Šios šalies vyriausybė yra aptarusi ambicingą tikslą iki 2030 metų išlaisvinti Angliją nuo cigarečių dūmų. Todėl tabako pramonė turi prisitaikyti prie ultimatumo, kad per dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje rūkomojo tabako gaminių greičiausiai nebeliks – rūkantieji arba atsisakys įpročio, arba pereis prie mažesnės rizikos gaminių, tokių kaip elektroninės cigaretės. Naują tabako kontrolės planą Anglija planuoja paskelbti šių metų liepą.
Kasmetinė, jau septintą kartą skelbiama, britų ataskaita yra pagrįsta tyrimais, kuriuos atlieka Londono Karališkojo koledžo mokslininkai. Šių metų dokumente tyrėjai priėjo prie bendros išvados, kad metantiems rūkyti elektroninės cigaretės padeda dažniau atsisakyti rūkymo negu pakaitinės nikotino terapijos (PNT) priemonės.
Kalbėdama apie požiūrį į rūkymo alternatyvas ir prevenciją Lietuvoje, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė teigė, kad visuomenei pateikiama pernelyg mažai informacijos apie galimybes, kurios padėtų mesti rūkyti bei sumažinti rūkymo sukeliamą žalą. Tuo tarpu gydytoja psichoterapeutė Viktorija Andrejevaitė pažymėjo, kad alternatyvios kaitinamosios rūkymo priemonės galėtų padėti atsisakyti žalingo įpročio pakopomis.
Pasak M. Danielės, itin konservatyvų požiūrį į tabako vartojimą, jo prevenciją bei naująsias rūkymo alternatyvas Lietuvoje formuoja griežtas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų laikymasis.
„Lietuvos specialistai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) griežtai vadovaujasi PSO rekomendacijomis. Daugeliu atvejų tai yra geras sprendimas, tačiau PSO yra labai konservatyvi organizacija. Tai reiškia, kad jie daugybę dešimtmečių kaupia medžiagą, tyrimus, ir tik praėjus daugybei metų išdrįsta pasakyti kažkokią išvadą“, – teigė ji.
Toks požiūris, pasak M. Danielės, lemia ir neigiamą požiūrį į naująsias su rūkymu susijusias technologijas šalyje.
„Nors neneigiu PSO požiūrio, vadovaujantis tik juo valstybiniu lygmeniu Lietuvoje transliuojama žinutė apie visas su rūkymu susijusias naujas technologijas, kaitinamą ar garinimą tabaką, yra ganėtinai neigiama“, – tikino ji.
Visgi Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė pabrėžė, kad kalbant apie alternatyvas įprastoms cigaretėms pastaruoju metu pastebimai keičiasi ir pačios PSO retorika.
„Šiuo metu mokslininkų nuomonė yra susiskaldžiusi, aišku, kad ir šalys renkasi skirtingus požiūrius. Be PSO griežtos pozicijos, stebimos ir liberalesnės tendencijos. Bet verta pažymėti, kad PSO pozicija taip pat labai švelnėja atsirandant naujiems tyrimams: jau praėjusių metų birželį PSO labai pakeitė toną kalbėdama apie garinimą ir savo ataskaitoje pripažino, kad rūkantiems paprastas cigaretes perėjus prie garinimų gerėja organų ir vidaus sistemų būklė“, – kalbėjo ji.
M. Danielė pažymėjo, kad komunikuojant apie tabako vartojimą Lietuvoje vyrauja draudžiamojo pobūdžio retorika. Anot jos, nors ne visos draudžiamojo pobūdžio priemonės yra peiktinos, reikia ieškoti balanso tarp draudimų ir realios pagalbos rūkantiems.
„Lietuvoje vyrauja baudžiamasis požiūris, ribojimai, draudimai, įvairios taisyklės, kainų akcizų kėlimai. Nesakau, kad visos jos neveiksmingos. Pavyzdžiui, tabako akcizų kėlimas pasiteisino, tačiau viršijus tam tikrą ribą pradeda ryškėti juodoji rinka.
Svarbu rasti balansą tarp tokio tabako akcizo ir tokios cigarečių kainos, kuri atgrasytų rūkyti ar skatintų žmones apmąstyti metimą rūkyti, bet kartu neskatintų perėjimo į juodąją rinką. Reikėtų ieškoti balanso: greta baudžiamųjų priemonių svarstyti apie pagalbą metantiems rūkyti“, – teigė ji.
Anot M. Danielės, rūkantiesiems Lietuvoje trūksta ne tik daugiau informacijos apie galimybes mesti rūkyti, bet ir pačių pagalbos priemonių.
„Niekada nesame turėję nei nacionalinės programos metantiems rūkyti, nei didelio masto paslaugų, nei komunikacijos, nei diskusijų apie naująsias technologijas, susijusias su rūkymu, kurios būtų ne gąsdinančio pobūdžio“, – kalbėjo ji.
M. Danielės teigimu, trūksta ir objektyvios informacijos sklaidos apie rūkymo alternatyvas.
„Pirmiausia reikia sukurti paslaugas rūkantiesiems ir pradėti komunikuoti su visuomene. Mano nuomone, čia turėtų atsidurti ir diskusija apie tabako žalos mažinimą. (...) Būtina komunikuoti apie tai, kokios pastebimos elektroninių cigarečių rizikos, taip pat ir galimybės, bei leisti žmonėms pasirinkti patiems, teikti objektyvią informaciją“, – sakė ji.
V. Andrejevaitė: bedūmiai rūkymo produktai galėtų padėti mesti rūkyti pakopomis
Kalbėdama apie rūkymo mažinimo programas šalyje, V. Andrejevaitė teigė, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija planuoja didelės apimties projektą, kurio metu šeimos gydytojai ir psichologai bus mokomi konsultuoti priklausomybę nuo tabako turinčius asmenis. Jos teigimu, verta apsvarstyti 30 sekundžių taisyklės modelį.
„Jei atsirastų modelis, kurio metu kiekvienos konsultacijos metu pas bet kurios specialybės gydytoją būtų taikoma 30 sek. taisyklė, kurios esmė – paklausti, ar asmuo rūko, pasakyti, kad egzistuoja efektyvus gydymas ir nukreipti pagalbai, tai jau būtų milžiniškas pokytis. Kad šią taisyklę būtų galima pritaikyti, reikalingas aiškus modelis, kaip asmuo galėtų gauti specializuotą pagalbą“, – akcentavo ji.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistai rūkymo nutraukimui turėtų būti kompensuojami, nes priklausomybė nuo tabako yra liga“, – pabrėžė ji.
V. Andrejevaitė taip pat teigė, kad viena iš priemonių sumažinti deginamojo tabako sukeltų sveikatos problemų mastą yra bedūmiai tabako produktai.
„Tai – mažesnės žalos sveikatai alternatyva. Viskas, kas dega, kūne sukelia uždegimą ir trombozes, todėl elektroninės cigaretės ir kiti bedūmiai produktai galėtų tapti alternatyva tiems, kas dar nėra pasirengęs mesti rūkyti naudodamiesi pirmo pasirinkimo būdus – vaistus rūkymo nutraukimo simptomams malšinti bei psichoterapiją“, – kalbėjo ji.
Anot gydytojos, žmonės, negalintys pasiryžti iš karto mesti rūkyti, tai galėtų daryti pakopomis.
„Kai kurių valstybių biudžetai, skiriami sukurti sisteminę pagalbą metantiems rūkyti, dar tik pradinėse stadijose, asmenys negauna tinkamos pagalbos laiku, todėl palaikau idėją apsisaugoti nuo rūkymo sukeliamų ligų dabar, pasitelkiant pažengusių valstybių praktiką ir mokslinių tyrimų duomenis“, – tikino ji.
Plačiu mastu visoje Jungtinėje Karalystėje taikomos pagalbos metantiems rūkyti paslaugų tiekėjai nurodo, kad per metus šalyje daugiau kaip 220 tūkst. metančių rūkyti asmenų užregistravo datas, nuo kurių atsisako žalingo įpročio. Praėjus keturiems mėnesiams daugiau negu pusė užsiregistravusiųjų (51 proc.) nurodė, kad mesti rūkyti pavyko. Kad įveiktų priklausomybę nuo nikotino, dalis asmenų naudojo elektronines cigaretes.
Tyrimo duomenimis, tarp metančiųjų rūkyti Anglijos gyventojų elektroninės cigaretės 2020 metais tapo populiariausia pagalbos priemone, kurią pasitelkė per 27 proc. apklaustųjų. Nurodoma, kad nuo 60 iki 74 proc. elektronines cigaretes naudojusių asmenų sėkmingai metė rūkyti 2019-2020 metais. Anot tyrėjų, vien ši priemonė metant rūkyti padėjo 59,7 proc. atvejų – šiek tiek daugiau negu medikamentai su veikliąja medžiaga vareniklinu (59,4 proc.). Kai pacientai vartojo vaistus ir naudojo elektronines cigaretes, metusių rūkyti dalis siekė 60 procentų.
Viena iš ataskaitos autorių, tabako politikos ekspertė, profesorė Ann McNeill pažymėjo, kad kurdama naująjį tabako kontrolės planą šalies vyriausybė šiemet ketina peržiūrėti 2016 metais priimtus tabako ir susijusių produktų reguliavimo principus. Anot A. McNeill, įstatymuose gali atsirasti pokyčių, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis ir pagalba rūkantiesiems, tuo pačiu sustiprinant mechanizmą, užtikrinantį, kad šių gaminių nepradėtų naudoti iki tol niekada nerūkę asmenys. Šalyje draudžiama parduoti elektronines cigaretes asmenims iki 18 metų amžiaus.
Komentuodamas ataskaitos išvadas vienas iš Anglijos visuomenės sveikatos agentūros vadovų, profesorius Johnas Newtonas teigė, jog geriausias rūkančių asmenų sprendimas yra visiškai atsisakyti rūkymo. Pasak profesoriaus, tyrimai pateikia įrodymų, kad elektroninės cigaretės yra viena iš efektyviausių pagalbos priemonių metant rūkyti, nes per metus padėjo atsikratyti žalingo įpročio maždaug 50 tūkst. rūkančiųjų.
„Atsisakyti rūkymo galėjo dar daugiau žmonių, bet jiems sutrukdė nepagrįsti nuogąstavimai dėl elektroninių cigarečių saugumo. Elektroninės cigaretės nėra nerizikingi gaminiai, tačiau turime aiškių įrodymų, kad jų vartojimas yra mažiau žalingas negu rūkymas“, – teigė J. Newtonas, išreikšdamas susirūpinimą dėl rūkančiųjų gretose vyraujančių nuostatų. Ataskaitoje pateikti pernai atliktos apklausos rezultatai parodė, jog 38 proc. rūkančiųjų mano, kad elektroninės cigaretės yra tokios pat žalingos kaip ir įprastos cigaretės, o 15 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad alternatyvūs tabako gaminiai yra žalingesni negu įprastos cigaretės.
Ataskaitos duomenimis, elektronines cigaretes Anglijoje naudoja apie 6 proc. suaugusiųjų – apie 2,7 mln. asmenų. Bendras rūkančiųjų skaičius šalyje yra maždaug 2,5 karto didesnis (6-7 mln.), tačiau pastaraisiais metais mažėja. Nurodoma, kad elektronines cigaretes naudoja 11 proc. žmonių, kurie atsisakė rūkymo. O dalis asmenų, kurie naudoja ir elektronines cigaretes, ir įprastas, mažėja nuo 2012 metų.
