Projekte dalyvauti galėjo kelionių organizatoriai, kelionių pardavimo agentai ir apgyvendinimo įstaigos. Iš viso priemonei buvo skirta 10 mln. eurų. Skaičiuojama, kad už medikams suteiktas paslaugas 526 projekto dalyviams buvo išmokėta kompensacijų už 9,7 mln. eurų. Iš viso patenkinti daugiau nei 6 tūkst. mokėjimo prašymų. Per dieną vidutiniškai buvo atliekama po 81 išmokėjimą.
Valstybės kompensuojamas turizmo paslaugas už 200 eurų įsigijo daugiau nei 48 tūkst. sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų. Daugiausia turizmo paslaugų buvo panaudota spalio mėnesį – tuo metu buvo skaičiuojama, kad per dieną turizmo paslaugas vidutiniškai įsigydavo 750 medikų. Populiariausios buvo apgyvendinimo ir sveikatinimo bei SPA paslaugos. Medikai ypač noriai rinkosi paslaugų paketus, į kuriuos buvo įtrauktos net kelios jų. Projekto antroje pusėje, Vyriausybei šalyje paskelbus karantiną, apgyvendinimo paslaugos neprarado aktualumo, tačiau itin greitai išpopuliarėjo ir maitinimo išsinešimui paslauga, kurią teikė tiek viešbučių restoranai, tiek kelionių agentai ir organizatoriai.
„Priemonės panaudojimas siekia 97 proc. – tai labai aukštas rodiklis, indikuojantis, kad priemonė buvo tikslinga, o projektas ėjosi sklandžiai. Be to, glaudžiai dirbdami su savivaldybėmis, turizmo informacijos centrais, turizmo ir svetingumo verslo, sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų asociacijomis, sulaukėme daug paramos ir palaikymo projektui. Patys projekto dalyviai buvo iniciatyvūs, suaktyvino rinkodarą, ieškojo turistams patogiausių sprendimų. Esame jiems visiems dėkingi už sklandų bendradarbiavimą. Mano asmeninė padėka keliauja „Keliauk Lietuvoje“ komandai, kuri ėmėsi pagalbos turizmo verslui administravimo ir pastūmusi savo darbus į šalį greitai ir ryžtingai tvarkėsi su visais projekto iššūkiais šiuo turizmo sektoriui sudėtingu laikotarpiu“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič apie projektą „Atostogos medikams“
Sveikatingumo paslaugų paklausa 2020-iais drastiškai sumažėjo. Trūko ir vietos turistų susidomėjimo, ir svečių iš užsienio. O pagrindinės užsienio rinkos – Vokietija, Izraelis, Rusija, kurios užimdavo apie 30 proc. visos sanatorinio kurortinio turizmo rinkos, sugeneravo maždaug 80 proc. mažiau srauto nei pernai, tad projektas „Atostogos medikams“ pasitaikė pačiu laiku.
Ši priemonė, asociacijos narių manymu, buvo labai laiku ir tinkamai suplanuota, vyko sklandžiai ir suteikė galimybę atstatyti sveikatą, aplankyti kurortus bei patiems medikams išbandyti sveikatinimo paslaugas bei susipažinti su viena geriausiai išvystytų sanatorinio kurortinio turizmo rūšių Europoje. Mes, kaip tarptautinės „QUHEP“ organizacijos, vienijančios daugelį Europos sanatorijų ir šalių, vystančių sanatorinį kurortinį turizmą, nariai vieninteliai turėjome galimybę pasinaudoti panašiu pagalbos paketu.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, apie projektą „Atostogos medikams“
Projekto privalumai buvo labai dideli, ypatingai kurortams ir SPA viešbučiams. Ypač džiugino, kad pagalba buvo dvejopa – ir medikams, ir verslui. Medikai buvo puikūs klientai – jie užsisakinėjo ir procedūras, ir maitinimą, tikrai pilnai išnaudojo poilsio galimybes ir patys save palepino. Kitas svarbus aspektas, kad projektas pakėlė viešbučių užimtumą rugsėjį ir spalį. Tai labai pasijuto. Šis laikotarpis niekada nebūdavo toks geras. Net lyginant su pernai metais, užimtumas šiemet buvo didesnis.
Didžiausias minusas buvo priemonės apraše nustatytas maksimalus de minimis pagalbos dydis – 200 tūkst. eurų vienam verslo subjektui. Pasirinkus kitą pagalbos verslui formą būtų buvę galima dar plačiau ir puikiau išskleisti priemonę. Programa minimaliai pasiekė verslo viešbučius miestuose. Tačiau nepaisant šių aspektų iš esmės manome, kad tai labai vykusi priemonė.
