Italų mokslininkas, genetikos specialistas, onkologas Valteris Longo knygoje „Esame tai, ką valgome“ (leidykla „Alma littera“) atskleidžia, kas jau dabar rodo, kad veikiausiai gyvensite ilgai.
1. Jūsų šeimoje yra bent vienas ilgaamžis.
Įvairios mokslininkų studijos rodo, kad šimtamečių vaikai turi net 50 proc. mažiau tikimybių susirgti tokiomis ligomis, kaip hipertenzija, insultas, širdies sutrikimai ir diabetas. „Užtenka turėti vieną tėvą, peržengusį 87 metų slenkstį, kad 24 proc. sumažėtų vėžio grėsmė“, – pastebi V. Luko.
2. Valgote daug augalinio baltyminio maisto
Gydytojas Gary Fraseris iš Lomos Lindos universiteto, palyginęs Kalifornijos Adventistų bažnyčios narių ilgaamžiškumą su likusiais šios valstijos gyventojais, padarė išvadą, kad vegetarai adventistai vyrai gyveno maždaug 10 metų ilgiau už mėsą valgančius kaliforniečius, o moterys 6 metais ilgiau už likusias.
Ilgiausiai gyveno tie, kurie bent 5 kartus per savaitę valgė riešutus, mažiausiai po dvi porcijas daržovių per dieną ir 3 kartus per savaitę valgė ankštinių patiekalų. Jie ne tik gyveno ilgiau, bet ir sirgo rečiau. Panašūs duomenys gauti ir iš kitų ilgaamžių bendruomenių. Tiesa, dalis jų greta augalinio maisto vartojo ir daug žuvies. V. Longo įsitikinimu, labai svarbu, kad augalinis maistas nebūtų vien daržovės ir grūdai, bet jame būtų ir baltymų – būtinos medžiagos, kad nenunyktų raumenys.
3. Turite daug dvasinės stiprybės
Turbūt ne vienas esame pastebėjęs, kad Sibiro tremtį ar konclagerius atlaikę mūsų senoliai išgyvena labai ilgai. Nors atrodo, kad badas, ligos ir dvasinės kančios turėjo palaužti jų sveikatą, panašu, kad tai, kas mūsų nenužudo, išties padaro stipresnius. Jimas Vaupelis, Makso Planko demografinių tyrimų instituto direktorius yra pastebėjęs, kad visus pasaulio ilgamečius jungia vienas bruožas – tvirtybė. Dauguma jų yra kovotojai, sugebantys pakelti net ir savo vaikų mirtis.
Itin plačiai buvo aptarinėjama 122 metų sulaukusios prancūzės Calmen istorija. Kartą žurnalistui ji prasitarė, kad metė rūkyti būdama 117-kos, tik todėl, kad dėl rankų virpėjimo nebegalėjo užsidegti cigaretės. Kai žurnalistas šiai moteriai pasakė, jog tikisi ją pamatyti dar ir kitais metais, ji atsakė: „Kodėl taip sakote? Neatrodote ligonis...“
4. Esate judrus
Tiriant ilgaamžių bendruomenes pastebėta, kad jas visas sieja didelis fizinis aktyvumas. Tiesa, prieš kelis dešimtmečius tai buvo ne sportas, o darbas. Tarkim, Kosta Rikos senoliai prisipažino iki pat gilios senatvės nevengę fizinio darbo, o Sardinijos ilgaamžiai piemenys per dieną nukeliaudavo apie 8 kilometrus, laipiodami kalnais aukštyn ir žemyn.
Tai patvirtino ir vėliau atlikti tyrimai. Australijoje buvo stebima virš 200 tūkst. 45-75 metų amžiaus žmonių, siekiant išsiaiškinti fizinės veiklos ir ilgaamžiškumo santykį. Paaiškėjo, kad tie, kurie per savaitę bent 150 minučių skyrė fizinei veiklai, pasižymėjo net 47 proc. mažesniu mirtingumu. Dvigubai ilgesnė (300 min.) sporto trukmė ilgaamžių procentą padidino nedaug – vos iki 54 proc. Dar ilgesnė žymesnių teigiamų pokyčių nerodė. Itin intensyvi 75 minučių trukmės treniruotė gali atstoti dvigubai ilgesnę, bet ne tokią intensyvią.
Beje, sodininkystė buvo įtraukta tarp vidutinio intensyvumo veiklos, greta greito pasivaikščiojimo, lengvo bėgimo ir greito važiavimo dviračiu.
