Statistika rodo, kad mirštamumas nuo COVID-19 yra daugiau kaip 10 kartų didesnis nei nuo gripo, atitinkamai iki 4 proc. mirštamumas – nuo COVID-19, 0,2 proc. – nuo gripo. Sunkių infekcijos atvejų taip pat yra apie 10 kartų daugiau. Vos 1,5 proc. gripo virusą pasigavusių žmonių patenka į ligoninę, o, susidūrus su naujuoju virusu, gydytis stacionare dėl sunkios ligos eigos tenka 15–20 proc. infekuotųjų, 5 proc. jų gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
Gripas nepasitraukia
Visiems gerai pažįstamas sezoninis gripas – ūminė virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ją vienas kitam perduodame taip pat, kaip ir naująjį virusą – oro lašeliniu būdu, tai yra kosėdami ir čiaudėdami. Kad užsikrėtėme, pajuntame ne iš karto, nes gripo inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo tada, kai žmogus užsikrėtė, iki atsirado pirmieji klinikiniai simptomai) yra 1–7 dienos.
Gripui būdinga staigi pradžia – kyla temperatūra, krečia šaltis, atsiranda sloga ir sausas kosulys, skauda gerklę, plyšta galva, kamuoja raumenų skausmas, jaučiamas silpnumas bei nuovargis. Panašiai prasideda ir peršalimas, bet šią infekcinę ligą sukelia bakterijos. Jei labai smarkiai skauda galvą ir, kaip žmonės mėgsta sakyti, laužo kaulus, galima įtarti, kad kaltas gripo virusas.
Gripas gali sukelti sunkias komplikacijas – bronchitą ar plaučių uždegimą, todėl yra ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Vakcinos būtinos
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, tai nesikeičia ir šiemet. Tiesiog pasaulyje plintantis COVID-19 artėjantį gripo sezoną padarys gerokai keblesnį, nes greitai teks įžengti į laikotarpį, kai aktyvūs bus iškart abu virusai – COVID-19 ir sezoninio gripo. Pavasarį, kai Lietuvoje ėmė smarkiai plisti koronavirusas, gripo sezonas jau ėjo į pabaigą, todėl buvo lengviau.
Sezoninio gripo vakcinų gamintojai padidino gamybos apimtis. 2020–2021 m. gripo sezonui jie yra pasiruošę pateikti 194–198 mln. dozių – gerokai daugiau nei pernai (175 mln. dozių), o daugelio pasaulio šalių specialistai rekomenduoja nuo gripo skiepytis visiems žmonėms nuo 6 mėnesių amžiaus.
Gripo vakcinos yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė, jos taip pat padeda išvengti ligos komplikacijų, ir būtent tai dažniausiai akcentuojama raginant skiepytis nuo sezoninio gripo. Ypač tai aktualu rizikos grupei priskiriamiems asmenims – nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu), lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nesvarbu, kokio amžiaus (vaikams – taip pat), socialinės slaugos ir globos įstaigose (tarp jų – ir vaikų globos įstaigose) gyvenantiems žmonėms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (odontologams – taip pat) bei asmenims, sulaukusiems 65-erių metų amžiaus ir vyresniems. Šios rizikos grupės išskirtos atsižvelgiant į mokslu pagrįstą informaciją, kad gripu šie žmonės serga sunkiau ir dažniau patiria komplikacijų (prisideda bakterinė infekcija, paūmėja lėtinė liga, galima net mirtis).
Nuo 2007–2008 metų gripo sezono Lietuvoje visi rizikos grupei priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai, skiepijimo išlaidos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Tokių žmonių Lietuvoje – apie 500 tūkstančių. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės, pirmiausia bus skiepijami medikai, nes jie labiausiai rizikuoja susidurti su infekcijomis.
Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis prasideda apie spalio mėnesį, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną. Skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių, bet gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arvydas Ambrozaitis vyresniems žmonėms pataria skiepytis maždaug gruodį, nes vakcinos sukurtas jų organizmo imuninis atsakas būna trumpesnis nei jaunesnių asmenų.
Kuris virusas užpuolė?
Sveikatos ekspertai dar negali tiksliai atsakyti į klausimą, kaip sąveikauja COVID-19 ir sezoninio gripo virusai, bet didelė tikimybė, kad sirgti galima iškart abiem infekcinėmis ligomis. Kuris virusas paguldė į ligos patalą, atsakyti remiantis vien simptomais sunku, nes daugelis požymių yra panašūs.
Norint būti visiškai tikram, kuri infekcija užpuolė, galima pasidaryti greitąjį gripo testą. Šis tyrimas yra paprastas – medicinos darbuotojas paima nosiaryklės ar gerklės tepinėlį, taip pat galima panaudoti iš nosies išsiurbtos medžiagos mėginį. Laboratorijos gali ne tik nustatyti, ar infekcija yra virusinė, bet ir atpažinti, kuris iš dviejų pagrindinių gripo viruso tipų (A ir B) sukėlė ligos simptomus. A tipo gripas dažniausiai būna dominuojantis ir siejamas su sunkiausiomis epidemijomis.
Gali būti, kad greitojo testo rezultatai parodys, jog infekcija yra virusinė, bet tai – ne gripas.
Stebėtis ar abejoti testo patikimumu nereikėtų, nes yra daug kitų virusinių infekcijų, kurios gali būti panašios į gripą.
Pagal šiuo metu galiojančią tyrimų tvarką, 61-ų metų arba vyresniems žmonėms, karščiuojantiems ir turintiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių (kosulys, sunku kvėpuoti), reikia bendruoju pagalbos telefonu išsikviesti greitosios pagalbos automobilį ir važiuoti į ligoninę. Taip pat reikėtų elgtis ir lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, kepenų, inkstų, cukriniu diabetu, kitomis) sergantiems žmonėms.
Visi kiti turėtų skambinti šeimos gydytojui (šis pacientą pats užregistruos į karščiavimo kliniką) arba karštąja koronaviruso linija 1808 ir patys užsiregistruoti į mobilų koronaviruso patikros punktą. Ten, įvertinus simptomus ir padarius bendruosius kraujo tyrimus, gali būti skiriamas, jei manoma, kad to reikia, ir molekulinis SARS-CoV-2 tyrimas.
Atliekant COVID-19 laboratorinę diagnostiką taikomi molekuliniai ir serologiniai (kraujo) tyrimų metodai. Jais nustatomi skirtingi SARS-CoV-2 rodikliai. Molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (viruso RNR), serologiniai – antikūnus, susidariusius infekuoto asmens organizme vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją.
Privačios laboratorijos siūlo atlikti COVID-19 molekulinį PGR tyrimą iš nosiaryklės. Rezultatų galima sulaukti per 48 valandas, bet šie tyrimai yra brangoki – kainuoja apie aštuoniasdešimt eurų. Serologiniai (kraujo) COVID-19 tyrimai galėtų parodyti, ar žmogus yra persirgęs besimptome COVID-19 ligos forma ir įgijęs imunitetą šios ligos sukėlėjui. Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar imunitetas virusui SARS-Cov-2 yra ilgalaikis, bet lyginamoji su kitais panašiais virusais analizė leidžia manyti, jog antikūnai išsilaiko ir apsaugo žmones nuo pakartotinio užsikrėtimo.
Greitasis SARS-Cov-2 testas nustato viruso buvimą nosiaryklės/ryklės ėminiuose. Nors testų galima įsigyti, jų savarankiškai atlikti nerekomenduojama, nes rizikuojama netinkamai interpretuoti rezultatus. Šis tyrimas yra patikimas ir informatyvus, kai atliekamas ankstyvu infekcijos etapu (pirmąją ligos savaitę). Vėliau virusas keliauja į apatinius kvėpavimo takus, todėl nosiaryklės ėminys nieko tiksliai nebegali parodyti. Užsikrėtusiems žmonėms, tiriamiems antrą savaitę, reikėtų imti mėginius iš giliųjų kvėpavimo takų arba naudoti išgrynintą medžiagą (skreplius).
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, greitieji testai turi būti atliekami kartu su molekuliniu PGR tyrimu, tai yra imant tepinėlį iš nosiaryklės.
Laukiama su viltimi
Pasaulis laukia jau sukurtos, bet vis dar testuojamos vakcinos nuo COVID-19. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos gamintojai yra pasiekę trečią tyrimų etapą, į procesą jungiasi ir Didžioji Britanija, Vokietija. Vienos iš lyderių JAV biotechnologijų įmonės „Moderna“ vakcina yra pagaminta unikaliu būdu – jai sukurti naudota viruso informacinė RNR dalis, kurioje saugoma genetinė informacija. Skiepas priverstų žmogaus organizmą gaminti svarbius apsauginius baltymus.
Siekiant užtikrinti saugumą ir veiksmingumą, vakcinų klinikiniai tyrimai trunka ilgai – nuo 5-erių iki 10-ies metų, bet, siaučiant pandemijai, pasaulis tiek ilgai laukti negali. Specialistai yra numatę tyrimus baigti per pusantrų metų. Jeigu pavyktų, vakcinų Europos Sąjungos šalyse būtų sulaukta kitų metų viduryje.
Kolektyviniam imunitetui sukurti būtina, kad skiepai apimtų bent 70 proc. šalies gyventojų.
SARS-Cov-2 yra kintantis virusas, todėl tikėtina, kad skiepai saugos nuo ligos tik tam tikrą laiką.
