„Būtiniausių vaistų į vaistinę užsukę klientai pastaruoju metu vis dažniau ima vardinti tokius simptomus kaip skrandžio sutrikimas, pykinimas, sausas kosulys, užkimimas, krūtinės skausmas, rijimo sutrikimas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nesusiję pojūčiai, dėl to žmonės prašo vaistų nuo mažiausiai kelių skirtingų sutrikimų, kartais net piešia juodžiausią scenarijų – įsibaiminę pacientai tikina, kad jų simptomai byloja apie koronavirusą. Dažniausiai pavyksta klientus nuraminti pasakius, kad šie pojūčiai reiškia ne ką kitą, o refliuksą. Jei deginantis skausmas apatinėje krūtinės srityje, kitaip dar vadinamas rėmuo, pasikartoja daugiau nei dukart per savaitę, tokiam žmogui net gali būti diagnozuojama Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Dėl rūgšties gerklėje kalti gali būti ir vaistai
Specialistės teigimu, įtarus šią ligą derėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, o galiausiai apsilankyti ir gastroenterologo kabinete, nes negydant refliukso ilgainiui gali kilti rimtų komplikacijų, įskaitant ir padidėjusią vėžio riziką. Nuolatinis skrandžio rūgšties poveikis gali sukelti bronchitą, laringitą ar net pažeisti dantų emalį. Tačiau pajutus dar tik pirmuosius simptomus ar norint išvengti šių nemalonių pojūčių, veiksmų galima imtis ir patiems.
„Refliukso simptomai gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms – dažniausiai juos lemia tam tikri gyvenimo būdo veiksniai. Didžiausią tikimybę susirgti GERL turi nutukę arba itin mažą fizinį aktyvumą turintys žmonės, rūkantys, senyvo amžiaus gyventojai, tokius pojūčius laikinai gali sukelti ir nėštumas. Ne mažiau svarbu susirūpinti ir nuolat tam tikrus vaistus vartojantiems žmonėms, skrandžio rūgšties padidėjimą sukelia skausmą malšinantys, alergijoms ir astmai gydyti skirti vaistai, kalcio kanalų blokatoriai, įvairūs raminamieji ir antidepresantai“, – vardina L. Vanagaitė.
Ko atsisakyti, kad nereikėtų atsidurti pas gastroenterologą?
Anot vaistininkės, refliuksui išsivystyti didžiausią įtaką visgi turi prasti mitybos įpročiai. Tiek besirūpinantiems prevencija, tiek jau sergantiems būtina vengti kofeino, alkoholio, per didelio kiekio druskos, šokolado, pomidorų, česnakų, svogūnų, mėtos, aštraus ir riebaus maisto, gazuotų ir rūgščių gėrimų. Vienas žalingiausių įpročių – atsigulti po sočios vakarienės. Horizontalioje padėtyje dalis rūgštinio skrandžio turinio patenka atgal į stemplę, kurios gleivinė tam nėra atspari, todėl ir kyla skausmas bei išdegusios gerklės pojūtis.
„Dažnai vos pajutus simptomus ir nieko nelaukiant pakeitus tam tikrus gyvenimo bei mitybos įpročius, įvedus specialią dietą galima pasiekti išties gerų rezultatų. Būna, kad tam net neprireikia gydymo vaistais. Jeigu visa tai padarius žmogus nejunta pagerėjimo, tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl gydymo medikamentais paskyrimo. Atlikus skrandžio tyrimą galima pradėti vartoti vaistus, dažniausiai skiriami vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai (PSI)“, – teigia vaistininkė.
Vaistininkė priduria, kad pradėjus vartoti vaistus skrandžio rūgštingumui mažinti derėtų atsisakyti augalinių preparatų, ypač vyresnio amžiaus gyventojų dažnai naudojamo ginkmedžio, kuris skirtas atminčiai ir kraujotakai gerinti.
Draugės pamėgta dieta netinka gydyti refliukso
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas reikalauja ypatingo mitybos režimo – ne visi įprastai sveiki produktai tinka šios problemos kamuojamiems žmonėms. Pavyzdžiui, negalima valgyti šviežių, marinuotų ar raugintų daržovių, taip pat nepatartina valgyti šviežių vaisių.
Karantinas gali būti puikus metas susikurti ir priprasti prie naujų mitybos įpročių, išmokti susidėlioti tinkamą maisto pirkinių krepšelį. Norint sumažinti refliukso pojūčius ar jo tikimybę, pasak L. Vanagaitė, reikėtų valgyti mažesniais kiekiais, bet dažniau, vengti persivalgymo ir valgymo vėlai vakare.
„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės ne visada prisilaiko skrandžio rūgštingumui mažinti skirtos dietos – toks valgis nėra labai išraiškingo skonio, viskas yra verdama. Tačiau, nemanau, kad kąsnis riebaus, aštraus ar sūraus maisto yra vertas patiriamo skausmo. Patarčiau į savo racioną įtraukti neriebią mėsą ir žuvį, liesus pieno produktus, virtas daržoves ir vaisius, makaronus, ryžius, kukurūzus ir avižas, taip pat duoną be jokių sėklų ar batoną, kuris nebūtų šviežiai keptas“, – rekomenduoja vaistininkė.
Ji pataria pasirūpinti, kad valgomame maiste būtų pakankamai skaidulinių medžiagų, kurios apskritai padeda palaikyti sklandžią žarnyno veiklą. Labai daug šalies gyventojų vartoja per mažai maistinių skaidulų ir tai yra viena pagrindinių prasto virškinimo bei vidurių užkietėjimo priežasčių. Rekomenduojama skaidulų norma per dieną moterims yra mažiausiai 25 gramai, o vyrams – 38 gramai.
