines funkcijas, mažindamas kraujo klampumą, t.y., turi antiagregacinį poveikį. Panax ginseng C. A. Meyer mažina bendrąjį cholesterolio bei trigliceridų kiekį, tačiau didina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją. Esant hipotenzijai (hipotonijai), reguliuoja kraujospūdį. Ženšenis, kaip augalas adaptogenas, orientuotas į endogeninius reguliacinius poveikius ir mechanizmus, organizmo homeostazę. Suprantama, kad vartojant ženšenių preparatus, išlieka individualios organizmo reakcijos rizika, pvz., inicijuota momentinė hipertenzija. Tačiau galimas ir priešingas ženšenių preparatų efektas, esant hipertenzijai, sumažintas kraujospūdis, t.y., vartojamas augalas - adaptogenas moduliuoja fiziologines funkcijas iki pusiausvyros.

Nemiga. Koks ženšenio poveikis miego kokybei? Kaip / Kodėl?

Panax ginseng C. A. Meyer moduliuoja nervų sistemą. Tyrimuose in vivo stebėtas kininių ženšenių ekstrakto ginsenozidų Rb1, Rb2, Rc poveikis miego, sukelto heksobarbitalio, ilgesnei trukmei. Yra žinoma, kad augalo ekstraktas veikia neuromediatorius, miego-būdravimo ciklą. Elektroencefalogramos (EEG) bangų fragmentai, atspindintys žmogaus smegenų aktyvumą skirtingose miego stadijose, parodė, kad ženšenių preparatai sužadina lėtų (0.5-2 Hz) delta bangų aktyvumą. Šios bangos vyrauja ketvirtoje miego stadijoje. Ši stadija yra laikoma giliausia miego faze - prabusti dėl sutrikdymo tuo metu yra sunkiausia, o jei taip ir nutinka, tai trunka labai trumpai, o pats prabudimas nėra visiškas ir dažnai net pamirštamas. Delta bangos siejamos su imuninės sistemos atnaujinimu, organizmo veiklos harmonizavimu. Norint pagerinti miego kokybę, rekomenduojama vartoti Panax ginseng C. A. Meyer preparatus ne trumpiau kaip 12 savaičių po 40 mg per parą.

Stresas / Įtampa. Ar ženšenis turi stresą ir įtampą (nerimą) mažinantį poveikį? Kaip veikia / Kodėl? Kada tikėtis efekto?

Priklausomai nuo ženšenių preparatų dozių, pasireiškia skirtingas augalo poveikis: mažomis dozėmis (40 – 80 mg per parą) vartojamas ženšenis didina budrumą bei silpnina slopinimo procesus, o didelėmis (iki 3 g per parą) – atvirkščiai, t.y., stiprina slopinimo procesus. Ženšenių preparatai reguliuoja dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenų kamiene, pasižymi antistresinėmis, homeostazę inicijuojančiomis – adaptogeninėmis savybėmis. Ženšenis veiksmingas įvairių asteninių būklių, pvz., neurozės, metu, pasižymi anksiolitiniu poveikiu, t.y., mažina įtampą, išsaugo darbingumą, nesukelia pripratimo. Biologinį nerimo pagrindą sudaro trys neurotransmiterių sistemos: GABA benzodiazepinų kompleksai, noradrenalininė sistema ir serotoninas. Tyrimų metu nustatyta, kad ginsenozidai gali sėkmingai prisijungti prie GABA receptorių ir mažinti nerimo simptomus. Taip pat įrodyta, kad ženšenis, kaip augalas adaptogenas, reguliuoja katecholaminų sekreciją, stabilizuoja centrinę nervų sistemą. Tačiau reiktų atminti, kad ženšenių preparatų sąveika su kofeinu ar alkoholiu gali išprovokuoti dirglumą, o sąveikoje su monoaminooksidazės inhibitoriais gali pasireikšti ir galvos skausmas, tremoras ar net pasireikšti manijos priepuoliai.

Onkologija. Koks ženšenio poveikis onkologiniams ligoniams? Ar gali onkologinėmis ligomis sergantys žmonės vartoti preparatus su ženšeniu? Kodėl taip / ne?

Tyrimais įrodytas antinavikinis, antiproliferacinis, metastazes slopinantis, vėžio ląstelių apoptozę inicijuojantis poveikis. Nustatyta, kad Panax ginseng C.A.Meyer stimuliuoja makrofagų fagocitozę, ginsenozidai (Rg3, Rg5, Rk1, Rs5, Rs4) citotoksiškai veikia kepenų navikų (hepatomų) ląsteles, slopina metastazių vystymąsi, sergant kiaušidžių navikais, ginsenozidas Rg3 inhibuoja prostatos navikų ląsteles, ginsenozidai slopina melanomos ir plaučių navikų metastazių vystymąsi, stimuliuoja navikinių ląstelių apoptozę. Onkologiniams pacientams, pabaigus gydymą (chemoterapiją ar spindulinę terapiją), rekomenduojama vartoti kininių ženšenių preparatus, kaip augalą – antioksidantą, adaptogeną, reguliuojantį homeostazę, gerinantį gyvenimo kokybę, mažinantį antrinių komplikacijų vystymąsi. Ženšenių šaknų ekstrakto biologiškai aktyvūs junginiai padidina atsparumą įvairiems biologiniams, fiziniams ir cheminiams stresiniams faktoriams. Taip pat rekomenduojama vartoti ženšenių preparatus onkologinių ligų prevencijai.

Priklausomybė. Ar atsiranda priklausomybė vartojant preparatus su ženšeniu? Kas gali nutikti po nepertraukiamo 2–3 mėnesių vartojimo?

Ženšenių preparatų vartojimas nesukelia priklausomybės ar intoksikacijos. Stebėti atskiri atvejai, kai ženšenių preparatai individualiai inicijavo pykinimą, vėmimą, tachikardiją, alergiją. Kinų medicina rekomenduoja vartoti šio augalo preparatus sunkiais gyvenimo etapais, rudenį ar žiemos metu ligų profilaktikai. Lėtinių ligų atveju, geriatrijoje rekomenduojama Panax ginseng C.A.Meyer vartoti 3 mėn., po 10 – 12 dienų pertraukos vėl tęsti preparatų vartojimą. Labai svarbu teisingas ženšenių preparatų pasirinkimas, nes tokios pat koncentracijos vienodai dozuojami preparatai dėl skirtingos ginsenozidų kokybinės – kiekybinės sudėties gali turėti skirtingus farmakologinius poveikius.

Ar ženšenis tinka organizmo vidinei energijai sužadinti / pakelti tonusą? Kodėl? Iš kur ta energija atsiranda?

Adaptogenai sukuria švelnią į stresą reaguojančių sistemų aktyvaciją, kuri panaudojama susidoroti su sunkiais stresais. Pogumburio-hipofizės-antinksčių ašies (PHA) aktyvavimas yra vienas svarbiausių atsakų į stresą ir kritines būkles. Ženšenių preparatams aktyvavus šią ašį, adrenalinas praplečia širdies, smegenų ir plaučių kraujagysles, mobilizuojami energijos šaltiniai: iš riebalinių atsargų – riebiosios rūgštys, iš kepenų – gliukozė, sustiprėja širdies veikla: didėja mitochondrijų kiekis miokarde – gerėja deguonies metabolizmas ir energijos gamyba, ATP, kreatinfosfato kiekis raumenų ir smegenų ląstelių mitochondrijose. Todėl padidėja ištvermė, fizinis ir protinis aktyvumas, judesių tikslumas.

Ar verta rinktis produktą su ženšeniu, jeigu žmogus nori tiesiog multivitaminų? Kokia papildoma nauda?

Tyrimais įrodyta, kad multivitaminai puikiai dera su ženšenių šaknų ekstraktu: vartojant šį derinį, sinergistiniu principu užtikrinama homeostazė, vykdomas geriausias „bendrasis stiprinantis“ poveikis organų sistemoms.

Kiek laiko vartoti preparatus su ženšeniu? Po kiek laiko tikėtinas juntamas poveikis?

Ženšenių preparatų vartojimo trukmė nėra griežtai reglamentuojama. Ligų profilaktikai rekomenduojama vartoti kelis kartus per metus po 4 – 5 savaites. Lėtinių ligų atveju reiktų vartoti ilgiau – 9–12 mėn., kas 2–3 mėn. po 10 dienų nevartojant preparatų. Ženšenių preparatų poveikis juntamas individualiai, kartais – tik pradėjus vartoti, o vidutiniškai po 2 – 3 savaičių preparatų vartojimo.

Ženšenio įtaka kūno svoriui: didina, mažina ar neturi jokios įtakos?

Ženšenio ekstraktas reguliuoja metabolinius procesus, ypač veikia angliavandenių apykaitą. Esant nutukimui ar antsvoriui neretai stebima maisto suvartojimo reguliatoriaus – leptino, sumažėjusi koncentracija. Leptinas - peptidinės kilmės citokinas, priklausantis interleukino-6 (IL-6) šeimai, sintetinamas adipocituose ir išskiriamas tada, kai organizmas yra sotus. Leptinas siunčia aferentinį signalą į pogumburį, slopindamas neuropeptidų sintezę, mažina alkį, maisto suvartojimą ir kūno masę. Tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais įrodyta, kad vartojant ženšenių preparatus ne trumpiau kaip keturias savaites, didėja leptino koncentracija, t.y., greičiau pajuntamas sotumo jausmas, mažėja apetitas, suvartojama mažiau kalorijų. Taigi, ženšenis reguliuoja kūno svorį, mažindamas antsvorį (net iki 60 proc.).

Ženšenio poveikis moterims, ypač menopauzės metu.

Ženšenių preparatai reguliuoja menstruacinį ciklą (koordinuoja estrogenų ir progesterono sintezę), šalina premenstruacinį sindromą.

Menopauzė – stresinis moters amžiaus laikotarpis, pasireiškiantis miego sutrikimu, nuovargiu, „karščio“ bangomis, padidintu dirglumu, gleivinių sausėjimu ir t.t. Tyrimais in vivo nustatyta, kad ženšenių preparatų vartojimas retina „karščio“ bangų dažnį, teigiamai veikia termoreguliaciją, skatindamas kortikotropino (AKTH, adrenokortikotropininio hormono) išsiskyrimą. Šis hormonas skatina kortizolio sekreciją, yra svarbus organizmo adaptacijos reakcijoms. Kortikotropinas aktyvina angliavandenių ir riebalų oksidaciją, atsakingas už energijos gamybą, taip pat skatina steroidogenezę, iš dalies mineralkortikoidų bei lytinių hormonų gamybą.

Ženšenis gerina miego kokybę (žr. ženšenio poveikis miegui), mažina nuovargį. Ginsenozidai gali sėkmingai prisijungti prie GABA receptorių ir mažinti nerimo simptomus, stabilizuoti centrinę nervų sistemą. Taip pat nustatyta, kad vartojami ženšenių preparatų triterpeniniai saponinai – ginsenozidai, menopauzės laikotarpiu veikia panašiai kaip selektyvūs estrogenų moduliatoriai, pvz., slopino makšties gleivinės atrofiją, intensyviau vyko gleivinių epitelio regeneracija. Taigi, augalas adaptogenas – ženšenis, padeda palaikyti homeostazę ir menopauzės laikotarpiu.