Paaiškėjo, kad vėžys Lietuvoje dar yra stigma ir apie šią ligą viešai vengiama kalbėti. Sergančios šia liga pasigedo psichologinės pagalbos sau ir šeimos nariams, reabilitacijos programų.
„Moterys, kurios išgirsta tokią diagnozę, praranda pasitikėjimą savimi, dažnai ir viltį, viltį galėti toliau gyventi, auginti savo vaikus, rūpintis savo šeima. Krūties vėžys yra iššūkis ne tik moteriai, bet ir jos šeimai, aplinkiniams. Tą galiu patvirtinti ir iš savo asmeninės patirties susidūrus su šia skaudžia nelaime“, – sakė Seimo narė Monika Navickienė.
„Tai ne visada yra tiktai gydymo klausimas. Labai dažnai mes susiduriame su visuomenės požiūriu, slaugos, psichologinių paslaugų poreikiu ir prieinamumu. Neretai ta problema būna didesnė negu pats gydymo faktas“, – pridūrė M. Navickienė.
Pati krūties vėžiu serganti Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) prezidentė Aušra Bružienė sako, kad Lietuvoje onkologiniams pacientams trūksta psichologinės pagalbos, medikai yra prislėgti didelio darbo krūvio ir laiko pacientui gali skirti ribotai. Taip pat esą žmonės atvirai apie vėžį dar vis vengia kalbėti.
„Problema, kad žmonės bijo kalbėti garsiai, todėl aš labai kviečiu nebijoti kalbėti garsiai ir susirgus šia liga nedėti brūkšnio, tai nėra nuosprendis. Dėl jos žmogus netampa kitoks. Jis gyvena su savo liga. Ir mes labai norime palaikymo jūsų visų“, – sakė A. Bružienė.
Onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos „Eivena“ pirmininkė Dalia Barauskienė sakė, kad tyrimas atskleidė, jog vėžys Lietuvoje vis dar yra stigma, apie ligą vengiama viešai kalbėti.
„Dar Lietuvoje yra stigma, ir lietuvės moterys labai nedrąsiai kalba apie savo ligą, viešai nenori daug kalbėti. Problemų įvardinta įvairių: ilgas laukimas prie gydytojų kabinetų, moterys pasigedo psichologo. Ypač tuoj po operacijos, kad joms būtų suteikiama nemokama psichologinė pagalba. Ji vėliau reikalinga būtų ir vyrui, vaikams, šeimai“, – sakė D. Barauskienė.
Pasak jos, moterys taip pat įvardijo, kad joms nebuvo suteiktos konsultacijos, kaip toliau gyventi, kaip tvarkytis susirgus vėžiu.
„Onkologiniams ligoniams tikrai labai reikalingi ne tik vaistai, bet ir bendravimas, ir palaikymas tokių pačių ligonių, kaip ir mes pačios esame. (...) Tvirtai yra įrodyta, kad meilė ir artimųjų palaikymas labai padeda pasveikti“, – pridūrė D. Barauskienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Elona Juozaitytė sako, kad išgyvenamumas sergančiųjų krūties vėžiu didėja. Prie to didžiąja dalimi prisideda ankstyvėjanti diagnostika. Esą labai pagelbsti naujos diagnostikos ir gydymo technologijos, kurios sparčiai veržiasi ir į Lietuvos klinikinę praktiką. Tačiau ilgėjant pacienčių išgyvenamumui, pasak profesorės, daugėja problemų, susijusių ne tik su gydymu, bet ir su gyvenimo kokybe.
„Šitas projektas yra gera pradžia, kuris galbūt parodė visų onkologinių pacientų lūkesčius. Aš manau, kad išsakytos mintys gali būti lygiai tokios pačios ir kitomis onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. Šitas projektas yra vykęs projektas, kuris atveria galimybes ir toliau analizuoti tas problemas, kurios iškyla sergantiems onkologinėmis ligomis“, – sakė E. Juozaitytė.
Krūties vėžio diagnozę Lietuvoje per metus išgirsta apie 2 tūkstančius moterų. Tai dažniausia moterų onkologinė liga ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Spalio mėnuo yra krūties vėžio žinomumo mėnuo.
Pasaulyje kasmet nustatoma 1,5 mln. naujų krūties vėžio atvejų.
