Depresija
Tipiniai depresijos simptomai - apatija, slopinimas, apetito praradimas, košmarai miegant, nerimas, neigiamas požiūris į pasaulį. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnis šansas susirgti šia liga. Po 40 metų depresija gali kamuoti kas dešimtą, po 65-erių – kas ketvirtą. Moterys serga 2,5 kartus dažniau negu vyrai. Depresiją gali iššaukti įvairūs faktoriai – nuo sunkių išgyvenimų iki fiziologijos ypatumų.
Ką daryti?
Pirmiausia reikia pripažinti, kad depresija - ne gėda ir pradėti gydytis. Greičiausiai gydytojas jums paskirs antidepresantus ir/ar psichoterapiją, šviesos terapiją, fizinius pratimus, patars keisti gyvenimo režimą.
Lėtinio nuovargio sindromas
Lėtinio nuovargio sindromas gali apimti ir depresiją, tačiau apskritai jo apraiška yra platesnė. Todėl dažnai neatpažįstama arba neteisingai diagnozuojama. Pasireiškiant šiam sindromui, žmogus yra ne tik tingus ir apatiškas, bet ir jaučia silpnumą, koncentracijos ir atminties sutrikimą. Jis pamiršta kur padėjo ką tik rankose laikytą daiktą. Miegas nepadeda pailsėti ir atsipalaiduoti. Skauda sąnarius, raumenis, galvą, kartu ir gerklę. Padidėja limfmazgiai. Chroninio nuovargio sindromas gali būti infekcinės (virusinės) prigimties (didelis dėmesys skiriamas persistuojančiai virusinei infekcijai – Epsteino-Barro, herpes, enteroviruso).
Ką daryti?
Eiti pas gydytoją ir ruoštis ilgamečiam gydymui. Gydytojai rekomenduos gerti kalį, B grupės vitaminus, magnį, kofermentą Q10. Rinktis aktyvų poilsį.
Anemija
Hemoglobinas, gausiausias eritrocitų baltymas, organizme neša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir parneša dalį anglies dvideginio iš audinių į plaučius. Sergant anemija, hemoglobino kiekis kraujyje krenta žemiau normos ribos. Esant mažam deficitui- neigiami simptomai nepastebimi, tačiau esant sunkiai formai, pasireiškia silpnumas, galvos svaigimas, odos blyškumas, uždusimas net nuo menkiausio fizinio krūvio. Kad efektingai aprūpintų visus organus deguonimi, širdis privalo greičiau pumpuoti kraują. Po ne vienerių metų tokio pagreitinto darbo gali išsivystyti chroniškas širdies nepakankamumas.
Ką daryti?
Nedelskite ir užsiregistruokite į polikliniką, jei kamuoja nemiga, dirglumas, jaučiate nuovargį, lūžinėja nagai, slenka nagai, padažnėjo pulsas, pakito uoslės ir skonio receptoriai, pykina arba norisi valgyti aštraus, pikantiško ar rūgštaus maisto. Svarbu ištirti ne tik hemoglobino, bet ir feritino kiekį (jis pradeda mažėti dar neišsivysčius mažakraujystei) kraujyje. Medikai jums patars daugiau valgyti mėsos, krienų, petražolių, vartoti B grupės ir folio rūgšties preparatus, geležies preparatus su vitaminu C.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas arba cukraligė – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę. Gliukozė yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių žmogaus organizme vykstantiems procesams. Esant šiai ligai, sumažėja darbingumas, krenta svoris, skauda galvą, kankina troškulys, blogėja regėjimas, žmogus dažnai eina į tualetą šlapintis, blogai gyja žaizdos, odą puola infekcijos.
Ką daryti?
Jei įtariate cukrinį diabetą ( ypač jei serga artimi giminės), būtina kreiptis į endokrinologą. Cukraligė diagnozuojama ištyrus gliukozės kiekį kraujyje ir nustačius glikuoto hemoglobino koncentraciją.
Hipotireozė
Hipotireozė – tai būklė, kai skydliaukė neišskiria reikiamo kiekio tiroidinių (tiroksino ir trijodtironino) hormonų. Skydliaukės hormonų T3, T4 stoka sukelia ląstelių mitybos pablogėjimą, metabolizmo sulėtėjimą. Todėl esant jų trūkumui žmogus jaučia nuovargį. Dažniausiai liga išsivysto po keturiasdešimties. Jaučiamas jėgų trūkumas net menkiausiam darbui. Auga svoris, užkietėja viduriai, patinsta veidas ir kaklas, silpnėja balsas, retėja pulsas. Žmogus sunkiai sušyla, jam vis šalta.
Ką daryti?
Kreiptis į endokrinologą ir atlikti kraujo tyrimus hormonų kiekiui nustatyti. Valgyti daug jodo turinčius maisto produktus.
Vaistų šalutinis poveikis
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui antidepresantai ir preparatai nuo hipertenzijos, turi šalutinį efektą - sukelia nuovargį. Tai susiję su nervinės sistemos veikla ir su sumažintu kiekiu kraujo, tekančiu per organus.
Ką daryti?
Negerti vaistų be gydytojo paskyrimo. Būtinai skaityti vaistų vartojimo instrukciją.
