Nuspręsta švelninti reikalavimus dėl asmenų bendravimo, leidžiant dviejų šeimos ar dviejų namų ūkio narių artimus kontaktus bei didinant besibūriuojančių asmenų skaičių atvirose erdvėse. Bus leidžiama viešose atvirose vietose asmenims būti ne didesnėmis nei 5 asmenų arba dviejų šeimos ar dviejų namų ūkio narių grupėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad leidžiama teikti vis daugiau paslaugų, siūloma leisti asmenims palikti gyvenamąją vietą ne tik dėl būtinųjų paslaugų gavimo, bet ir dėl bet kokių paslaugų gavimo.
Siekiant didinti asmenų fizinį aktyvumą, didinamas paslaugų bei užsiėmimų prieinamumas atvirose erdvėse ribotam skaičiui asmenų, užtikrinant visas nustatytas saugumo sąlygas.
Nutarta leisti sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse, vienu metu teikiamas ne daugiau kaip 5 asmenims, išskyrus dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių narius.
Taip pat leidžiama lankyti pažintinius ir mokomuosius takus, parkus, muziejus, galerijas ir kitas ekspozicines erdves, zoologijos ir botanikos sodus, esančius atvirose lauko erdvėse, ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių narius.
Komentuodama kultūros erdvių atvėrimą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad šiuo atveju svarbus ir naudingas proaktyvus verslo bei privačių iniciatyvų įsitraukimas.
„Gavome privataus MO muziejaus projektą, kur jie labai detaliai nurodo, kaip galėtų testuoti savo darbuotojus, užtikrinti lankytojų srautus ir pardavinėti bilietus elektroniniu formatu. (...) Tai geras pavyzdys, kaip privati iniciatyva padeda Vyriausybei planuoti karantino laisvinimus“, – teigė ji.
„Tikiuosi, kad MO muziejaus pavyzdžiu galėtume pasekti ir atverti daugiau kultūros erdvių“, – pridūrė A. Armonaitė.
Tuo tarpu kultūros ministras Simonas Kairys pažymėjo, kad kitą savaitę bus teikiami pasiūlymai dėl muziejų uždarųjų erdvių atidarymo.
„Turiu matyti lygiagrečiai ir kitą pusę, nes valstybei priklausantys muziejai irgi yra sureagavę, aktyviai sudarinėja tvarkas ir testavimosi sąrašus. Jie irgi nori įrodyti, kad gali atsakingai atsiverti. Mums reikia suderinti visus dalykus, ir šiam klausimui turime Muziejų tarybą. Kitą savaitę ateisime su gerais, pasvertais sprendimais“, – teigė jis.
Tuo tarpu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, jog pradedančių darbą asmenų testavimas turėtų tapti būtinybe.
„Matome, kad pačių asmenų apsisprendimas nelabai duoda rezultatų, tad manau, kad mums reikalinga, jog norintiems pradėti veiklas, kurios susijusios su kontaktais, su rizika sau ir kitiems, atsirastų būtinybė testuotis“, – sakė ministrė.
Vyriausybės nutarimu, taip pat leidžiami renginiai, kurių metu neišlipama iš automobilio ir automobilyje yra ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius.
Taip pat nutarta leisti vykdyti neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 5 vaikai, organizuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse iki 5 asmenų.
Siūloma leisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti ugdymo įstaigų „bandomąjį projektą“, kai ugdymo įstaigose ugdymas pagal pradinio ugdymo programą vykdomas mišriu būdu, išplečiantį staigų skaičių ir numatant proceso pabaigą kovo 31 d.
Be to, leista vykdyti vairavimo egzaminus, organizuoti transporto vairavimo praktinius mokymus.
Leidžiami trumpalaikiai pasimatymai pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos nustatytas sąlygas.
Šie nutarimai įsigalios nuo kovo 6 d., išskyrus nutarimus dėl neformaliojo švietimo ir vairavimo egzaminų organizavimo, kurie įsigalios nuo kovo 10 d.
Komentuodama siūlomus atlaisvinimus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad savivaldybėse stebimi gana ryškūs epidemiologinės situacijos skirtumai, tad tikslinga svarstyti apie karantino ribojimų taikymą savivaldybių lygiu.
„Reikėtų ieškoti sprendimų savivaldybių lygmeniu. (...) Dabar gana ženkliai matome skirtumus: yra savivaldybių, kuriose epidemiologinė situacija yra geresnė tiek, kad jos yra geltonoje zonoje. Jeigu visoje Lietuvoje būtų tokia situacija, mes jau tikrai daug veiklų būtume galėję vienu ar kitu režimu leisti.
Bet kadangi yra didieji miestai ir kai kurios juodos savivaldybės, kurios tą rezultatą daro ne tokį gerą, tai arba vienos savivaldybės turės laukti, kol savivaldybės su blogesne epidemiologine situacija susitvarkys, arba turime eiti į diferencijuotą sprendimą, dėl to, kas galėtų lokaliai vykti savivaldybėse, kuriose padėtis yra geresnė“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė pridūrė, kad tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinė padėtis yra blogesnė, būtų galima taikyti įvairius bandomuosius modelius ar specialius reikalavimus veikloms.
Taip pat nuspręsta nustatyti pareigą visiems asmenims, grįžtantiems ar atvykstantiems į Lietuvą vežėjų organizuojamais ir vykdomais tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, turėti atliktą ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą COVID-19 nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą.
Visiems vežėjams siūloma nustatyti pareigą užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo.
Kad vežėjai turėtų laiko pasiruošti šių nuostatų įgyvendinimui, sprendimai įsigalios nuo kovo 10 d.
