Daugumai žmonių, kuriems reikalinga gyvybiškai svarbi inksto transplantacija, Lietuvoje vidutiniškai laukia nuo 0,5 iki 1,5 metų, priklausomai nuo amžiaus grupės.
Pablogėjus sveikatai, pacientams, kuriems diagnozuojamos sunkios inkstų ligos, kraujas valomas atliekant dializes. Tai atliekama tris kartus per savaitę po 3-5 valandas trunkančias procedūras. Todėl tai gerokai sutrikdo žmogaus gyvenimą, dažnai žmogus nebegali dirbti, nebegali keliauti. Inkstų transplantacija leidžia pacientams grįžti į įprastą gyvenimą.
„Nors tapti gyvuoju donoru ryžtasi vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvoje kol kas fiksuojami pavieniai jos atvejai. Transplantuotas gyvo donoro inkstas veikia geriau ir išlieka gyvybingas ilgiau nei transplantuotas mirusio donoro inkstas. Gyvoji donorystė efektyvesnė, nes transplantacija iš gyvo donoro dažniausiai būna labai sėkminga, geresni organo bei recipiento išgyvenamumo rodikliai. O rizika donorui sirgti lėtinėmis inkstų ligomis – minimali lyginant su sveika populiacija“, – pranešime cituojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura.
Inksto transplantacija yra geriausias galutinės stadijos inkstų nepakankamumo gydymas. Gyvojo donoro inksto transplantacija ypatinga tuo, kad recipientui nereikia laukti, kol atsiras donoras, be to, padeda išvengti komplikacijų, susijusių su ilgalaikiu dializių taikymu.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu išsamių klinikinių, laboratorinių, radiologinių tyrimų rezultatų laukia keturios potencialios donoro ir recipiento poros, taip pat pasiryžusioms gyvajai donorystei. O minėtiems sutuoktiniams jau pasisekė – tyrimų išvados patvirtino, kad vieno inksto paėmimas nepakenks vyro sveikatai, inkstą galima transplantuoti žmonai.
Tai nėra lengvas sprendimas – vieną savo inkstą padovanoti kitam žmogui. Vis dėlto tam pasiryžę, pasak specialistų, turi pasiruošti psichologiškai, būti geros sveikatos, nesirgti diabetu, vėžiu, inkstų ir širdies ligomis, jaunoms moterims tapti donorėmis rekomenduojama po gimdymų. Pagal Lietuvos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą – neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš genetiškai artimo donoro (savo mamos, tėčio, brolio, sesės ar vaiko) arba sutuoktinio.
Padovanojęs savo inkstą donoras gali gyventi visavertį gyvenimą – tęsia karjeras, sportuoja. Tam, kad žmogaus kūnas tinkamai funkcionuotų, pakanka turėti vieną inkstą, pažymi Nacionalinis transplantacijos biuras.
