Tik kiek tokia padėtis yra priimtina mūsų kūnui? Šiandien mes net ir skubėti sugebame sėdėdami… Apie tai, kaip per ilgas sėdėjimas veikia mūsų sveikatą, pasakoja geros savijautos centro „Sanus“ kineziterapeutė Vaida Tavorienė.
Galite papasakoti, kas vyksta su žmogaus kūnu sėdint per ilgai bei netaisyklingoje padėtyje?
Kai per ilgai sėdite vienoje padėtyje, Jūsų raumenys nejuda – o jie juk sutverti judesiui. Taigi, negaudami veiklos bei nuobodžiaudami, ima nykti, susitraukia, į juos patenka mažiau kraujo bei deguonies. Tokie apleisti raumenys nuo bet kokios veiklos pavargsta itin greitai. Jums tiesiog ima trūkti energijos. Maža to, sėdima padėtis ilgainiui sukelia tam tikrų kūno sričių įtampą (gali būti juntamas skausmas, maudimas). Paprastai ši įtampa jaučiama kaklo, pečių, tarpumenčio ir apatinėje nugaros srityje. Dažnai atsiranda kojų tinimas. Laikui bėgant susiformuoja viso kūno raumenų disbalansas, kuris tampa priežastimi tokių nemalonių reiškinių, kaip galvos, nugaros skausmai, kraujotakos, skrandžio, kvėpavimo problemos, skoliozė (stuburo išlinkimas) ir panašūs negalavimai. Dideli laikysenos pakitimai ilgainiui gali iššaukti rimtus vidaus organų veiklos sutrikimus.
Kokie yra patys pirmieji simptomai, pranešantys, jog „prisisėdėjome“ per daug?
Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl kaklo, pečių srities, kojų, juosmeninės nugaros dalies, tarpumenčio įtampos arba skausmo, kūno sąstingio, skoliozės, rankų ir kojų tirpimo, kraujotakos sutrikimo bei emocinio nuovargio. Visi šie išvardinti pojūčiai neatsiranda staiga. Iš pradžių jų galime ir nejausti, arba jausti labai nestipriai bei bandyti juos įveikti kokiais nors medikamentais. Deja, tablečių pagalba įmanoma pasiekti tik trumpą pagerėjimą.
Kokią įtaką mūsų laikysenai ir sveikatai turi darbo ergonomika?
Darbo ergonomika yra labai reikšmingas veiksnys. Iš tikrųjų, man liūdna, kai konsultuodama sėdimą darbą dirbančius žmones išsiaiškinu, kad jų darbo vieta nėra pritaikyta taisyklingam bei saugiam sėdėjimui (senos, nepatogios, prie žmogaus ūgio neprisitaikančios kėdės ir pan.).
Deja, ne visose darbovietėse šiems dalykams skiriama pakankamai dėmesio. Tokiais atvejais stengiamės smulkiai aptarti bei išanalizuoti situaciją ir suteikti žmogui rekomendacijas, kaip bent iš dalies jis galėtų prisitaikyti savo darbo vietą bei maksimaliai susimažinti pavojų sveikatai.
Analizuojant sėdėjimo ergonomiką, svarbu atkreipti dėmesį į pėdų atremtį (remkitės visa pėda), kelių sulenkimo kampą, pilnos atremties sėdėjimą (sėdėkite ant sėdimųjų gumburų), nugaros padėtį (kuo mažiau įtampos juosmeninėje jos dalyje), galvos padėtį (smakrą laikykite arčiau krūtinės ir nekelkite pečių ausų link).
Ne mažiau svarbūs ir atstumai tarp įvairių daiktų Jūsų darbo vietoje: stalo aukštis, atstumas iki jo, iki klaviatūros, kompiuterio ekrano ir t. t. Sėdint rekomenduoju atlikti kuo daugiau sukamųjų judesių. Norėdami pasiekti daiktus sukitės iš liemens, o ne važiuokite su kėde. Puiku, jei tiesiog atsistosite ir nueisite iki tikslo. Jeigu, darydami pertraukėles nuo sėdėjimo, įterpsite į jas lengvų, po keletą minučių trunkančių pratimų – Jūs tikri šaunuoliai!
Ar lengva įveikti su per ilgu sėdėjimu susijusias bėdas?
Aš labai norėčiau, kad žmonės imtųsi reikiamų priemonių tų bėdų nė nesulaukę. Jei Jūsų kūnas dar nesiunčia jokių signalų, tai nereiškia, jog galima atsipalaiduoti ir palaukti, kol kas nors suskaus ar taps sunku atsistoti. Rūpinkimės savimi, kol dar esame sveiki. Jei ilgai sėdite darbe, ar namuose, jei nežinote, nuo ko pradėti gyventi judriau, pasikonsultuoti su specialistu niekada nėra per anksti. Jis suteiks Jums reikiamos informacijos bei duos patarimų apie taisyklingą padėtį sėdint bei kokia mankšta tinkamiausia, norint fiziškai sustiprėti ir gauti papildomos kasdieninės energijos. Tuo tarpu, jau turimas sveikatos bėdas suvaldyti tikrai galima, tačiau tam reikia atsakingai nusiteikti bei pasiruošti darbui su savimi. Būtent ši dalis ir yra sunkiausia – atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių bei išsiugdyti naujus, sveikatai palankius.
Kaip atrodo toji Jūsų klientų kelio į sveikesnį gyvenimą pradžia, nuo ko prasideda darbas?
Atlikus kineziterapinį testavimą, įvertinu dabartinę žmogaus būklę ir nustatau jo kūno silpnąsias vietas, kurias reikia sustiprinti pirmiausia. Mes visada supažindiname žmones su taisyklinga ergonomika, kuri yra be galo svarbi gijimo procese, ir pagrindinėmis kūno valdymo taisyklėmis. Tada sudarome jiems mankštų programas bei apmokome viską atlikti taisyklingai. Jei reikia, rekomenduojame dar ir masažus.
Mankštas geriausia atlikti salėje su specialistų priežiūra, ar galima užsiimti tuo ir namuose?
Asmenims, kurie nėra sportavę, rekomenduoju iš pradžių imtis mankštų su specialisto priežiūra. Labai svarbu, kad Jūs pratimus atliktumėte taisyklingai. Priešingu atveju jų naudos nepajusite. Vėliau, kai jau išmoksite valdyti savo kūną, galėsite tuo užsiimti ir namuose.
Ką rekomenduotumėte „biurų sėdėtojams“? Kas kiek laiko jie turėtų daryti pertraukas nuo sėdėjimo?
Jei per dieną prasėdite 5-6 valandas, tai net ir fizinė veikla po darbo negalės efektyviai panaikinti tokio ilgo sėdėjimo metu sveikatai padarytos žalos. Kuo dažniau atsikelsite nuo kėdės, tuo geriau. Idealu būtų bent kas 20-30 min. Tiesiog atsistokite ir kokias 5 minutes pasirąžykite, pavaikščiokite, pagniaužykite kumščius, atlikite pirštų, delnų, kaklo srities bei ausų savimasažą, pasukiokite galvą, pakilnokite rankas ir t. t. Taip pat stenkitės kuo daugiau judėti kasdien: eikite pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, lipkite laiptais. Raskite Jums patinkančią fizinę veiklą. Būtų puiku, jei mankštas atliktumėte bent 2-3 kartus per savaitę.
Kaip manote, kas efektyviausiai paskatintų žmones dažniau atsikelti nuo kėdžių? Juk tas sėdėjimas daug kam yra tapęs įpročiu. Dažnai tiesiog nepagalvojame, kad galime atsistoti.
Taip, sutinku. Nemaža dalis žmonių tikrai nė nepagalvoja, kad sėdėdami jie praktiškai žaloja save. Būtina pranešti jiems apie šią nematomą grėsmę sveikatai. Kuo daugiau aplinkui įvairiais būdais apie tai pateikiamos informacijos, tuo geriau. Aš suprantu, kad niekas tikrai nepuls keisti savo turimo darbo, tačiau juk pasitelkus tam tikras priemones, galima efektyviai sumažinti sėdėjimo metu patiriamas žalas.
Pažvelkime į visa tai, kaip į tam tikrą žaidimą. Galime nusistatyti priminimus apie „atsistojimo pertraukėles“ mobiliajame telefone, apklijuoti kompiuterių ekranus spalvotais lapeliais. Sugalvokite sau dingsčių judėjimui. Vietoj kilimo liftu, galite lipti laiptais, kolegai iš kito kabineto ne elektroninį laišką siųskite, o nueikite pas jį pats (pakeliui dar pasirąžykite), eikite nusiplauti rankų, eikite atsigerti, kalbėdami telefonu atsistokite ir pažingsniuokite aplink.
Pamažu įvedus į savo dienotvarkę tokias trumpas judrias pertraukėles, darbiniai reikalai nenukentės, o Jūsų savijauta bei darbingumas tikrai šoktelės į viršų. Nejučia gerą pavyzdį iš Jūsų gali perimti ir bendradarbiai – po kurio laiko imsite pastebėti, kad aplinkui ima rastis vis daugiau linksmesnių bei pozityvesnių žmonių.
Kaip matote, nėra padėties be išeities, o Jūsų gera savijauta vis dar yra Jūsų pačių rankose. Iš pradžių kartas nuo karto keltis nuo kėdės bei rąžytis ar masažuoti sau kaklą gali atrodyti neįprasta ir net keista, tačiau tai tik įpročio reikalas.
