Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis pasidžiaugė, kad gyvensenos medicina išties labai perspektyvi, – per pastarąjį dešimtmetį šią sritį plėtojo jai atsidavę sveikatos specialistai, o šiandien plėtrą į kitas sritis užtikrina naujosios kartos gyvensenos medicinos ekspertai. „Pradedame naują etapą – gyvensenos mediciną pritaikome ir karo medicinoje. Tai – puiki proga diskutuoti apie naujas idėjas ir rasti naujų būdų, kaip gerinti visuomenės bei kariuomenės sveikatą“, – teigė prof. K. Petrikonis.
Šiandien visas dėmesys skiriamas infekcinėms ligoms, bet pastebima, kad sveika gyvensena gali padėti atkurti netgi ypač didelį krūvį bei žalą patiriančių karių sveikatą ir didinti jų fizinį pajėgumą, o gyvensenos medicinos intervencijos vis dažniau taikomos ir už sveikatos priežiūros sistemos ribų. Tai pabrėžė konferencijos dalyviai, aptardami šios srities naujoves ir pasidalindami gerąja klinikine praktika.
Pasak Seimo nario, buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, užtruko, kol žmonės patikėjo, kad gyvensenos medicina reikalinga mūsų sveikatos apsaugos sistemai. „Anksčiau kalbėdavome apie lėtines ligas, o šiandien kalbame apie infekcinių ligų kontrolę. Tai taip pat susiję su gyvensena. Žmonės, kurie propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą, susiduria su mažesniais sveikatos iššūkiais net ir susirgę COVID-19. Smagu girdėti, kad gyvensenos medicina aprėpia ir naujus horizontus. Juo daugiau žmonių iš skirtingų sričių apie tai kalbės, tuo lengviau bus įtikinti visuomenę, kad tai veikia“, – patikino parlamentaras.
Daugelis konferencijos pranešėjų pastebėjo, kad išskirtiniu pavyzdžiu LSMU, kuris rengia gyvensenos medicinos specialistus, ilgainiui neabejotinai paseks ir nemažai kitų pasaulio universitetų, tai turės įtakos ir klinikinei praktikai. „Nepaisydami daugelio iššūkių, kuriuos įveikėme, mes sėkmingai judame toliau. Ši konferencija – puiki platforma diskutuoti, kaip plėtoti gyvensenos mediciną ir šios srities profesiją, kaip įkvėpti kitas šalis sekti mūsų pavyzdžiu“, – kalbėjo LSMU MA MF Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė.
JAV gyvensenos medicinos koledžo valdybos narys, Amerikos kardiologų asociacijos narys, gydytojas kardiologas dr. Dexteris Shurney’is konferencijoje pabrėžė, kad sveikatai daugiausiai įtakos daro du pagrindiniai veiksniai – gyvensena ir aplinka, supanti žmogų.
„Yra daug priežasčių, kodėl žmonės nekeičia gyvensenos. Viena jų – patogumas. Esame apsupti blogų pasirinkimų: tai – maistas, kurį gauname kavinėse, restoranuose, prekybos centruose, ir gyvenimas aplinkoje, kur nereikia daug judėti. Sunku iš to ištrūkti. Ir nors svarbu laikytis disciplinos, daugelis to nedaro. Tad reikia galvoti, kaip keisti aplinką, struktūras, kad galėtume keisti savo įpročius“, – tvirtino D. Shurney’is.
Jis dar minėjo, kad JAV susiduria su ypač didelėmis gyvensenos problemomis – 68 proc. suaugusiųjų ir 33 proc. vaikų yra nutukę arba turi antsvorio problemų. Žalingus gyvensenos įpročius ilgainiui perima net ir augintiniai – 54 proc. JAV namuose auginamų šunų taip pat turi antsvorio. JAV kardiologas pabrėžė, kad beveik pusę žmogaus sveikatos lemia pasirinkimai, o daugelio ligų galima išvengti pritaikius klinikines gyvensenos medicinos technikas.
D. Shurney’is apžvelgė Vanderbilto universiteto (JAV) atliktą tyrimą, kai, pakeitus organizacijos darbuotojų (20 tūkst.) gyvenseną, beveik ketvirtadalis jų pradėjo vartoti mažiau vaistų. Neabejotina, kad, pakoregavus gyvenseną, pasikeičia ne tik sveikata, bet ir finansinė situacija, – suvartojant mažiau vaistų, sutaupoma daugiau pinigų. „Žinoma, ne visi pasiryžę keistis, bet mums to ir nereikia. Kad pajustume pokyčius, užtenka, kad vos 100 bet kurios didelės organizacijos darbuotojų pakeistų savo gyvenseną“, – kalbėjo D. Shurney’is.
Vienas labiausiai cituojamų mitybos mokslo tyrėjų pasaulyje – Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkas prof. dr. Walteris Willet’as konferencijoje atkreipė dėmesį į lietuvių mitybą. Mokslininko teigimu, lietuviai linkę valgyti daug bulvių, mėsos, perdirbtų produktų ir maisto produktų, turinčių daug rafinuoto krakmolo, o tai tikrai – ne pati sveikiausia mityba. Anot W. Willet’o, toks maistas tinkamas tik išgyventi, bet ne lėtinių ligų profilaktikai. Pasaulyje yra daugybė dietų, tačiau mokslininkas išskyrė pačią sveikiausią – Viduržemio jūros pagrindo dietą, į kurią įeina daug maisto produktų, o svarbiausia – paremtą visos struktūros, augalinio pagrindo forma. Anot mitybos specialisto, tai – pati sveikiausia dieta, o taip besimaitinantys Viduržemio jūros regiono gyventojai gyvena ilgiausiai pasaulyje.
Mokslininkas apžvelgė vieną plačios apimties tyrimą, kuriuo siekta atsakyti į žmonijai bene svarbiausią klausimą – kaip 2050-aisiais reikės išmaitinti žmonių populiaciją, kuri, tikėtina, sieks 9,8 mlrd. gyventojų. Jo nuomone, tai pasiekti įmanoma, bet stengtis turime visi. Tyrime nuodugniai nagrinėtos ir žmonių mirtingumo priežastys bei šiltnamio efektas.
„Norėdami sumažinti mirtingumo statistiką, pirmiausia turėtume vartoti mažiau perdirbtos mėsos produktų, taip pat – mažiau natūralios mėsos ir kiaušinių. Rekomenduojama daugiau valgyti augalinės kilmės maisto, taip pat retkarčiais valgyti namuose augintą vištieną ir žuvį. Svarbu nevartoti kenksmingų riebalų“, – konferencijoje sakė W. Willet’as ir pabrėžė, kad kasdien bent pusė suvartojamų maisto produktų turėtų būti augalinės kilmės. Tokių produktų vartojimas turėtų sumažinti šiltnamio efektą, tačiau, to siekiant, daugiausia dėmesio reikia skirti transportui, energetikos sektoriams ir pramonei.
Konferenciją „Gyvensenos medicina: visuomenei ir kariuomenei“ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pasak jo pranešimo, organizavo kartu su dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba ir Lietuvos gyvensenos medicinos asociacija.
Renginyje kalbėta ir apie tai, kad gyvensenos medicinos strategijos didina JAV kariuomenės pajėgumą bei gerina fizinį pasirengimą. Įvairios gyvensenos medicinos intervencijos gydo karių lėtines ligas, mažina išsekimą, didina fizinį pajėgumą, gerina miego kokybę ir pasirengimą dislokavimui. Tokias išvadas konferencijoje padarė JAV karinių oro pajėgų akademijos (angl. U.S. A ir Force Academy) chirurgė ir profilaktinės medicinos specialistė, majorė dr. Regan A. Stiegmann. Pasak jos, JAV kariuomenė susiduria su ypač dažna problema, – baigę bazinį kario kursą, ilgainiui kariai per metus reguliariai priauga po porą kilogramų svorio. Tai mažina ne tik karių fizinį pajėgumą, bet ir didina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, taip pat – daugeliu kitų lėtinių ligų.
„Kas vyksta kariuomenėje, yra atspindys visuomenėje vykstančių reiškinių. Išskirtini antsvoris ir nutukimas. 2017 metais beveik 70 proc. Gynybos departamentui priklausančių žmonių buvo nutukę ar turėjo antsvorio, tad gyvensenos medicinai šiuo metu reikia skirti daugiau dėmesio. Kariuomenės efektyvumui svarbūs visi gyvensenos medicinos elementai“, – konstatavo R. A. Stiegmann. Anot jos, žmonių organizmai dažnai geba patys save pagydyti, tačiau tam reikia tinkamų sąlygų – daugiau augalinės kilmės maisto ir kitų gyvensenos medicinos intervencijų. JAV karinės pajėgos šiandien tam skiria ypač daug dėmesio – gyvensenos medicinos intervencijos oficialiai integruotos į karių sveikatos priežiūrą ir yra prioritetinės.
