„Tai yra natūralu – pasibaigia atostogų metas, mažėja saulės, todėl ir liūdesio daugiau – o liūdesį žmonės pirmiausia ir priskiria depresinei nuotaikai, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas. – Tačiau liūdesys – tai dar ne liga“.
Depresijos terminą dažnai vartojame savo nuotaikai apibūdinti – kai liūdna, nėra noro dirbti kasdienius savo darbus. Liga bus diagnozuota tik tuomet, kai žmogus ne tingi užsiimti kasdiene veikla, o tam tiesiog neturi jėgų – net atsikelti iš lovos ir nusiprausti, susitikti su draugais, bendrauti. Pasak gydytojo E. Dlugausko, žmogus tiesiog negali prisiversti daryti net ir to, kas anksčiau teikdavo malonumą.
Greta nuotaikų svyravimų, jėgų stokos depresiją lydi ir fiziniai skausmai: „Sutrinka virškinimo sistema, vargina dusulys, nepaaiškinamas nuovargis, sutrinka miegas, prasideda širdies permušimai. Šiuos simptomus žmogus gali justi prasidedant depresijai, tačiau būtina nuodugniai ištirti sveikatą – ar neserga kitomis ligomis,“ – ilgą kelią iki diagnozės aiškina gydytojas psichiatras E. Dlugauskas.
Depresijai prasidėti įtakos turi galybė veiksnių – tiek darbiniai ir gyvenimiški iššūkiai (stresas, įtampa, netektys), tiek didėjantis amžius (prasidedančios ligos). Tačiau, pasak gydytojo, ligai nustatyti reikėtų vertinti visų priežasčių visumą.
„Tai savotiškas biopsichosocialinis reiškinys: turime įvertinti ir paveldimumo riziką, fizinį išsekimą, hormoninius pokyčius, kitas ligas. Taip pat psichologinę būseną – nepasitenkinimą savo gyvenimu, nuolatinę graužatį. Dar ir socialinį aspektą – piktnaudžiavimą alkoholiu, išgyvenimus, auklėjimą“, – ligos vystymosi priežasčių kamuolį vynioja gydytojas psichiatras.
Pačiam žmogui savo būklę įvertinti sunku
Pirmą kartą susidūrusiems su depresija, ją atpažinti, ypač ligos pradžioje – sudėtinga, nes ligos simptomų spektras labai platus. Todėl artimieji gali būti tie, kuriems krenta į akis pasikeitęs elgesys – niekas nebeteikia malonumo, negali susikaupti, sutrinka miegas.
„Kreipiantis pagalbos ligos pradžioje, kai liga neįsisenėjusi ir ją sukėlė psichologinė trauma – nesėkmė darbe, išsiskyrimas – galima bandyti apsieiti ir be vaistų – psichoterapeutai žmogui gali padėti susitvarkyti su savo emocijomis, – aiškina gydytojas E. Dlugauskas. – Tačiau kai liga pažengusi, be medikamentinio gydymo neišsiversime“.
Gydymas – ilgas
Depresijos gydymas – kompleksinis, naudojamas medikamentinis ir psichoterapinis metodas. Medikamentinis gydymo ciklas yra ilgas, todėl reikia tam nusiteikti ir pasiryžti.
„Vaistai pradeda veikti po 2–3 savaičių, tikrasis jų poveikio efektas pradedamas justi po 2 mėnesių. Negalima nutraukti šių vaistų vartojimo: pirmą kartą skiriamas 6 mėnesių gydymo ciklas. Pakartotinai susirgus – skiriamas 2 metų gydymas. Pačiam pacientui, ir jo artimiesiems reikia daug kantrybės“, – apie depresijos gydymą pasakoja psichiatras E. Dlugauskas.
Depresija gali pastūmėti link savižudybės
Depresijoje gyvendamas žmogus pavargsta, gyvenimas tampa nemielas: „Liūdniausia baigtis – savižudybės. Tam pastaruoju metu skiriama daug dėmesio – visuomenė edukuojama šiuo klausimu, tačiau sergant depresija labai ženkliai padidėja savižudybių rizika. Svarbiausias patarimas – matydami pasikeitusį savo artimojo elgesį ir girdėdami pokalbių frazes (nebenoriu gyventi, pavargau, nenoriu pabusti iš miego, man jau viskas atsibodo, jei atsisveikina, netikėtai grąžina visas skolas) – pasikalbėti su savo artimuoju, jo klausti tiesiai – ar nėra minčių apie savižudybę.
Suprantama, kad teigiamą atsakymą išgirsti labai sunku, – komentuoja psichiatras. – Ką daryti toliau? Išbūkime šalia. Klauskime, kas vyksta, kas atsitiko. Toks pokalbis padės žmogui pajusti, kad jis nevienišas, kad jo išgyvenimai kažkam rūpi. Palūžusiam žmogui ryšys labai svarbus. Žinoma, reikia kreiptis pagalbos ir į specialistus – šeimos gydytoją, psichiatrą, psichologą“.
Kas galėtų mus „pakrauti“ geromis emocijomis?
„Stiprinkime save, didinkime savo atsparumą depresijai! – pataria gydytojas psichiatras E. Dlugauskas. – Stiprinkime savo kūną seniai visiems žinomais būdais – tvarkingas dienos režimas, sveika mityba, būtinas fizinis aktyvumas, atraskime laiko ir savo pomėgiams. Tai mus sustiprins ir būsime atsparesni visoms ligoms, ne tik depresijai.
