Nors mažakraujystei išsivystyti turi įtakos daugybė veiksnių, dažniausiai ji diagnozuojama dėl prastos, nepilnavertės mitybos. Apie jos simptomus, gydymą bei profilaktiką pasakoja šeimos gydytoja, Vilniaus Universiteto doktorantė Izabelė Juškienė.
Pirmasis požymis – jėgų stoka
Pasak gydytojos, mažakraujystė vaikams ir suaugusiems pasireiškia šiek tiek skirtingai. Vaikai nėra linkę analizuoti savo sveikatos būklės, jie ne visada gali tiksliai įvardinti savo pojūčius, todėl reikėtų stebėti pokyčius jų elgsenoje – mažakraujyste sergantys vaikai blogiau valgo, yra mažiau fiziškai aktyvūs, daugiau miega. Ypač ryškūs pirmieji šios ligos požymiai gali būti blyškūs, balkšvai pilki ausų kaušeliai arba „žydintys nagai“ – t.y., ant jų atsirandančios baltos dėmelės.
Suaugusiuosius kamuoja bendras silpnumas, gali atsirasti širdies permušimo epizodų, dusulys, moterims sutrinka menstruacijų ciklas, vyrai tampa mažiau fiziškai pajėgūs – tai pasijunta nešant įprastus svorius. Taip pat, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai, sutrikti dėmesys.
Organizmo reakcija į sumažėjusį hemoglobiną – individuali
Mažakraujystei būdingas per mažas eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Apatine hemoglobino kiekio kraujyje normos riba standartiškai laikoma 120 g/l. Vis dėlto, pasak specialistės, tai, nuo kokios kiekio vertės žmogus pradės blogai jaustis, yra labai individualu.
„Iš tiesų, labai priklauso nuo organizmo – nuo to, kaip organizmas reaguoja į sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje, – sako I. Juškienė. – Jautresniam žmogui net ir nedidelis jo sumažėjimas (110 – 115 g/l) gali labai stipriai jaustis. Kitas – net ir esant 80 g/l (vidutinio sunkumo mažakraujystei) gali neturėti didelių nusiskundimų, nors hemoglobinas jau yra gerokai nukritęs“.
Dėl to, labai svarbi profilaktika. Suaugusiems išsitirti kraują reikėtų bent kartą per du metus – dažnai jis patikrinamas periodiškų darbuotojo sveikatos patikrinimų metu. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams sveikatos patikra vyksta kartą per metus, tačiau kraujo tyrimai jų metu nėra privalomi.
„Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą, profilaktiniai kraujo tyrimai yra atliekami tik tam tikrų būklių metu (jei vaikas turi antsvorio ir pan.). Kitais atvejais gydytojas sprendžia, būtina kraujo tyrimus daryti ar dar ne. Jei mokyklinio amžiaus vaikas gerai jaučiasi ir jokių nusiskundimų neturi, kraujo tyrimą, kaip ir suaugusiems, užtenka atlikti kartą per du metus“, – teigia specialistė.
Gydymas tęsiasi keletą mėnesių
„Mažakraujystė gali atsirasti dėl trijų priežasčių: pirma, kai gauname per mažai geležies su maistu, antra, kai yra sutrikęs geležies pasisavinimas pačiame organizme (nors ir gauname jos pakankamai), ir trečia, kai geležies atsargos organizme blogai kaupiamos“, – aiškina I. Juškienė. Pasak jos, dažniausiai pasitaikanti priežastis yra prasta mityba.
Taip pat, svarbi ir genetika – organizmas gali būti paveldėjęs polinkį geležį blogiau įsisavinti, labiau ją šalinti ir mažiau kaupti. Geležies įsisavinimo procese svarbus vaidmuo tenka ir folio rūgščiai bei vitaminui B12, todėl reikėtų vengti ir šių medžiagų trūkumo.
Tai, koks gydymas bus taikomas sergant geležies stokos sukelta mažakraujyste, priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės.
„Paprastai yra skiriami maisto papildai arba receptiniai geležies preparatai, tačiau jei hemoglobinas sumažėjęs iki 80-70 g/l – jau reikėtų galvoti apie kraujo perpylimą. Žmogui, sergančiam lėtinėmis ligomis arba vartojančiam vaistus, kurie blokuoja geležies įsisavinimą, gali būti skiriamos leidžiamos geležies injekcijos“, – sako gydytoja.
Pasak jos, greito rezultato tikėtis neverta, nes gydymas trunka 3 mėnesius ir ilgiau – priklausomai nuo to, kaip stipriai sumažėjęs hemoglobino kiekis. Pradėjus gydymą, po mėnesio atlikti kraujo tyrimai jau leidžia orientuotis – situacija gerėja, ji tokia pati ar blogėja. Tuomet koreguojamas gydymas, gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Žmonės, kuriems mažakraujystė yra linkusi kartotis, turėtų ypač reguliariai sekti savo sveikatos būklę. Taip pat, siekiant efektyvių gydymo rezultatų, svarbu keisti savo gyvenimo būdą – pilnavertiškiau maitintis, vengti streso, daugiau ilsėtis bei leisti laiką gryname ore.
Vaikams reikalingi ir augalinės, ir gyvūninės kilmės produktai
Geležis gali būti gyvūninės ir augalinės kilmės. Jos gausu jautienoje, veršienoje, triušienoje bei žvėrienoje. Iš daržovių verta paminėti burokėlius, špinatus, salotas, brokolius, pastarnokus, pupeles, netgi bulves. Geriau geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų, todėl gydytoja pataria atkreipti dėmesį į vaikų mitybą.
„Dabar populiarėja naujos mitybos tendencijos – vegetarizmas, veganizmas. Šie asmenys nevartoja mėsiškų produktų, ir tikrai dažnai tokių asmenų kraujo tyrimai yra geri – suaugusiųjų organizmai jau turi atsargų, joms pasipildyti užtenka ir augalinių produktų. Tačiau būna atvejų, kai tokiose šeimose vaikai yra auginami laikantis tokių pačių principų – ir šioje vietoje yra daroma klaida. Vaikas yra augantis organizmas. Tam, kad jis galėtų pilnavertiškai vystytis, reikalingos statybinės medžiagos, ir viena jų yra geležis. Iš augalinės kilmės produktų geležis pasisavinama sunkiau nei iš mėsos, todėl vaikams vien šių produktų yra mažai, ir tokia mityba yra nerekomenduojama“, – sako specialistė.
Vartojant geležies preparatus, nerekomenduojama jų užsigerti pienu ar juo pagardinta arbata, nes pienas blokuoja geležies įsisavinimą. Tačiau, pasak I. Juškienės, patiekaluose įmaišytas pienas tam įtakos tiek neturi. Jeigu žmogui kartu su geležimi yra paskiriamas ir magnis, tuomet rekomenduojama vieną preparatą vartoti pirmoje dienos pusėje, kitą antroje.
