Saulė – daugiau naudos ar žalos?
Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Justos Prokopavičiūtės, vasarą didžiajai daliai šalies gyventojų trūksta vitamino D, kuris būtinas imuniteto stiprinimui, sėkmingai širdies veiklai. Tačiau saugiai mėgaujantis saule pagaminamas šio vitamino kiekis nėra žmogui pakankamas. Be to, vis dar gajus įsitikinimas, kad šią problemą padeda spręsti ilgos saulės vonios.
„Nėščioms moterims, mažiems vaikams iki 1-2 metų bei žmonėms, turintiems odos problemų, saulė apskritai yra nerekomenduojama. Be to, egzistuoja aiškios rekomendacijos, kada žmogus gali būti saulėje, o kada jos vengti. Ilgą laiką praleisdamas saulėje žmogus rizikuoja nudegti odą, gauti didelį ultravioletinių spindulių kiekį, kuris yra kenksmingas“, – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja.
J. Prokopavičiūtės teigimu, atsargiai į buvimą saulėje turėtų žiūrėti ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač turintys gretutinių širdies, kraujagyslių ligų. Anot gydytojos, tokiems asmenims patariama vengti dienos meto, kai saulė yra intensyviausia, kadangi tai gali sukelti kraujospūdį, gausesnį prakaitavimą, galiausiai išprovokuoti širdies priepuolius.
Didelė odos ligų rizika
Lazerinės dermatologijos Sapiegos klinikos gydytoja dermatovenerologė Nadežda Jarušina pasakoja, kad saulės poveikis skirstomas į dvi kategorijas – ūmų ir ilgalaikį. Prie pirmojo priskiriamas įdegis, odos paraudimas, patinimas, nudegimas, alergija saulei. Tuo tarpu ilgalaikis poveikis, kuris ilgainiui susiformuoja saulėje praleidžiant daug laiko, apima odos senėjimą arba fotosenėjimą, įvairių odos darinių formavimąsi, odos vėžio išsivystymą.
Dermatovenerologės teigimu, nepaisant to, kad saulė yra natūralus žmonėms būtino vitamino D šaltinis, jos reikia saugotis. Kadangi vyraujantis lietuvių fototipas – odos jautrumo saulės skleidžiamiems ultravioletiniams spinduliams laipsnis – yra pirmas arba antras, rizika susirgti įvairiomis odos ligomis, taip pat ir vėžinėmis, yra didesnė.
„Saulės pavojus mūsų organizmui priklauso nuo odos spalvos. Lietuvių oda yra imlesnė saulei nes mūsų populiacijoje vyrauja pirmas arba antras fototipas, kuriems priskiriami šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, baltaodžiai arba šviesios odos žmonės, kurie sunkiai įdega, dažnai nudega odą. Dėl to imlumas saulei yra didesnis, kaip ir rizika susirgti ikivėžinėmis ir vėžinėmis ligomis“, – sako N. Jarušina.
Būti saulėje reikia, tačiau saikingai
Gydytojų teigimu, saulė yra atsakinga net už 90 proc. vitamino D atsargų, todėl jos reikia kasdien ir ilgesnį laiką. Visgi geriausiai jis odoje gaminasi nuo 10 iki 15 h, kai neigiamas saulės poveikis yra didžiausias.
Dėl šios priežasties gydytojos ragina saule mėgautis atsakingai. Antakalnio poliklinikos gydytoja atkreipia dėmesį, kad tikslus laiko tarpas, kurį žmogus gali praleisti saulėje, priklauso ir nuo tokių veiksnių kaip saulės aktyvumas, turimos gretutinės ligos, amžius ir kt.
„Labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno asmens individualią situaciją. Pavyzdžiui, žmogui sergant onkologine liga arba turint apgamų, išvis nerekomenduojama būti saulėje, tačiau sveikam žmogui tos 20 min. saulėje ryte arba popiet nėra kenksmingos“, – sako J. Prokopavičiūtė.
Jai antrina ir N. Jarušina, kuri pažymi, jog buvimas saulėje turi ir svarbių privalumų. Pavyzdžiui, prisideda prie geresnės emocinės būsenos, gausesnių vitamino D atsargų, imuniteto stiprinimo, tačiau siekiant išvengti neigiamo saulės poveikio, būtina riboti laiką joje bei pasirūpinti tinkama odos apsauga.
„Būnant saulėje rekomenduojama tepti apsauginius kremus, dėvėti kepures, dažniau rinktis pavėsį ir saugesnį laiką, pavyzdžiui, iki 11 h ryte arba jau popiet nuo 15-16 h. 20 min. atviroje saulėje žmogui tikrai nėra blogai, tačiau tam, kad būtume saugūs, reikia pasirūpinti odos apsauga“, – apibendrina gydytoja.
