„Užsienio mokslininkų tyrimai ir valstybių patirtis rodo, kad vitamino D vartojimas gali būti prevencinė priemonė siekiant apsisaugoti nuo pačių blogiausių Covid-19 infekcijos padarinių. Moksliniai įrodymai pagrindžia, jog didesnis vitamino D lygis susijęs su mažesniu Covid-19 susirgimų skaičiumi, lengvesne ligos eiga ir padeda mažinti infekcijos plitimą“, – teigia vienas iš kreipimąsi pasirašiusių medikų šeimos gydytojas dr. Andrius Bleizgys.
Medikas atkreipia dėmesį į 20-yje Europos šalių dar pernai atliktą studiją, kurios metu buvo išnagrinėta oficiali sergamumo bei mirštamumo nuo COVID-19 infekcijos statistika. Tyrimas parodė, kad šalys, kurių gyventojams buvo nustatytas aukštesnis vitamino D lygis kraujyje, turėjo mažesnį COVID-19 infekcijos atvejų ir mirčių nuo jos skaičių.
Anot laiško autorių, didesnis vitamino D lygis kraujyje susijęs su mažesniu SARS-CoV-2 infekcijos pasireiškimo dažniu. Taip pat didesnis vitamino D lygis kraujyje mažina sunkios formos COVID-19 pasireiškimo dažnį (mažėja hospitalizacijų, RITS, mirčių). O intervenciniai tyrimai rodo, kad vitaminas D gali būti efektyvi prevencijos priemonė.
„Priežastinių ryšių modeliavimas, Hilo kriterijai, intervenciniai tyrimai bei biologiniai mechanizmai patvirtina, kad vitamino D tiesioginė įtaka COVID-19 – labai tikėtina ir nėra tik koreliacinė (atsitiktinė)“, – dėsto medikai. Pasak jų, daugelis mokslinių tyrimų patvirtina, kad vitamino D stoka veikia COVID-19 infekcijos eigą daug stipriau nei daugelis kitų sveikatos būklių.
Pateikdami rekomendacijas ministerijai, gydytojai pažymi, kad aukštesnis vitamino D lygis populiacijoje gali pagelbėti sumažinti infekcijos plitimą, hospitalizacijų skaičių, reanimacinio gydymo poreikį bei mirčių skaičių.
Laiške raginama sudaryti sąlygas didinti vitamino D prieinamumą, gydytojams rekomenduojant skirti vitamino D preparatus, siekiant 25(OH)D lygio serume daugiau kaip 30ng/ml (75nmol/L). Tai patvirtintas minimalus lygis, mažinantis COVID-19 užsikrėtimo riziką. Optimalus lygis – 40–60 ng/ml (100–150 nmol/l).
Pažymėtina, kad Lietuvos, kaip ir kitų Šiaurės platumos šalių, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Daugumos Lietuvos gyventojų organizme trūksta vitamino D, nes daugiausia šios medžiagos organizmas pasigamina tik tada, kai odą tiesiogiai veikia ultravioletiniai saulės spinduliai.
Medikų bendruomenė siūlo sudaryti sąlygas gydytojams atlikti kontrolinį vitamino D tyrimą, taip pat didinti rekomenduojamas vitamino D dozes didelės vitamino D trūkumo rizikos grupės suaugusiems asmenims, o ligoninėse gydomiems COVID-19 pacientams atlikti 25(OH)D lygio tyrimą ir skirti kalcifediolio ar vitamino D3, jeigu pastebimas vitamino D trūkumas <30ng/ml (75nmol/L).
Laišką pasirašę gydytojai prašo Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryti galimybę aptarti platesnes vitamino D prieinamumo visuomenei ir panaudojimo Covid-19 gydymo atveju su ministerijos specialistais.
