Vienas iš nutukimo gydymo būdų – chirurginis. Tokį kelią renkasi vis daugiau lietuvių, operacijų populiarumas ypač išaugo atsiradus galimybei jas daryti minimaliai invazines – laparoskopiniu būdu. „Kasmet vien valstybės kompensuojamų nutukimą koreguojančių bariatrinių operacijų atliekama šimtai. Taip pat nemažai tokių operacijų atliekama ir privačiose klinikose, kur lankosi žmonės, nenorintys laukti valstybės kompensuojamų operacijų eilėse, pageidaujantys didesnio privatumo ar neatitinkantys kriterijų šiai sveikatos priežiūros paslaugai gauti“, – teigia vienas iš ryškiausių šios srities specialistų Lietuvoje.
„1991 metais buvo pasiektas sutarimas, kad pagrindinis rodiklis, kuriuo remiamasi priimant sprendimą ar pacientas – tinkamas kandidatas šiai procedūrai, yra kūno masės indeksas (KMI). Norint gydyti nutukimą chirurgiškai, reikia, kad paciento KMI siektų 40 arba 35, jei jis turi gretutinių ligų: padidėjusį kraujospūdį, miego apnėją, cukrinį diabetą ir t.t. Taip pat svarbu, jog pacientas būtų motyvuotas, suvoktų operacinio gydymo rizikas ir tikėtiną rezultatą. Šiuo metu pasaulio medikai diskutuoja, ar apatinė KMI riba, kada galėtų būti taikomas chirurginis nutukimo gydymas, neturėtų būti koreguojama iki 30. Siūloma pacientų, turinčių 30-35 KMI, situaciją vertinti individualiai“, – pasakoja jis.
Gydytojas teigia, kad konsultacijoms mielai priima ir žmones, turinčius antsvorį, bet neatitinkančius reikalavimų bariatrinėms operacijoms. „Labai sveikintinas noras užbėgti sveikatos problemoms už akių, pasitarti, kokios profilaktikos galima imtis, kad, pavyzdžiui, 28 KMI nevirstų 38 KMI. Labai džiaugiuosi atsakingais pacientais ir nuoširdžiai jiems padedu rasti problemos sprendimo būdus kreipiantis į dietologą, sporto specialistą, su valgymo problemomis dirbantį psichologą, galinčius padėti susikurti sveikatai palankesnius įpročius. Akivaizdu – šiuolaikinėje visuomenėje viršsvoris ar nutukimas gali virsti ir socialine ar psichologine problema, asmeniniais kompleksais. Nė vienas negalime nuspėti, kiek skausmingas, gyvenimo kokybę trikdantis žmogui yra antsvoris, gal dėl savo svorio jis patiria diskriminaciją, patyčias. Vis dėlto, operacijas imuosi daryti tik tais atvejais, kurie neprieštarauja mano, kaip bariatrijos chirurgo ilgametei patirčiai bei įžvalgoms“, – pasakojo chirurgas.
Pastaraisiais metais bariatrinėmis operacijomis kaip lengvu būdu pasiekti liekną kūną, neretai domisi ir viršsvorį (25-30 KMI), o ne nutukimą (KMI>30) – turintys žmonės. „Tokiems pacientams, manęs prašantiems bet kuriuo atveju atlikti operaciją, rekomenduoju apsilankyti pas gydytoją-dietologą, psichologą, sporto specialistą – šie profesionalai gali padėti pasiekti norimus rezultatus be chirurginės intervencijos. Deja, esu susidūręs su atvejais, kai vėliau sužinau, kad ir nepakankamą KMI turintys pacientai neatsižvelgia į mano rekomendacijas netaikyti chirurginio gydymo metodo, vis tiek pasiekia, jog jiems būtų atlikta vieno ar kito tipo bariatrinė operacija“, – neslepia profesorius.
Paklaustas, ar tokios situacijos kenkia visuomenės pasitikėjimui medikais, jis neslepia, kad tai problema, apie kurią būtina kalbėti. Mediko teigimu, socialiniuose tinkluose, pacientų tarpe formuojamos nuostatos, jog geriausi gydytojai yra tie, kurie visada pritaria kartais ir ne visiškai pasvertoms pacientų nuostatoms. „Socialiniai tinklai, medijos formuoja grožio kultą ir laimingam gyvenimui siūlo vienintelį sprendimą – liekną kūną. Geriausia – su kuo mažiau pastangų. Žmonės pradeda tikėti, kad užtenka susimokėti už paslaugą ir jau gali turėti kokį nori rezultatą. Deja, įvertinę finansinę pusę, jie pamiršta ir kitą – daug svarbesnę tokių procedūrų kainą – pašalinių efektų riziką. Šias operacijas atlieku jau 15 metų ir pastebiu skirtumą, kad anksčiau pacientai ateidavo konsultuotis ir klausytis gydytojo. Dabar neretai sulaukiu tokių, kurie ateina su konkrečiais reikalavimais, net būna nusprendę, kuris operacijos tipas jiems tinkamiausias, nors jie priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus ligos istorijos.
Vieni gydytojai tampa „geri“, nes atlieka operaciją, o kiti – „blogi“, nes atsisako skirti chirurginį nutukimą gydymą tam, kas realiai net neserga nutukimu. Kita problema – pacientai, kurie neįvertina, kad net ir itin saugios operacijos vis tiek turi savo rizikas. Galimos ankstyvos komplikacijos, kaip kraujavimas, siūlių nesandarumas, infekcija. Taip pat – ir vėlyvosios, kurios gali pakeisti žmogaus gyvenimo kokybę ne dienai, dviem, o visam gyvenimui. Gali išryškėti atkaklūs refliukso simptomai, reikalaujantys vartoti vaistus, taip pat – dempingas, lėtiniai pilvo skausmai. Nereikia pamiršti, kad chirurgas operuoja tik skrandį, todėl pacientams, nepasiryžusiems kardinaliai pakeisti savo įpročių ir gyvenimo būdo, neretai po keleto metų kilogramai grįžta ir vėl diagnozuojamas nutukimas. Svorio sugrįžimą stebime beveik kas dešimtam pacientui.
Kiekvienas turi įsivertinti tiek rizikas, tiek savo pasiryžimą. Sutinku su diskutuojančiais, kad ribinį KMI turintiems nutukimu sergantiems pacientams turėtų būti įvertintos ir jų gretutinės ligos, individuali situacija. Vis dėlto, skrandžio mažinimo operacijos organizme daro didelius pokyčius – mokslinių tyrimų duomenimis persitvarko hormoninė sistema, žarnyno motorika, mikroflora, dėl to ne tik krenta svoris, bet ir koreguojasi kraujospūdis, pasiekiama cukrinio diabeto remisija, išnyksta miego apnėjos simptomai ir kitos su nutukimu susijusios problemos. Kaip estetinės procedūros antsvorį turintiems žmonėms jos yra per invazyvios“, – įsitikinęs ilgametę tarptautinę praktiką bariatrijos chirurgijoje turintis gydytojas.
„Tie, kas ieško tik lengviausio kelio ir ateina pas chirurgą, tikėdamiesi, kad tai – estetinė procedūra – klysta. Nutukimas – kompleksinė problema. Ji nėra sprendžiama lengvai ar tik vienu instrumentu. Gydymas yra ne tik operacija – privalomos ir psichologo, ir dietologo konsultacijos, ir sveikatai palankus fizinis krūvis. Tik kompleksinis gydymo būdas gali duoti rezultatų kompleksinei ligai gydyti. Juk nutukimo priežastys – ne vien kalorijų perteklius, reikia būtinai išsiaiškinti ir kodėl tas kalorijų perteklius atsiranda“, – teigia nutukimo gydymo profesionalas.
„Jei kas prieš 20 metų būtų pasakęs, kiek šiuo metu bus atliekama plastinės chirurgijos operacijų, matyt, mažai kas būtų patikėjęs. Dabar net minimaliai estetinį vaizdą keičianti nosies plastika ar veido odos patempimas nuo natūralių raukšlių – absoliuti norma. Ar visada galima išspręsti asmenines, psichologines problemas chirurgijos pagalba – turbūt ne. Nežinau, kas nutiks su bariatrijos chirurgija po 20 metų, bet mano pozicija nesikeis – įsikišimas į virškinamąjį traktą, sukeliantis ženklius organizmo pokyčius – ne paviršutiniška chirurgija, todėl ji negali būti susijusi vien su estetika. Bariatrinių operacijų poveikis yra plačiai ištyrinėtas, bet jis yra gilesnis, turi didesnę riziką, nei paviršinės plastinės procedūros.
Gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas žmogus yra savo kūno ir sveikatos šeimininkas, todėl gerbiu kiekvieno paciento požiūrį į jo kūną ir sveikatą. Tuo tarpu ir chirurgas kartu su pacientu prisiima atsakomybę už paciento sveikatą, tad pagarba vienas kitam yra pagrindas, kurio dėka gali būti pasiekti geriausi gydymo rezultatai. Tikiuosi pacientų supratimo, kad sprendimus dėl chirurginio gydymo. Labai džiaugiuosi, kai pacientai supranta, kad sprendimus dėl chirurginio nutukimo gydymo priimame nuoširdžiai, remdamiesi pasaulio ekspertų rekomendacijomis, ilgamete patirtimi, norėdami tik padėti išgyti. Bariatrinė chirurgija ir turi remtis gydymu, sveikatos problemų sprendimu, ne vien estetika. Chirurgas konsultacijos metu visada atsižvelgia į individualią paciento situaciją, tačiau 28 KMI ir noras numesti keletą kilogramų – tai tikrai nėra pakankami argumentai bariatrinei operacijai. Atstovauju nutukimo chirurgiją kaip gydymo kryptį ir tos pozicijos laikausi savo kasdieniame darbe“, – teigė ilgametę patirtį nutukimo chirurgijos gydyme turintis prof. Antanas Mickevičius, kviesdamas diskusijai bei atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria nutukimu sergantys žmonės.
