Kol gyventojai ginkluojasi medicininėmis kaukėmis, sveikatos specialistai primena ir kitus būdus saugotis virusų – dažnu atveju net efektyvesnius. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia žinoti, kaip plinta virusai, o tada imtis priemonių užkirsti jų plitimui palankias sąlygas.

Virusai yra itin mažos genetinės medžiagos dalelės. Svarbi virusų savybė – jie negali daugintis be kitų organizmų ląstelių: virusas įsiskverbia į ląstelę, o ši pradeda gaminti virusus. Tuo virusai skiriasi nuo bakterijų, kurios yra savarankiški organizmai ir tinkamomis sąlygomis gali daugintis pačios.

„Suprantama, viruso pažeista ląstelė negali veikti dviem frontais – tiek virusui, tiek kūnui – todėl ilgainiui nebegali vykdyti savo pagrindinės funkcijos. Taip atsiranda pirmieji ligos simptomai, o viruso pažeista ląstelė galiausiai žūsta“, - ligos simptomų atsiradimą paaiškina M. Lukštaraupis.

Virusai gali paveikti daugelį kūno vietų, įskaitant reprodukcinę, kvėpavimo ir virškinimo sistemas, kvėpavimo takus, kepenis, smegenis ir odą. Naudinga žinoti, kad tam tikros rūšies virusai gali daugintis tik tam tikros rūšies ląstelėse, pvz., rinovirusai – nosies gleivinės ląstelėse, gripo virusas – trachėjos ir bronchų gleivinės ląstelėse, hepatito virusas – kepenų ląstelėse ir t.t.

Kaip virusai plinta?

Virusų yra daugybė rūšių ir jie plinta skirtingais būdais, kurių pagrindiniai yra šie:

• Oro lašeliniu būdu;
• Fekaliniu-oraliniu;
• Per kraują, kitus kūno skysčius.

„Oro lašeliniu būdu plinta virusai, sukeliantys tokias ligas, kaip peršalimas, gripas, vėjaraupiai, meningokokinė infekcija ir kitas. Kosėdamas, čiaudėdamas sergantis žmogus į orą kartu su seilių lašeliais paskleidžia daugybę virusų, kuriuos gali įkvėpti šalia esantys sveiki žmonės. Būtent todėl šie virusai labai sparčiai plinta žmonių kolektyvuose, ugdymo įstaigoje, masinėse susibūrimo vietose. Svarbu žinoti, kad sergančiojo paskleisti virusai gali nusėsti ant įvairių paviršių, todėl galima užsikrėsti ir liečiant daiktus, paskui ranka perbraukus burnos, akių ar nosies gleivinę“, - pasakoja vaistininkas ir prideda, kad tokie virusai kaip gripas ant plastikinių ar metalinių paviršių gal išgyventi parą ir ilgiau.

Fekaliniu-oraliniu būdu plinta virusai, sukeliantys tokias ligas kaip rotavirusinė ar norovirusinė infekcija, hepatitas A, poliomielitas. Pagrindinė sąlyga šiems virusams plisti – netinkama asmens higiena.

„Fekaliniu-oraliniu būdu plintantys virusai į aplinką patenka su išmatomis, o užsikrečiama per burną – liečiant užterštus daiktus ar gaminant maistą užterštomis rankomis. Dėl šios priežasties rotavirusai ir norovirusai sparčiai paplinta darželiuose, kur maži vaikai dar neturi susiformavusių gerų asmens higienos įpročių. Taip pat jie greitai plinta ir šeimoje, kai suaugusieji užsikrečia nuo vaikų“, - pasakoja vaistininkas.

Per kraują ir kitus organizmo skysčius dažnu atveju plinta itin sunkias infekcijas sukeliantys virusai, kaip ŽIV, hepatitas B ir hepatitas C. Šiais virusais užsikrečiama tiesiogiai per kraują, pvz., perpilant kraują, užkrėsto kraujo patekus ant pažeistos odos, naudojantis užsikrėtusiojo skutimosi reikmenimis, dantų šepetėliu, taip pat per seiles, lytinių organų gleivines.

Vaistininkas: medicininės kaukės skirtos sergantiesiems

Virusai nuo bakterijų skiriasi ir tuo, kad dažniausiai tokioms virusų sukeltoms ligoms kaip peršalimas gydyti specifinių vaistų nėra. Svarbu žinoti, kad antibiotikai virusų nesunaikina, todėl jų nereikėtų vartoti sergant virusine infekcija. Dažniausiai vaistais lengvinami viruso sukelti simptomai, duodant organizmui laiko pagaminti antikūnus ir įveikti virusą pačiam. Dėl šios priežasties itin svarbu stiprinti imunitetą – organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo virusų – ir imtis tinkamų prevencijos priemonių, pvz., skiepytis nuo gripo.

„Daugelis mano, kad pagrindinė priemonė, apsauganti nuo virusų, yra medicininė kaukė. Pasaulyje plintantis koronavirusas sukėlė tam tikrą paniką ir gyventojai puolė masiškai pirkti šias kaukes. Tačiau reikia žinoti, kad medicininė kaukė labiau skirta sergančiajam. Ji padeda sulaikyti kosint ar čiaudint išskiriamą kvėpavimo takų sekretą. Sveikam žmogui ji nėra tokia efektyvi – į aplinką paskleisti virusai tokie mažyčiai, kad gali prasiskverbti pro kaukę į kvėpavimo takus“, - aiškina vaistininkas M. Lukštaraupis.

Vaistininkas sako, kad vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo virusų – dažnas rankų plovimas muilu. vinti rankas rekomenduojama vienkartiniais rankšluosčiais. Aplinkoje esant sergančių asmenų, reikėtų stengtis laikykis atstumo nuo sergančiojo, vengti tiesioginio kontakto, nesinaudoti bendrais indais ir stalo įrankiais, higienos reikmenimis, rankšluosčiais. Jei žmogus kosti ir čiaudo, tačiau ranka neužsidengia burnos – priminti, kad prisidengti būtina.

„Beje, kosėti ir čiaudėti reikėtų ne į delną, o į alkūnės linkį arba petį. Turint nosinaitę - į ją. Kosėdami į delną, o vėliau liesdami įvairius paviršius arba sveikindamiesi, ant jų paliekame ligos sukėlėjus“, - moko vaistininkas.

Patikimiausia virusinių infekcijų prevencija - skiepai

Nuo daugelio virusų sukeltų ligų saugo skiepai. Net jeigu tam tikroms ligoms skiepai kelio neužkerta, pvz., gripui, jie padeda išvengti komplikacijų, kurios gali būti ir mirtinos. Skiepai saugo nuo tokių virusinių infekcijų kaip hepatitas A, hepatitas B, vėjaraupiai, tymai, raudoniukė, rotavirusinė infekcija, žmogaus papilomos viruso sukeltos ligos.

„Svarbu žinoti, kad daugėja duomenų, jog vienos vakcinos per gyvenimą apsisaugoti nuo ligų nepakanka – reikalingas pakartotinis skiepijimas, todėl vaikystėje gauti skiepai suaugus gali nebebūti veiksmingi. Ar organizmas dar turi imunitetą vienam ar kitam virusui, galima nustatyti kraujo tyrimu, taip pat pasikonsultavus su gydytoju“, - pataria M. Lukštaraupis.

Įdomus faktas: virusai, naikinantys bakterijas

Virusai puola ne tik žmones, taip pat ir gyvūnus, augalus bei... bakterijas. Virusai, kurie dauginasi bakterijose ir taip jas naikina, vadinami bakteriofagais. Šie virusai naudojami prieš ligas sukeliančias bakterijas ir yra nekenksmingi žmogaus organizmo ląstelėms. Deja, šie virusai puola tik tam tikros rūšies bakterijas, todėl šiuolaikinis medicinos mokslas ieško naujų virusų rūšių, puolančių specifines bakterijas, ar būdų išmokyti bakteriofagus naikinti ir kitas žmogui kenksmingas bakterijas.