Ką daryti, jei tokių neturime? Padėti galėtų dantų laminatės, arba tiksliau – estetinis dantų mikroprotezavimas.
Kai žmogui trūksta dantų arba jie yra išgedę, nelygūs, patamsėję, kone vienintelis troškimas yra užpildyti tuščius tarpus ir atkurti baltumą. Tai padaryti padeda implantavimas, karūnėlės ar estetinis plombavimas. Deja, ilgainiui naujoji šypsena nustoja džiuginti, nes atrodo kažkokia dirbtinė. Ar įmanoma atkuriant dantų funkciją, išsaugoti ir jų natūralų spindesį bei formą? Odontologijos klinikos „Privati praktika“ gydytojas Žygintas Jonaitis, įsitikinęs, kad taip.
Tobulas netobulumas
Žmonėms būdinga siekti tobulumo – tobulų santykių, tobulos odos, tobulų dantų. Deja, kai kalbame apie grožį, nutinka paradoksalus dalykas – tai, kas atrodo pernelyg preciziškai, nebūtinai yra gražu. Gamta nėra nei tobula, nei simetriška, o žmogus – gamtos kūrinys. Pastaruoju metu tiek tarp estetikos chirurgų, tiek tarp odontologų vis labiau populiarėja „tobulo netobulumo“ sąvoka, nes gražu yra tai, kas natūralu. Tik štai ar įmanoma to natūralumo pasiekti koreguojant dantis? „Profesinėje veikloje nuolat tenka girdėti „estetinė odontologija“, „estetinis plombavimas“, „estetų konferencijos“ ir t. t. Galima pagalvoti, kad estetiškai restauruoti dantį yra pats svarbiausias gydytojo uždavinys ir tikslas, – sako Žygintas Jonaitis. – Toks gydymo tikslų susiaurinimas yra neteisingas. Kai pacientas ateina su problema ir gydytojas turi ją išspręsti restauruodamas dantį ar visą dantų eilę, estetika yra tik nedidelė dalis uždavinių. Ne mažiau svarbu yra atkurti danties vainiko anatomiją, biomechaninį tvirtumą ir užtikrinti, kad restauracija būtų ilgalaikė, patvari ir higieniška.“
Gydytojas Ž. Jonaitis jau 20 metų įvairiais būdais restauruoja dantis ir turi galimybę stebėti bei palyginti ilgalaikius rezultatus. „Galiu pasakyti, kad paprasti ir greiti metodai neužtikrina ilgalaikio gero rezultato“, – tvirtai sako jis. Pasak jo, pats geriausias būdas suderinti grožį ir funkciją yra estetinis dantų mikroprotezavimas stiklo keramikos dantų laminatėmis, užklotais ar daliniais vainikėliais.
Iš naujo atrastas porcelianas
Kalbant paprastai, dantų laminatė – tai plona plokštelė, kuri tvirtai sulipdoma su danties emaliu. Tai gana senas metodas, pasaulyje taikomas apie 20-30 metų. Didžiausią laminačių pranašumą prie kitus dantų restauravimo būdus lemia medžiaga, iš kurios jos yra gaminamos. Tai – porcelianas. Odontologijoje naudojamas sustiprintas porcelianas, dar vadinamas stiklo keramika.
„Jau nuo seno pastebėta, kad porcelianas savo savybėmis yra labai panašus į natūralų dantį. Būtent jis davė pradžią dantų protezavimui, – pasakoja Žygintas Jonaitis. – Pirmasis porcelianinis vainikėlis buvo pagamintas 1889 metais. Deja, tuo metu nebuvo atrastas tinkamas būdas jį tvirtai priklijuoti prie danties, tad pirmieji vainikėliai dažnai lūždavo ir galiausiai jų buvo atsisakyta.“ Per tą laiką nuolat buvo ieškoma, kas galėtų porcelianą pakeisti, būta nemažai kompromisų. Tarkim, porcelianą jungiant su metalu, išgauta metalo keramika. Šis junginys buvo itin tvirtas, deja, ne itin estetiškas. Vėliau atsirado cirkonio oksido keramika. Ir tik po šimto metų, 1990-aisiais, atsiradus patikimoms klijavimo sistemoms, vėl sugrįžtama prie porceliano.
Kuo jis ypatingas? Visų pirma jis yra pakankamai tvirtas ir kietas, tad prilygsta kiečiausiam žmogaus organizmo audiniui – dantų emaliui. Jis atspindi šviesą, yra skaidrus ir blizgus – kaip ir dantys. Porcelianinėmis laminatėmis padengti dantys faktiškai nesiskiria nuo natūralių sveikų dantų – tiek kalbant apie kramtymo funkciją, tiek apie išvaizdą.
Jei visa tai yra tiesa, kodėl gražių ir tvirtų dantų norintys žmonės masiškai nesirenka šio būdo?
Kiekvienam – pagal poreikius
Pasak gydytojo Žyginto Jonaičio, viskas turi savo kainą ir paskirtį. Vieni žmonės perka prabangius automobilius, kiti – praktiškus. Tas pat ir su dantų restauravimu. Jei jums nutiko bėda – išlūžo dantis, ir laukti neturite kada, atkurti jį galima estetiniu plombavimu. Tai labai populiarus, greitas, patogus, mažiau invazyvus ir, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nebrangus būdas išspręsti problemą. Kas kita, jei seniai svajojate apie gražią ir natūralią šypseną ir siekiate ilgalaikio rezultato.
„Iš tiesų visi dantų atkūrimo būdai turi savų privalumų, – sako Žygintas Jonaitis. – Svarbiausia yra teisingai informuoti žmogų, išvardinti kiekvieno jų pliusus ir minusus ir nebandyti paciento įtikinti, kad ferarį galima įsigyti už golfo kainą. Jei odontologas mato, kad negali pasiūlyti žmogui to, ko jis nori, reikėtų tai pripažinti ir nukreipti jį ten, kur jis sulauks reikiamos pagalbos. Deja, nemažai nusivylusiųjų estetiniu plombavimu pacientų, atėję pas mus persiplombuoti ir išgirdę apie laminates, nustemba, kad yra ir tokia galimybė.“
Informacijos trūkumas – ne vienintelė problema. Ne ką lengviau ir rasti gerą specialistą, kuris mokėtų su jomis dirbti. Tam reikia ne tik patirties, bet ir meninio suvokimo. Gydytojas Žygintas Jonaitis atstovauja meninės odontologijos (angl. „Art Dentistry“) krypčiai, apjungiančiai meną, mediciną ir skaitmenines technologijas. Baigęs dailės mokyklą, jis svarstė studijuoti architektūrą. Sako, kad dabar savo svajones realizuoja, nes norint sukurti gražius, natūralius dantis privalu išmanyti ne tik anatomiją, bet ir optines medžiagų savybes, jausti formos, spalvos, reljefo harmoniją.
„Reikia pripažinti, kad darbas su skaitmeniniu būdu gaminamomis stiklo keramikos restauracijomis iš gydytojo reikalauja daug žinių ir pasiruošimo, taip pat – nemažai papildomų priemonių (optinio didinimo, ultragarsinių preparavimo priemonių, lazerio, sudėtingos fotografijos technikos). Ne mažiau svarbu surasti ir tinkamą laboratoriją, kuri gebėtų tavo viziją suprasti ir ją realizuoti maksimaliai tiksliai“, – sako gydytojas. Jis apgailestauja, kad prastai atlikti darbai gadina estetinio mikroprotezavimo įvaizdį. Žmonės turi liūdnų patirčių su atsiklijavusiomis ar nenatūraliai atrodančiomis laminatėmis, kai vietoj individualiai pagamintų klijuojamos pigesnės standartinės. Jomis „pagražinti“ dantys atrodo tarsi protezai.
„Dirbti su laminatėmis rizikingiau, – neslepia Ž. Jonaitis. – Plombuojant viskas vyksta čia ir dabar. Pacientas sėdi kėdėje kelias valandas, o gydytojas sluoksnis po sluoksnio lipdo dantį. Rezultatą pacientas gali pamatyti tik šiam procesui pasibaigus. Tiesa, reikalui esant jį čia pat galima pakoreguoti. Laminatės nepakoreguosi. Jei rezultatas netenkina, teks daryti naują. Dėl to, pasitelkdami skaitmenines technologijas, kartu su pacientu ilgai ieškome ir deriname įvairius galimus variantus, kol atrandame tai, kas jam labiausiai tinka ir patinka.“
Kruopštus darbas – ilgalaikis rezultatas
Atkurti natūralią danties formą galima ir estetinio plombavimo būdu, tačiau siekiant išgauti tokį porcelianinį spindesį, plombuotą dantį tenka bent kartą per metus poliruoti. „Plomba yra 5 kartus minkštesnė už danties emalį, ją labiau veikia išorės veiksniai, šiurkštesnis šepetėlis ar pasta. Į ją, ypač paviršiui sušiurkštėjus, lengviau įsigeria maisto pigmentai, dėl to pasikeičia spalva, – skirtingas restauravimo medžiagas lygina gydytojas Ž. Jonaitis. – Be to, kompozitas, kuriuo plombuojamas dantis, yra trapesnis, nudyla per 2 ar 3 metus. Stipriau kandant gali išlūžti, per ilgą laiką aptrupėti, tad tenka jį nuolat renovuoti. Tuo tarpu tinkamai priklijuotos, kokybiškos laminatės tarnauja mažiausiai 10 metų, esu užfiksavęs atvejų, kai žmonės su jomis išvaikšto net 15-17 metų. Ir visą tą laiką jos išlieka tokios pat gražios, tvirtos ir blizgios.“
Laminates paprasčiau prižiūrėti. O tiksliau – jokios specialios priežiūros joms nereikia. Mat ne tik atrodo, bet ir savybėmis prilygsta natūraliam dančiui, tad galite su jomis drąsiai kramtyti, valyti įprastu šepetėliu ir pasta ir gyventi kaip su savais dantimis.
Laminatės yra tiesiog nepakeičiamos, kai norima užpildyti tarp dantų esančius didelius tarpus, nes kitais būdais tai padaryti sudėtinga. Jos puikiai tinka norint pakoreguoti danties formą, pailginti nutrupėjusius dantis. Kai kurie žmonės jų prašo ir norėdami pakeisti dantų spalvą, bet gydytojas Žygintas Jonaitis tokius atvejus vertina atsargiai. „Nemanau, kad verta šlifuoti sveikus, lygius dantis vien dėl spalvos. Esu ne kartą atsisakęs tai daryti, ypač jauniems žmonėms. Yra ir paprastesnių būdų dantis pašviesinti“, – atvirai sako jis.
Nepaisant to, kad darbas su stiklo keramika pareikalauja išskirtinai daug kruopštumo, atsakomybės, laiko ir kitokių sąnaudų, gydytojas Žygintas Jonaitis kol kas nemato, kuo tai būtų galima pakeisti. „Mane ir pacientą džiuginantis ilgalaikis rezultatas atperka viską“, – šypsodamasis sako jis.
5 dažniausi klausimai apie laminates
1. Ar jos neatsiklijuos?
Tikimybė, kad laminatė atsiklijuos, yra labai nedidelė. Dažnesnė, nors irgi reta komplikacija – laminatės skilimas. Jį galima užpildyti plomba ar pagaminti naują laminatę.
2. Ar dantis nepastorės?
Laminatės yra 0,5 mm plonumo, jos yra beveik permatomos, net klijavimo vieta yra nepastebima. Estetiškai plombuojant dantys pastorėja labiau.
3. Ar pažeidus emalį po laminate neįsimes ėduonis?
Nepašlifavęs emalio, laminatės nepriklijuosi, tačiau dėl to dantis netampa labiau pažeidžiamas. Priešingai, laminatės ir užklotai netgi saugo dantis nuo rūgščių, apnašų kaupimosi, jie lėčiau nusikramto. Jei nuo tarpdančio dantys pradeda gesti, laminatė netrukdo jų įprastai plombuoti.
4. Ar tai labai brangu?
Laminatės yra brangesnės už kitus būdus, bet paskaičiavus galutines išlaidas per tuos 10 metų, kol jos tarnauja, kainos skirtumo beveik nelieka, jau nekalbant apie sutaupytą laiką. Tarkim, po estetinio plombavimo dantį tenka kasmet poliruoti, dažniau restauruoti, kelis kartus per metus atlikti higieną.
5. Ką reikės daryti, pasibaigus laminačių tarnavimo laikui?
Klijuoti naujas. Viskas turi savo tarnavimo laiką, net ir savi dantys. Jie taip pat genda, lūžta, nusikramto. Danties gyvavimo laiką laminatės gali ir pailginti. Tarkim, jei žmogus kenčia dėl bruksizmo (griežimo dantimis), nenudilinti dantų per anksti padeda stiklo keramikos užklotai.
Užsakymo nr.: PT_64733
