2019 metais užregistruotas donoras, kuris gyvas būdamas buvo pasirašęs sutikimą donorystei. Nuo 2000 metų, kai buvo įteisinta donoro kortelė, tai jau šeštas donoras Lietuvos istorijoje su donoro kortele. Tokiu atveju mirusio žmogaus artimieji informuojami, kad mirusysis, gyvas būdamas, buvo pareiškęs valią dėl organų donorystės. Kai tokio sutikimo nėra, sprendimą dėl organų donorystės priima artimieji.

Senstant visuomenei, Nacionalinis transplantacijos biuras atkreipia dėmesį, kad ir donorai senėja: smegenų mirtis konstatuojama vis vyresniems žmonėms: didėja donorų, iš kurių paimami organai transplantacijai, amžius. Vyriausiam 2019 metų kepenų donorui buvo 77 metai. Šis atvejis paneigia visuomenėje egzistuojantį mitą, kad vyresnių žmonių organai transplantacijai netinkami. Tai yra netiesa: ar organai tinkami transplantuoti, sprendžiama tik po žmogaus mirties atlikus išsamius organų tyrimus.

Praėjusiais metais mūsų šalis aktyviai dalyvavo organų mainuose: į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą registruota 11 Latvijos donorų, iš kurių 5 tapo efektyviais – į Lietuvą įvežti 6 organai. Iš Lietuvos buvo išgabenta 14 donorinių organų. Organų mainai tarp šalių suteikia viltį pasveikti žmonėms ir neužkasti dovanotų organų, kai savoje šalyje nėra tinkamų recipientų.

Džiugi praėjusių metų žinia, pažymima Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime, – po dvejų metų pertraukos atlikta plaučių transplantacija.

2019 m. buvo atliktos 172 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, taip pat – 230 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų. Iš viso pernai atliktos 402 transplantacijos. 2018 metais Lietuvoje iš viso atlikta 371 transplantacija: 159 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, 212 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.

Pernai buvo užregistruoti 107 potencialūs donorai, efektyviais tapo 52 (2018 metais atitinkamai 105 ir 48). Pernai į Lietuvą iš užsienio buvo įvežti 6 donoriniai organai, 2018 metais – 4. Į užsienį pernai buvo išvežta 14 donorinių organų, 2018 metais – 8.

Pernai atliktos 103 inksto transplantacijos (iš jų – 7 iš gyvo donoro), 8 širdies, 17 kepenų, 43 ragenos transplantacijos. Po vienerių metų pertraukos pernai atlikta viena plaučių transplantacija.

Artimųjų prieštaravimas mirusiųjų organus aukoti donorystei pernai buvo 30 procentų (2018 metais – 27 procentai). Dažniausia atsisakymo priežastis – artimieji nežinojo mirusiojo valios ir ištikus nelaimei, artimuosius užgula per sunki našta priimti sprendimą.

Pernai Lietuvoje buvo pasirašyti 3536 sutikimai po savo mirties paaukoti savo organus donorystei – 727 žmonės pasirašė popierines sutikimo formas, 2809 – sutikimus elektroniniu būdu. Palyginimui: 2018 metais Lietuvoje buvo pasirašyta 2700 sutikimų – 613 žmonių pasirašė popierines sutikimo formas, 2087 – elektroniniu būdu.

Iš viso Lietuvoje, 2019 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, sutikimus donorystei yra pasirašę 31 983 gyventojai – 10 765 vyrai ir 21 218 moterų.

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, taip pat – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos laukia 479 žmonės: 130 laukia inksto transplantacijos, 8 – kasos ir inksto komplekso, 43 – širdies, 8 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 85 – kepenų, 99 žmonės laukia ragenų, 101 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.

Nacionalinis transplantacijos biuras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu pernai organizavo išvažiuojamuosius mokymus į regionus „Organų donorystės pagrindai“. Pranešimus apie donorystės ir transplantacijos situaciją Lietuvoje, smegenų mirties diagnozavimą, donoro išlaikymą, pokalbį su mirusiojo artimaisiais skaitė biuro specialistai.

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, rinkdami ir analizuodami organų donorystės ir transplantacijos statistiką, teigia stebintys tendenciją, kad sutikimą donoro kortelei gauti pasirašančiųjų skaičiai auga, o nesutinkančiųjų dovanoti organus transplantacijai skaičiai nemažėja. Suprantama, kad priimti sprendimą netektį išgyvenantiems artimiesiems labai sunku, ypač kai nežinoma mirusiojo valia. Todėl pokalbis apie organų donorystę šeimoje – ypač svarbus. Sutikimas donorystei – kilnus, netgi šventas darbas, kurį gali padaryti kiekvienas.