Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su įvairiais sričių ekspertais pirmadienį svarstė, kaip sustiprinti visuomenės imunitetą antivakserių dezinformacijai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė, daktarė Austė Valinčiūtė pateikė apytikslį prieš skiepus pasisakančiųjų „Facebook“ grupių/puslapių sekėjų skaičius. Pasak jos, apie 17 tūkst. žmonių seka, ar yra aktyvūs dalyviai tokių antivakserių grupių.

„Didėja antivakserių mastai Lietuvoje. Absoliutus antivakserių skaičius gal ir nėra toks didelis, bet jie turi labai plačią tikslinę auditoriją, kadangi labai didelė dalis Lietuvos gyventojų turi klaidingus įsitikinimus apie skiepus. Remiantis 2019 m. Eurobarometro duomenimis, 55 proc. Lietuvos gyventojų klaidingai mano, kad skiepai sukelia rimtus šalutinius poveikius. Pagal žinių apie skiepus indeksą, Lietuva yra 22 vietoje iš 28 ES šalių. Žinoma, dauguma žmonių su klaidingais įsitikinimais nebūtinai priklauso antivakseriams, bet menko žinojimo apie skiepus kontekste antivakserių skleidžiama dezinformacija gali jiems būti labai veiksminga“, – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) diskusijoje teigė A. Valinčiūtė.

Ji NSGK nariams pateikė nevyriausybinės organizacijos (Center for Countering Digital Hate 2020) ataskaitą, kurioje pažymima, kad antivakserių strategiją sudaro trys esminės melagingos žinutės visuomenei: COVID-19 nėra pavojinga liga, COVID-19 vakcina yra pavojinga bei kad negalima pasitikėti gydytojais, mokslininkais, nes jų sprendimai neva grįsti politiniais ir pelno interesais.

„Antivakseriai žiūri į koronavirusą kaip į istorinę progą palaužti žmonių pasitikėjimą skiepais, nes COVID-19 yra globali ir visiems aktuali tema“, – teigė A. Valinčiūtė.

Pasak jos, antivakserių žinutės plinta labai greitai, nes jos personalizuojamos įvairioms auditorijoms.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos direktorius Gintaras Koryzna taip pat teigė, kad itin priešiški antivakseriai sudaro apie 7,2 proc. visų apie koronavirusą diskutuojančių žmonių socialiniuose tinkluose. Anot jo, priešiški antivakseriai neigiamai vertina COVID-19 prevencijos priemones, neigia pandemijos egzistavimą bei yra priešiškai nusiteikę skiepų atžvilgiu.

„Tai labai kategoriškai nusiteikusi pusė prieš vakcinavimą. Iš visos auditorijos jie sudaro tik 7,2 proc. Tai nedidelis skaičius, tačiau jie yra nepaprastai aktyvūs socialiniuose tinkluose ir yra labai gerai matomi“, – sakė G. Koryzna.

G. Koryzna pažymi, kad antivakseriai sukuria tris neigiamus naratyvus apie vakcinas. Pavyzdžiui, kad tai esą COVID-19 yra Billo Gateso planas, kuriuo jis siekia užsidirbti iš masinės vakcinos. G. Koryzna taip pat pritarė A. Valinčiūtei, kad antivakseriai siunčia klaidinamas žinutes, jog medicinos darbuotojai ir medikai neva yra nupirkti farmacijos verslo. Trečiasis klaidinantis visuomenę naratyvas, pasak G. Koryznos, tai, kad vakcina yra mirtina ir kenkianti žmogaus sveikatai.

V. Usonis: labai gaila, bet visuomenės informavimo iniciatyva yra atiduota antivakseriams

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis teigia pasigendantis oficialių institucijų informacijos apie koronavirusą.

„Žinios apie koronavirusą turi ateiti iš oficialių struktūrų – tai, ko labai pasigedome per praėjusią Seimo kadenciją. Galime cituoti ir beždžionių baltymus, ir abortus, ir ką tik tai nori. Bet kur ta teigiama žinia? Lygiai taip pat, kur yra SAM teigiama žinia apie žmonių sveikatą bei skiepų naudą? Tai turi būti ne kažkur tinklalapio sunkiai randamoje vietoje, bet vartotojui labai aiškiai suformuluota informacija. Deja, kol kas to pasigendama“, – NSGK posėdyje teigė V. Usonis.

V. Usonis pateikė pavyzdį, kai vakcinos sudėtis buvo paskelbta pirmiausia portaluose, bet ne Sveikatos apsaugos ministerijos oficialiame internetiniame puslapyje.

„Ta pati vakcinos sudėtis buvo paskelbta portale, bet ne ministerijos ar valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje. Vakar pabandžiau ieškoti oficialiuose šaltiniuose ir neradau. Labai gaila, bet šiandien turiu konstatuoti, kad visuomenės informavimo iniciatyva yra atiduota antivakseriams. Jie savo klaidinančias žinutes skleidžia aktyviai, o mes analizuojame, kaip jie tai daro. Vietoj to, kad iš tikrųjų pradėtume teigiamą informaciją skleisti per oficialias institucijas“, – pažymėjo jis.

L. Kasčiūnas siūlo kreiptis į „Facebook“: dezinformacija yra grėsmė žmonių gyvybėms

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas posėdžio dalyviams kėlė klausimą, ar Lietuvai nereikėtų pasekti Izraelio pavyzdžiu ir kreiptis į feisbuko administraciją su prašymu uždrausti antivakserių grupes.

„Izraelio teisingumo ministerija kreipėsi į feisbuką, kuris jų prašymu nutraukė kelių grupių veiklą, kurios skleidė melą apie COVID-19. Natūralu klausimas yra toksai: ką mes Lietuvoje darome šioje srityje ir kokia mūsų strateginė komunikacija ir saugikliai“, – svarstė NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

„D. Trumpas skelbė pergalę savo rinkimuose „Twiter“ ir „Facebook“. Nors rinkimų rezultatai buvo kitokie. Tiek „Twiter“ ir „Facebook“ žymėdavo jo tekstą, kad tai nebūtinai atitinka realią situaciją. Ar mes negalėtume kreiptis į „Facebook“ ir kitas platformas, kad galėtume gauti tokį pritarimą filtrui, ir žmonės galėtų pasitikrinti informaciją. Arba tokių antivakserių paskyras blokuoti mėnesiui. Juk žinome, kad kai kurie žmonės už tam tikrus pareiškimus yra „išimami“ iš „Facebook“ eterio mėnesiui. O dabar juk ši dezinformacija yra reali grėsmė visuomenės sveikatai“, – sakė L. Kasčiūnas

Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiesiems pavedimams Marius Janukonis teigė, kad ministerija iš tiesų svarstys klausimą kreiptis į „Facebook“.

„Su socialinių tinklų platformomis mes palaikome ryšį ir iš tikrųjų apsvarstysime šį klausimą“, – NSGK posėdyje teigė M. Janukonis.