Lina Basel-Salmon: Staigi mirtis – tai, ko galima išvengti
„Jeigu perskaitytume kiekvieną DNR raidę, žinotume genetinį kodą, ta informacija ir sudarytų mūsų genetinį pasą. Klausimas – kaip tą informaciją naudoti. Ji praverčia visais žmogaus gyvenimo etapais. Žinodami tik gimusio vaiko genetinę informaciją, galėtume išsiaiškinti, kokiomis ligomis jis gali sirgti, arba kokiomis ligomis jis serga ir jas gydyti. Tada, kai partneriai planuoja šeimą, žinodami savo genetinę informaciją, jie sužinotų, kokiomis ligomis gali susirgti gimsiantys vaikai. Būdami vyresnio amžiaus pagal savo genetinį pasą mes išsiaiškintume, ar turime genų, galinčių sukelti vėžį ar širdies ligas, – Kauno rotušėje vykusios iškilmingos premijų įteikimo ceremonijos metu sakė genetikė. – Jei gydytojas paskyrė žmogui vaistus nuo tam tikros ligos, pagal genetinį pasą jis galėtų sužinoti, kaip genai metobolizuoja vaistus.“
Dvidešimt genų ir jų lemiamų ligų atradusi prof. Lina Basel-Salmon tvirtina, kad iš viso genų yra 22 tūkstančiai, o mes žinome tik, ką daro 3 tūkstančiai. „Jei žmogus žinos savo genetinę informaciją, kai kurių ligų jam pavyktų išvengti. Jei maždaug 5 proc. sveikų žmonių sekvenuos, arba išsišifruos, savo DNR, atras ligų, kurias galima arba pagydyti, arba jų išvengti. Šiuo atveju tai – kai kurių įgimtų rūšių vėžys, širdies ligos, – pasakojo genetikė. – Jei iššifravę sveiko žmogaus genetinę informaciją aptiksime, kad jis turi geną, lemiantį, kad žmogus gali mirti staigia mirtimi, jam galima įstatyti defibliriatorių, ir tai padėtų apsaugoti žmogų nuo mirties. Staigi mirtis – tai, ko galima išvengti.“
Ar ištyrę genus sužinosime apie visas ligas? Pasak prof. Linos Basel-Salmon, sužinosime daug, bet – tik apie tas, kurias sukelia vienas genas. „Yra daugybė ligų, nulemtų kelių genų, – sako L. Basel-Salmon. – Be to, įtakos turi aplinka, įpročiai, ir tokias ligas sunkiau suvaldyti.“ Galbūt populiarėjanti sveika gyvensena padėtų ilgainiui pagerinti genetinio paso duomenis? Pasak genetikės, laikytis sveikos gyvensenos gerai bet kokiu atveju – kad ir kokį genetinį pasą žmogus turėtų. Tik, anot L. Basel-Salmon, šiuo atveju reikėtų paisyti tyrimais pagrįstų sveikos gyvensenos rekomendacijų, o ne to, kas ką sako. Jeigu žmogus, iššifravęs savo genetinę informacija, aptiktų polinkį į tam tikrą ligą, manau, tai paskatintų susiimti ir imti keisti gyvenimo būdą ne po metų ar dvejų, o dabar.“
Paklausta, kiek jai svarbus įvertinimas mokslo premija, L. Basel-Salmon tvirtina, kad tai suteikia parako važiuoti toliau, toliau sunkiai dirbti. „Įvertinimas šalies, iš kurios išvažiavai ir kurioje įgijai išsilavinimą, kurioje gyvena tau tiek brangių žmonių, yra ypač brangus“, – teigia mokslininkė.
Sandra Petraškaitė-Pabst: Daugiakalbiai vaikai geriau sutelkia dėmesį
Dar viena mokslo premijos laureatė Vokietijoje daugiau kaip 20 metų gyvenanti lingvistė Sandra Petraškaitė-Pabst teigia, kad jai šis įvertinimas – tai paskatinimas dar aktyviau propaguoti lietuvišką tapatybę. Lituanistinės mokyklėlės Štutgarte įkūrėja itin gilinasi į daugiakalbystės naudą asmenybės raidai.
Šią mokyklą Sandra įkūrė iš poreikio lietuviškai mokyti tris savo vaikus. Kad dukra ir du sūnūs galėtų bendrauti lietuviškai ir su bendraamžiais, šeima juos kasmet išleidžia į stovyklas Lietuvoje. S. Petraškaitės-Pabst neabejoja, kad dėl nuolatinio lietuvybės palaikymo jos vyresnis sūnus, būdams vos 10-ies metų, pareiškė norįs į vokiečių kalbą išversti vieną lietuvių autoriaus vaikams skirtą knygą. Mamos poezijos lietuvių kalba besiklausantys vaikai pripažįsta suprantantys ne viską, bet stengiasi palaikyti jos norą puoselėti lietuvybę.
Pasak S. Petraškaitės-Pabst, tyrimais įrodyta, kad daugiakalbiai vaikai, kurie nuo pat mažens mokosi dviejų ar trijų kalbų, turi tam tikrų pranašumų, palyginti su tik vienos kalbos besimokančiais vaikais.
Pirmiausia – daugiakalbio vaiko smegenys veikia nuolatiniu budrumo režimu slopindamos, ignoruodomos vieną ar kelias kalbas. Dėl to šie vaikai geba labiau sutelkti dėmesį. „Įrodyta, kad daugiakalbiai, palyginti su vienkalbiais, gali geriau sutelkti dėmesį atrinkdami ir koordinuodami informaciją, – teigia mokslininkė. – Jie pasižymi lankstumu ir nuovokumu kalbant apie kalbų ir pasaulio pažinimą, toleranciją kitoms kultūroms. Tokiems vaikams kur kas paprasčiau spręsti nesusipratimus, mat jie tą patį gali išreikšti kitu būdu, jie geba greičiau persijungti nuo vienos veiklos prie kitos.“ Pasak S. Petraškaitės-Pabst, tarptautinėmis studijomis yra įrodyta, kad emigravę vaikai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų, jeigu jie gali lankyti paveldėtos kalbos pamokas.
Pasak mokslininkės, daugiakalbystė – ir puiki smegenų treniruotė. Nustatyta, kad kelias kalbas mokantieji senatvinę demenciją nutolina 4 metams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet premijas už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva dar skyrė Kipre gyvenančiai humanitarinių mokslų daktarei Daliai Staponkutei, taip pat lituanistui Giedriui Subačiui ir medikui mokslininkui Ryčiui Prekeriui iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
