„Nors dar neturime oficialiuose moksliniuose leidiniuose publikuotų tyrimų apie koronaviruso gydymą ir prevenciją, medikai ieško būdų, kaip bent kiek sumažinti riziką užsikrėsti šiuo virusu. Vieningai sutariama, kad asmuo privalo turėti pakankamą gynybą užtikrinančią imuninę sistemą ir vengti kitų susirgimų ar virusų. Surėmę galvas su gydytojais parengėme patarimus, kokias natūralias priemones reikėtų vartoti norint palaikyti imuninės sistemos funkcionavimą. Šios gairės nėra gydymo rekomendacija, tai verčiau prevencinės priemonės. Todėl prieš vartodami bet kurią iš patarimuose minimų medžiagų, būtinai pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė.
Ši informacija parengta bendradarbiaujant kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros prof. Loreta Kubiliene, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo prof. Ona Ragažinskiene, LSMU Farmacijos fakulteto Farmakogonozijos katedros prof. Nijole Savickiene, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prof. Rimantu Stuku.
Vitaminai
Vitaminas C gali padėti išvengti infekcijų, įskaitant ir tų, kurias sukelia bakterijos ir virusai. Pasak vaistininkės, įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės jo dozės ligos metu taip pat gali veikti kaip natūralus priešuždegiminis vaistas.
„Nustatyta, kad vitamino C, dar vadinamo askorbo rūgštimi, kiekis leukocituose kilus infekcijai labai sumažėja, todėl askorbo rūgšties skiriama peršalimo ligų profilaktikai ir kompleksiniam gydymui. Ji trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą“, – akcentuoja K. Vaičaitienė.
Ji priduria, kad vitaminas D yra viena iš svarbiausių medžiagų palaikant imuninę sistemą. Daugybė tyrimų parodė, kad vitamino D vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką. Deja, daugeliui gyventojų jo labai trūksta, todėl dažnam vitaminas D yra priskiriamas gydytojų.
„Vitaminas A stimuliuoja tam tikrų leukocitų gamybą, saugo užkrūčio liauką nuo laisvųjų radikalų poveikio. Trumpą laiką vartojami papildai, turintys vitamino A, gali būti naudingi palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir žmonėms, turintiems vidutinį vitamino A trūkumą“, – teigia vaistininkė.
Mineralai
Pasak K. Vaičaitienės, cinkas vaidina svarbų vaidmenį stiprinant imunitetą. Jis gali padėti sumažinti infekcijų dažnį, taip pat peršalimo trukmę ir jo sunkumą. Tačiau rezultatų galima pasiekti tik tuomet, kai cinko dozė suvartojama per pirmąją parą nuo simptomų pasireiškimo pradžios. Be to, pirmieji tyrimai apie koronavirusą rodo, kad cinkas slopina šio viruso dauginimąsi ląstelėse.
„Kitas mineralas – selenas – yra viena pagrindinių maistinių medžiagų imuninei funkcijai palaikyti. Jis taip pat yra antioksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų, virusų ir vėžio ląstelių. Selenas lengvai gaunamas iš maisto produktų, o pagrindinis jo šaltinis yra Brazilijos riešutai, kitaip dar vadinami bertoletijomis“, – tikina specialistė.
Augalai
Česnakuose yra įvairių junginių, galinčių turėti teigiamos įtakos imunitetui. Kai kurie tyrimai, anot vaistininkės, parodė, kad tiek švieži česnakai, tiek česnako ekstraktas ir kai kurie kiti česnako papildai gali sumažinti virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sunkumą ir apsaugoti nuo infekcijos virusais, kurie gali sukelti peršalimą.
Specialistės teigimu, viena iš galimybių sustiprinti imunitetą yra vartoti ežiuolių vaistinius preparatus, kurių nauda taip pat pagrįsta ne vienu moksliniu tyrimu. Tačiau ežiuolių preparatus derėtų vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.
„Ežiuolė pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Ežiuolės preparatai veikia tonzilito, faringito sukėlėjus, taip pat A, B, C ir G grupės streptokokus, įvairius virusus, tarp jų ir gripo virusus, taip pat Herpes simplex ir grybelinių infekcijų sukėlėjus“, – aiškina K. Vaičaitienė.
Probiotikai
Probiotikai yra medicininės paskirties maisto produktai ar maisto papildai, kuriuose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus mikrobų pusiausvyrą. Probiotikai laikinai kolonizuoja žarnyną ir jame išlieka 1-2 savaites jau po jų vartojimo nutraukimo. Probiotikai atkuria žarnyno mikroflorą, apsaugo nuo patogeninių mikrobų augimo, stiprina žarnyno gleivinės barjerinę funkciją, pašalina iš žarnyno toksinus, skatina B grupės vitaminų sintezę ir žarnyno imuninę funkciją.
„Žarnyno mikroflora yra didžiulis imuninis organas, kuris pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims. Probiotikai stiprina organizmo imunines funkcijas, todėl didėja natūralus organizmo atsparumas bakterijoms ir virusams. Tyrimai parodė, kad probiotikų vartojimas gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų tikimybę, ypač vaikams“, – pabrėžia K. Vaičaitienė.
Bičių pikis
Anot specialistės, tyrimai atskleidė, kad įvairūs bičių pikio, medicinoje dar vadinimo propoliu, ekstraktai turi plataus spektro antimikrobinį poveikį. Propolio antivirusinis poveikis taip pat įrodytas tiek atliekant eksperimentus su gyvūnais, tiek tyrimus mėgintuvėliuose. Bičių pikis slopina herpes simplex ir gripo virusus, taip pat ŽIV infekciją.
Medicininis grybas
Kininis kordicepsas yra medicininio grybo preparatas. Jis buvo žinomas dar senovės Kinijoje. Pasak vaistininkės, šiame preparate yra nukleotidų, amino rūgščių, sterolių, sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, stiprinančių imunitetą, stabdančių virusų ir bakterijų veiklą.
Sisteminė enzimų terapija
Enzimai – tai sudėtinės organinės medžiagos, turinčios daugiau nei 20 amino rūgščių, susidarančių gyvųjų ląstelių viduje. Jie yra svarbūs visų organizme vykstančių gyvybiškai reikšmingų procesų katalizatoriai.
„Enzimai atsakingi už ląstelių regeneraciją, jie padeda organizmui kovoti su virusais ir infekcijomis. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino šias jų savybes. Enzimai aktyvina natūralias ląsteles žudikes ir skatina tam tikrų leukocitų gamybą. Atlikti ilgamečiai tyrimai taip pat įrodo enzimų poveikį uždegimo slopinimui“, – sako K. Vaičaitienė.
Beta gliukanai
Beta gliukanai, randami tokiuose medicininiuose grybuose, kaip šitake, maitake ir reiši, bei mieliagrybiuose, pasižymi unikaliomis priešuždeginėmis savybėmis. Tai polisacharidai, turintys savybę sujungti ir padėti tam tikroms imuninės sistemos ląstelėms pasiekti taikinį.
„Beta gliukanai stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles, esančias kaulų čiulpuose. Tai padeda imuninei sistemai kovoti su įsibrovėliais – virusais, bakterijomis. Dar 1980 metais Harvardo universiteto mokslininkai atrado išskirtines beta gliukano savybes, dėl kurių sustiprėja organizmo atsparumas infekcijai ir virusams“, – teigia K. Vaičaitienė.
