Tokius rezultatus pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas, kuris atliktas BENU vaistinės iniciatyva.
Lietuvių mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir rūpinimąsi sveikata tyrę mokslininkai nustatė, kad vyrai dažniau turi antsvorio nei moterys, tačiau moterys dažniau klaidingai mano turinčios antsvorio. Kad moterys dažniau skundžiasi galvos skausmais, vyrai – nemiga ir depresija. Kad pastaraisiais metais daugiau gyventojų pas gydytojus lankėsi profilaktiškai nei dėl ligos.
„Tyrimas parodė, kad mūsų savijauta neatsiejama nuo dėmesio, kurį skiriame savo sveikatai. Organizmui naudingas gyvenimo būdas dabar yra itin madingas, tačiau norėjome pamatyti, kokios visuomenės grupės realiai savo gyvenime prisitaiko prie šios mados ir kokią įtaką tai daro gyventojų savijautai. Kartu norime paskatinti gyventojus atkreipti dar didesnį dėmesį į jų kasdienius įpročius. Siekiame ugdyti visuomenėje organizmui naudingos gyvensenos kultūrą ir kalbėti ne apie sveikatos sutrikimų gydymą, o apie jų prevenciją“, - tyrimo pristatyme kalbėjo Rasa Marcinkevičienė, BENU Vaistinė Lietuva direktorė.
Vyrai dėl svorio sau atlaidesni
Tyrimas parodė, kad antsvorio turi 43 proc. vyrų ir 34 proc. moterų, o 1 iš 4 gyventojų yra nutukę. Tačiau moterys savo svorį vertina kur kas kritiškiau – net ketvirtadalis normalaus svorio moterų mano turinčios antsvorio. Vyrai sau atlaidesni – 4 iš 10 antsvorio turinčių vyrų įsitikinę, kad jų svoris normalus.
Dauguma gyventojų (4 iš 5), manančių, kad jų svoris per didelis, bandė jį mažinti, pavyko trečdaliui bandžiusiųjų. Tiesa, svorio mažinimo priežastys tarp vyrų ir moterų išsiskyrė: dauguma vyrų minėjo svorį mažinantys, kad sulieknėtų, o dauguma moterų – kad labiau patiktų sau.
„Tyrimas parodė ryšį tarp svorio ir sveikatos vertinimo. Tarp vidutiniškai savo sveikatą vertinusių vyrų nutukusių buvo 2 kartus daugiau, nei tarp vertinusių sveikatą gerai. Panašiai ir su moterimis: daugiau kaip pusė nutukusių moterų sveikatą įvertino blogai. Taip pat rezultatai parodė, jog moterys, kurios rūpinosi sveikata, nutukusios buvo rečiau“, - tyrimo rezultatus komentuoja LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto ir Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė.
Sveikiau maitinasi ir daugiau juda vyresnė karta
Tyrimas taip pat atskleidė lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Moterų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei vyrų, vyresnio amžiaus žmonių (55-70 m.) sveikesni nei jaunesnių. Rezultatai rodo, kad moterys 2 kartus dažniau nei vyrai per dieną suvalgo pakankamą kiekį šviežių vaisių ir daržovių – 3-4 porcijas. Dažniau tokį kiekį daržovių ir vaisių suvalgo vyriausios amžiaus grupės gyventojai negu jauniausios – 25-39 m. Didžioji dauguma gyventojų vaisių ir daržovių kasdien valgo mažiau nei rekomenduojama sveikos mitybos rekomendacijose – 1-2 porcijas (60 proc. moterų ir 75 proc. vyrų).
Moterys ir vyriausios amžiaus grupės gyventojai dažniau rinkosi sveikatai palankius maisto produktus: košes, pilno grūdo duoną ar duoną su sėklomis, daržovėmis, taip pat pieno produktus, vištieną ir kalakutieną, kiaušinius, šviežius ir šaldytus vaisius bei uogas (žiemą) lyginant su vyrais ir jaunesnio amžiaus gyventojais. Tiesa, moterys dažniau nei vyrai pasmaližiauja saldumynais. Vyrų racione dažniau buvo minimas greitas maistas, pusfabrikačiai, užkandžiai, saldinti gėrimai, rūkyti mėsos gaminiai.
Tik kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris buvo fiziškai aktyvūs bent 4 kartus per savaitę. Tyrimas parodė įdomią tendenciją – užsiimantys aktyvia fizine veikla bent keturis kartus per savaitę nurodė du kartus daugiau vyriausios amžiaus grupės gyventojų nei jauniausios.
„Sveikesnės mitybos įpročius išsiugdę gyventojai buvo ir fiziškai aktyvesni. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad sveikesnį gyvenimo būdą dažniau propaguoja vyresni gyventojai nei jauni. Jie nurodė ir labiau besirūpinantys savo sveikata“, - apie gyventojų gyvenimo būdo įpročius kalba doc. V. Kriaučionienė.
8 iš 10 gyventojų vartoja alkoholį, trečdalis vyrų rūko
Vertinant gyventojų alkoholio vartojimo įpročius, paaiškėjo, kad 8 iš 10 gyventojų alkoholį vartoja. Didžiausia dalis vyrų nurodė vartojantys stipriuosius alkoholinius gėrimus (82 proc.) ir alų (80 proc.), moterys – vyną (79 proc.) ir alų (65 proc.). Alų bent kartą per savaitę vartoja kas antras jaunas vyras. Tokių moterų – 35 proc. Penktadalis vyrų nurodė bent kartą per savaitę vieno vakarėlio ar susitikimo metu išgeriantys alkoholio kiekį, prilygstantį 6 standartinėms alkoholio porcijoms.
Rūkymo įpročių rodikliai parodė, kad reguliariai ar retkarčiais rūko apie trečdalis vyrų ir maždaug 14 proc. moterų. Kasdien rūkantys vyrai vidutiniškai surūko 15, moterys – 10 cigarečių. Atitinkamai skiriasi ir kasdien rūkančiųjų vidutinis rūkymo stažas: vyrų – 24 m., moterų – 19 m.
„Plintant įvairioms įprastinių cigarečių alternatyvoms, norėjosi pažiūrėti ir jų populiarumą. Matome, kad tabako kaitinimo sistemą ir elektronines cigaretes vidutiniškai renkasi po 9 proc. gyventojų. Įprastinės cigaretės lieka populiariausios tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų“, - komentuoja LSMU docentė.
Jaunąją kartą dažniausiai kamuoja sprando ir juosmens skausmai
Didesnė dalis gyventojų – 6 iš 10 – sveikatą vertina gerai ar labai gerai, o maždaug 7 iš 10 teigia, kad rūpinasi ar labai rūpinasi sveikata.
„Tyrimas atskleidė, kad teigiami gyvenimo būdo pokyčiai teigiamai paveikė ir gyventojų savijautą bei sveikatą. Tie, kurie savo sveikatą vertina gerai, dažniau nei vertinantieji blogai nurodė, kad per praėjusius metus savo mityboje sumažino riebalų, druskos ir cukraus, suvartojamo alkoholio kiekį, padidino vartojamų daržovių kiekį, fizinį aktyvumą. Gerai sveikatą įvertinę gyventojai buvo fiziškai aktyvesni, rečiau rūkė, vyrai rečiau vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus“, - gyvenimo būdą su sveikata susieja doc. V. Kriaučionienė.
Visgi sveikatos problemos neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių gyventojų.
„Tyrimas išryškino šiuolaikinei visuomenei būdingus negalavimus, nulemtus gyvenimo būdo įpročių. Jaunoji karta dažniausiai skundžiasi sprando, peties ir juosmens skausmai, kamuojančiais kas antrą 25-39 m. gyventoją. Moteris dažniau nei vyrus vargina galvos skausmai (38 proc.), lėtinis nuovargis (31 proc.). Vyrai dažniau nei moterys minėjo padidėjusį skrandžio rūgštingumą (25 proc.), nemigą (18 proc.), depresiją (14 proc.)“, – sako profesorė Rima Kregždytė, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė.
„Minimi negalavimai atspindi šiuolaikinio dirbančiojo greito gyvenimo tempo įtaką sveikatai. Ilgos sėdimo darbo valandos, stresas, sveikos mitybos rekomendacijų nepaisymas, fizinis pasyvumas, gali lemti dažnesnius galvos, sprando, juosmens skausmus, virškinimo sutrikimus, lėtinį nuovargį, nemigą, dažnesnius virusinius susirgimus. Vyresnės kartos gyventojams būdingesni sąnarių skausmai, dusulys ir skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu“, - kuo skundžiasi skirtingo amžiaus gyventojai vardija doc. V. Kriaučionienė.
Labiau savo sveikata besirūpinantys gyventojai nurodė dažniau vartojantys maisto papildus. Trečdalis gyventojų juos vartoja gana reguliariai, 4-6 mėn. per metus.
„Tyrimas parodė, kad būtų klaidinga manyti, jog mūsų kasdieniai gyvenimo būdo įpročiai neturi įtakos savijautai ir sveikatai. Atradome sąsajų, kurios galėtų paskatinti gyventojus skirti daugiau dėmesio savo mitybai, fiziniam aktyvumui, mažinti žalingus įpročius. Dažniau nutukimu, dusuliu fizinio krūvio metu skundžiasi moterys, kurios mažiau rūpinasi sveikata. Padidėjusį skrandžio rūgštingumą turintys ir lėtinio nuovargio kamuojami vyrai taip pat dažniau minėjo nesirūpinantys sveikata. O tokių mitybos įpročių pakeitimas, kaip daržovių kiekio padidinimas, o cukraus, druskos ir riebalų kiekio sumažinimas racione bei didesnis fizinis aktyvumas lėmė ir geresnę savijautą“, - tyrimo rezultatus apibendrina doc. V. Kriaučionienė.
Apie tyrimą:
BENU vaistinės inicijuotą Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. rugpjūčio mėn. atliko agentūra „Mindshare“ savipildos metodu internetu. Apklausta 1000 gyventojų iš visos Lietuvos. Respondentai atrinkti išlaikant natūralias amžiaus ir lyties kvotas. Apklausos duomenis išanalizavo, išvadas ir įvairių veiksnių sąsajas pateikė LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto ir Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai.
