Jie įregistravo tai numatančią Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisą.
Pagal siūlomą projektą, „darbdavys, darbuotojo prašymu, per tris paras po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita.”
Pasak „valstiečių“, vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokių nors šalutinių poveikių. Jis būtų reglamentuotas panašiai, kaip šiuo metu įprasti „mamadieniai ir tėvadieniai“ bei apmokamas darbdavio lėšomis.
Vienas projekto iniciatorių parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad tai būtų kartu ir motyvacijos priemonė, ir padėka visiems, sutinkantiems skiepytis.
„Laisvos dienos suteikimas yra išbandyta ir pasiteisinusi praktika skatinant visuomenę atlikti tam tikras medicinines procedūras, pavyzdžiui, duoti kraujo, manome, kad tai teigiamai veiktų ir žmonių motyvaciją skiepytis, mažintų nerimą dėl būtinybės eiti į darbą prastai jaučiantis“, – sakė Seimo narys.
T. Tomilino manymu, papildomos motyvavimo priemonės šiuo metu yra labai reikalingos. Pasak jo, atlikti tyrimai rodo, jog skiepytis sutiktų apie 64 proc. Lietuvos gyventojų, visuotiniam imunitetui pasiekti reikia paskiepyti bent 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. „Vakcinavimo tempai vis dar per lėti, kalbama apie trečiąją bangą ir darosi visiškai akivaizdu, kad vienintelis būdas įveikti šį virusą yra masinė vakcinacija. O tam reikia, kad žmonės neabejotų, neatsisakytų galimybės skiepytis, kai tik ateina jų eilė“, – sakė jis.
Pagal dabar galiojančią tvarką prastai po skiepo besijaučiantis žmogus gali bendrąja tvarka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti nedarbingumą dėl karščiavimo ar kitų simptomų, tačiau, projekto iniciatyvinės grupės manymu, pradedant masinę vakcinaciją tokia tvarka labai apkrauna šeimos gydytojus, didina biurokratinę naštą sveikatos apsaugos sistemai. „Net ir nedidelė reakcija į skiepą gali ženkliai sumažinti žmogaus darbingumą: galvos skausmas, šaltkrėtis, silpnumas gal ir nėra labai pavojingi, tačiau tikrai nemalonūs, norime suteikti žmogui galimybę atidžiau pasirūpinti savimi papildomai neapkraunant gydytojo“, – sako Seimo narys T. Tomilinas. Anot jo, dėl užsitęsusios pandemijos gydytojai ir taip yra apkrauti darbu, tad ši pataisa padėtų ne tik jų pacientams, tačiau ir jiems.
Pasak projekto bendraautorio Lino Kukuraičio, tikimasi, jog tokiems pakeitimams neprieštaraus ir darbdaviai. „Pirmosios dvi nedarbingumo dienos vis tiek apmokamos darbdavio sąskaita, tad viena laisva diena, gali būti, yra netgi optimalesnis variantas“, – sakė jis. Pasak Seimo nario, darbdaviai taip pat yra suinteresuoti, jog kuo daugiau kolektyvo narių būtų paskiepyti ir įgytų imunitetą.
„Nuolatinis testavimas, darbuotojų saviizoliacija, židiniai įmonėse – visa tai yra didžiulis iššūkis ir kaštai verslui šiuo metu, kai ir taip yra sudėtinga tęsti ar atnaujinti veiklos vykdymą. Esame tikri, jog sąmoningi darbdaviai palaikys šį sprendimą rūpindamiesi darbuotojų, verslo ir visuomenės gerove“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Siūloma, jog ši laisva diena po skiepo būtų suteikiama tik tuomet, kai šalyje įvestas karantinas arba esant pandeminėms sąlygoms, tai reiškia, jog darbuotojams nepriklausytų laisvadienis po kitų, pasirenkamų skiepų, pavyzdžiui, nuo gripo ar erkinio encefalito. LVŽS frakcijos Seime narių manymu, tokia priemonė būtų efektyvi, papildomai nekainuotų valstybei, o darbdavių patiriami kaštai greitai atsipirktų kolektyvui įgijus imunitetą.
