Mitas: privaloma valgyti tris ar penkis kartus
Penkis, tris, du... Tai kiek kartų valgyti? Ž. Dumbraitė sako, kad nėra ir negali būti vieno absoliutaus atsakymo, kiek kartų per dieną turėtumėte valgyti. Viskas priklauso nuo žmogaus dienotvarkės ir įpročių.
„Taip, dažniausia rekomendacija – trys pagrindiniai valgymai ir vienas arba du užkandžiavimai per dieną. Tačiau jei dirbate naktimis ar slankiuoju grafiku, jūsų kūnas nori maisto neįprastu metu, todėl valgymo dažnumas ir laikas tikrai gali keistis. Rekomenduojama valgyti kas 3–4 valandas, tad siūlyčiau tuo vadovautis ir susidaryti savo mitybos režimą pagal asmeninę dienotvarkę. Bet atsižvelkite ir į savo kūno siunčiamus alkio ir sotumo signalus – jie geriausiai parodo, kiek ir kada reikia valgyti”, - teigia dietistė.
Mitas: jei meti svorį – neužkandžiauk
Ž. Dumbraitė sako, kad pirmiausia reikia atsikratyti nuomonės, jog užkandžiai yra lieknėjimo priešai. „Kita vertus, užkandžiai nėra būtini. Tiesiog įvertinkite savo dienos režimą: jei laiko tarpai tarp pagrindinių valgymų yra ilgesni nei 4 valandos, rekomenduoju į racioną įtraukti užkandžių. O jie gali būti patys įvairiausi ir net labai palankūs sveikatai“, – tvirtina dietistė.
Kad išalkus nekiltų pagunda prisivalgyti saldumynų, Ž. Dumbraitė pataria užkandžius planuoti iš anksto – visuomet turėti „paruoštukų“ arba ingredientų, kad greitai ir sveikai pavalgytumėte. Dietistė primena, jog valgydami daug skaidulinių medžiagų turintį maistą ilgiau jausitės sotūs.
Užkandžiams labai tinka avinžirnių užtepėlės, daržovės, riešutai, duona ar vaisiai. “Sumuštinis irgi gali būti skanus ir sveikatai vertingas maistas – juodą duoną užtepkite trintu avokadu, uždėkite pomidorą ar kiaušinį. Tiesa, pasirinktas užkandis turėtų būti kiek mažesnis nei pagrindiniai valgymai“, – primena Ž. Dumbraitė.
Mitas: jokių vaisių po vakarienės
Dietistė primena, kad svarbiausia ne kada, o kiek vaisių suvalgoma. „Vaisiai rekomenduojami ir reikalingi, nes turi daug vitaminų, skaidulų, būtinų mineralų. Jeigu suvalgysite vieną vaisių likus trims valandoms iki miego, dėl to nekils jokių problemų. O jei prieš miegą dar ir aktyviai pasivaikščiosite, tikrai sudeginsite gautas kalorijas.
Visgi, jei vienu prisėdimu mėgstate suvalgyti 3–5 obuolius ar bananus, tai tikrai gali turėti įtakos svorio augimui“, – teigia Ž. Dumbraitė. Nepamirškite, kad vaisiuose esantis cukrus yra lengvai išskaidomas ir paverčiamas į energiją. Jeigu jos nesunaudojate, energijos likutis organizme kaupiasi – virsta riebalais ir, galiausiai, nepageidaujamais kilogramais.
Mitas: kuo mažiau riebalų – tuo sveikiau
„Manyti, kad atsisakę riebalų sulieknėsite, yra labai paplitęs mitas, galintis žmonėms atnešti daug žalos“- tvirtina Ž. Dumbraitė. Iš maisto gaunami riebalai mums yra gyvybiškai svarbūs ir reikalingi gerai endokrininės sistemos, smegenų, sąnarių veiklai. Jie taip pat užtikrina vitaminų A, D, E ir K pasisavinimą organizme. „Žinoma, rekomenduoju rinktis nesočiuosius riebalus, kurių gausu šalto spaudimo, nerafinuotame alyvuogių, kokosų, linų sėmenų aliejuje, avokaduose, ekologiškuose žuvies produktuose“, - pataria dietistė.
O sočiųjų riebalų, kurių daugiausia pasterizuoto pieno produktuose, riebioje keptoje mėsoje, ypač kiaulienoje, kiekį reikėtų riboti. Labai nepalankūs sveikatai yra ir hidrinti riebalai dažnai naudojami įvairių pusgaminių ir konditerijos produktų gamyboje. Vartojant daug sočiųjų ir hidrintų riebalų turintį maistą, padidėja rizika susirgti širdies, kraujagyslių sistemos ligomis, tai gali sąlygoti ir nutukimą. Optimali bendra visos dienos riebalų norma lyginant su bendru dienos kalorijų skaičiumi yra 25-30 proc. Iš jų sočiųjų riebalų turi būti ne daugiau kaip 10 procentų. „Kaip ir visur, svarbu balansas ir maisto pasirinkimas. Kuo įvairesnis maistas – tuo geriau“, – pabrėžia Ž. Dumbraitė.
Mitas: norint sulieknėti reikia atsisakyti duonos
Dietistės nuomone, atsisakyti tam tikrų produktų ar jų grupių tikrai nereikia, svarbu pasirinkti tinkamus kiekius. „Pastaruoju metu tampa populiaru mažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, tačiau dėl to tikrai nereikia atsisakyti duonos. Tai yra nuostabus, įvairiose kultūrose vartojamas produktas, gausus skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Yra įvairiausių rūšių duonos, tad tikrai galima eksperimentuoti, ieškoti sau patinkančios ir tinkančios – kaskart į krepšelį įsidėkite dar neragauto skonio. Nepamirškite atkreipti dėmesio į duonos sudėtį: šimte gramų produkto esantį skaidulinių medžiagų, baltymų, cukraus ir druskos kiekį. Būtent šie kriterijai padės atsirinkti sveikatai palankiausią produktą“, - teigia Ž.Dumbraitė.
Šiemet „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad trečdalis respondentų prisipažįsta neturintys pakankamai žinių apie skaidulų naudą. „Pastebėjome, kad visuomenėje nėra nusistovėjusio įpročio skaidulas įtraukti į maisto racioną, kad įpročiui susiformuoti stinga žinių“, – sako „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas.
Maistinės skaidulos organizmui būtinos ne tik norint užtikrinti gerą virškinimą – jos taip pat sumažina riziką susirgti širdies ligomis, storosios žarnos vėžiu ir padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Todėl mitybos specialistai rekomenduoja per dieną suvartoti apie 30 gramų skaidulinių medžiagų. A. Kokoškinas primena, kad daugiausia skaidulų turi duona, pagaminta iš viso grūdo miltų. Dar vertinga ta, kurioje yra saulėgrąžų, linų sėmenų, moliūgų, sezamo ar kitų sėklų ir nemaltų grūdų. Pasirinkimas platus, tad svarbu surasti savo mėgstamą skonį, kuris dar būtų ir sveikatai palankus.
