Kaip Lietuvos gyventojams galima gyventi ilgiau ir sveikiau, pataria mitybos specialistas, Oksfordo profesorius dr. Paulas Claytonas, Amerikos gyvensenos medicinos asociacijos narys ir steigėjas Michaelas Gregeris ir JAV Loma Lindos universiteto profesorius dr. Hansas Diehlas.
Pamatyti tiek garsiausių pasaulio ir Lietuvos gyvensenos medicinos, mitybos, psichologijos ir visuomenės sveikatos ekspertų, kiek buvo sugužėję į Kaune vykusią 5-ąją tarptautinę Gyvensenos medicinos konferenciją, vienoje vietoje – ypatinga proga. Tokių ateityje galbūt tik daugės. Mat dabar prisikviesti į Lietuvą pasaulinių gyvensenos medicinos lyderių jau kur kas lengviau, nes Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – vienas pagrindinių konferencijos organizatorių – pasuko progresyvia gyvensenos medicinos kryptimi. Europoje LSMU išsiskiria tuo, kad turi gyvensenos medicinos studijų programą.
Gyvensenos medicina įvairiais aspektais analizuoja gyvensenos įtaką mūsų genomui, fiziologijai, biocheminiams ir neurofiziologiniams procesams, aiškinasi to poveikio mechanizmus. Šios srities pasauliniai lyderiai, remdamiesi gausiais moksliniais tyrimais, tvirtina, kad gyvensena, mąstymas ir elgsena yra vieni pagrindinių šiuolaikinio žmogaus kovos su įvairiomis ligomis ginklų.
Nesėdėk ir nelauk daktaro
„Galite juoktis arba baisėtis, bet pasakysiu, kad Lietuvos gyventojų žudikė yra jų mityba. Kodėl? Pagrindinė invalidumo ir mirties priežastis Lietuvoje yra širdies ir kraujagyslių ligos, o jos tiesiogiai sąlygotos to, ką mes valgome. Kita priežastis – rūkymas. Galiu nuraminti nebent tik tuo, kad ir Amerikoje yra tas pats“, – sakė Amerikos gyvensenos medicinos asociacijos (angl. American College of Lifestyle Medicine) narys ir steigėjas gyvensenos medicinos žinovas M. Gregeris. Jį pasirinkti mediciną paskatino tai, ką matė vaikystėje.
„Mano močiutė buvo šešiasdešimt penkerių, kai gydytojai paskelbė jai mirties nuosprendį. Močiutė sirgo sunkia širdies liga, tad visi nuleido rankas, išskyrus ją pačią. Sureguliavusi savo mitybą, ji pragyveno dar 31-us metus, tad galėjo pasidžiaugti net šešiais anūkais, tarp jų – ir manimi.“
Tolesni tyrimai paskatino M. Gregerį tapti augalinės mitybos propaguotoju. „Mityba – tai ne gyvenimo būdo, o gyvybės ir mirties klausimas. Gyvūninis ir pramoniniu būdu apdorotas maistas kasmet pasaulyje nusineša 14 milijonų gyvybių. Tiek pat jų būtų galima išgelbėti“, – sakė kelių knygų apie augalinės mitybos naudą autorius. Nuo giltinės, anot jo, galima pasprukti pakeitus žaidimo taisykles.
„Mokslinių įrodymų, kad augalinis maistas daro teigiamą įtaką sveikatai, yra užtektinai, bet ar kada sėdėdamas pas gydytoją aptarinėjote savo mitybą? Jei lauksite, kad daktaras pasakytų, ką jums valgyti, bus per vėlu. Galbūt taip yra ir dėl to, kad daugelis medikų patys rūko ir netinkamai maitinasi“, – tvirtino M. Gregeris.
Tam pritaria JAV Loma Lindos universiteto profesorius dr. Hansas Diehlas: „Kalbėjimas ir informacija yra gerai, bet niekas nepasikeistų net nuo trijų valandų pokalbio gydytojo kabinete. Restoranų savininkai sako, ką galime padaryti, jei visi mėgsta sūrų, saldų, riebų maistą? Pradėkite veikti. Labai patarčiau nusipirkti lėtpuodį (angl. slow cookers) – jis padės pakeisti įpročius neaukojant tam daug laiko virtuvėje. Mėgstate pupeles? Nepirkite skardinėse, rinkitės tik džiovintas. Per naktį jos galės sau tyliai burbuliuoti lėtpuodyje, o ryte jau turėsite sveiko maisto.“
Augalinis maistas, pasak M. Gregerio, padeda išvengti, sustabdyti ir įveikti 15 pagrindinių lėtinių ligų žudikių. Ypač svarbu, kad puikūs rodikliai gaunami reguliuojant aukštą kraujospūdį – pagrindinę širdies ir kraujagyslių ligų priežastį. Kai tik žmogus ima valgyti mėsą, kraujospūdis vėl pakyla.
Net ir sergant lėtine liga, biocheminių tyrimų rodikliai gali pasikeisti vos per kelias dienas. Kad savijauta pradėtų akivaizdžiai gerėti, užtenka trijų savaičių. „Žmogus, kuris pajuto, kaip gerai galima jaustis pakeitus mitybą, tikrai nebenori grįžti atgal, kai turėjo vartoti labai daug vaistų. Pokyčius lengva pajusti, o kai ką – ir pamatuoti, tarkime, cholesterolio kiekį kraujyje. Šis nukrenta vos po mėnesio pakeitus įpročius“, – tvirtino H. Diehlas.
„Atskleisiu jums labiausiai saugomą medicinos paslaptį – esant tam tikroms sąlygoms, kūnas gali išgydyti save pats, – sakė M. Gregeris. – Net jei rūkote 15 metų, atsikračius šio žalingo įpročio, plaučiai išsivalo ir tampa beveik tokie pat sveiki kaip ir niekada nerūkiusio žmogaus. Mūsų kūnas trokšta atgauti sveikatą, tik reikia leisti jam tai padaryti. Tačiau moderni medicina siūlo daugybę vaistų – malšinančių skausmą, mažinančių kraujospūdį. Numalšiname simptomus tablete, bet tai tik pagilina esamas problemas, o blogiausia – neleidžia įsijungti savigydos mechanizmui.“
Uždegimas – didžiausias žudikas
„Jei žiūrite televizorių ir skaitote spaudą, žinote, kad lėtinis uždegimas laikomas viena galimų daugelio lėtinių degeneracinių ligų priežasčių. Uždegiminė reakcija į patogenines bakterijas ir virusus yra mūsų organizmo gynybinės sistemos dalis. Nedidelis uždegimas naudingas organizmui, nes padeda sunaikinti pažeistus audinius ir ląsteles. Visgi čia galioja aukso vidurio taisyklė – tik tiek, kiek reikia. Per stiprus uždegimas ardo organizmą ir sukelia lėtines ligas – pradedant medžiagų apykaitos sutrikimu, baigiant jungiamojo audinio ligomis ir vėžiu. Šių ligų daugėja, serga vis jaunesni žmonės. Tai reiškia, kad kažką tikrai darome ne taip“, – sakė mitybos specialistas prof. dr. P. Claytonas iš Oksfordo.
Lėtinis uždegimas priverčia arterijas susitraukti labiau, nei jos turėtų, – tai patiria daugelis. Didėjantis sergamumas bronchine astma – irgi atsakas į lėtinį bronchų audinių uždegimą. „Už tai galime „padėkoti“ maisto pramonei, sukūrusiai mums toksinę aplinką. Tikrai nenormalu, jei vienas vaikas iš keturių į mokyklą eina su inhaliatoriumi. 1954 m. mokykloje, kurią lankiau, buvo 2 tūkstančiai mokinių, iš jų bronchine astma sirgo tik vienas. Dar anksčiau – XIX a. – tokių pacientų buvo itin mažai, medikai jiems skirdavo gydymą karštais garais su eukaliptų eteriniu aliejumi ar kamparu. Beje, tai iš tikrųjų labai veiksminga – penkios minutės, ir gali grįžti prie savo įprastos veiklos.“
Visų linčiuojamas stresas yra tarp lėtinio uždegimo priežasčių, bet šis, anot mokslininko, ne toks svarbus. Miego trūkumas irgi yra tik antrinė lėtinio uždegimo priežastis. Užtat periodonto ligos – rimta problema. „Burna yra labai arti smegenų, štai kodėl periodonto ligos itin susijusios su neurodegeneracinėmis, tokiomis kaip Alzheimerio ir Parkinsono.
Kaip burnos bakterijų išskiriami toksinai patenka į smegenis, tiksliai nežinome, bet ryšys yra. Su seilėmis toksinai iš burnos keliaudami po visą organizmą kelia kasos bei krūtų vėžį. Valgykite daugiau jūržolių – jos apsaugos dantenas. Galite duoti net katėms ir šunims – jie irgi kenčia nuo šiuolaikinio gyvenimo būdo. Yra žmonių, kurie valo savo šunims dantis, bet su katėmis taip elgtis nepatarčiau, nes tai – kruvinas sportas.“
Dėl organizme vykstančio lėtinio uždegimo trumpėja žmonių gyvenimo trukmė. Gerai išnagrinėjęs žmonių gyvenimą Anglijoje Viktorijos laikais, P. Claytonas pateikia daugybę tai iliustruojančių pavyzdžių. „Jūs galite paprieštarauti, kad žmonės dabar gyvena ilgiau, bet tai – tik spekuliacija statistika. XIX a. gyvenimo trukmės negalime lyginti su dabartine, nes anuomet mirdavo labai daug vaikų, o mus nuo to saugo moderni medicina. Daug vaikų mirdavo nesulaukę penkerių, tai sumaišo visas statistikos kortas. Moterys taip pat dažnai nusilpdavo, nes gimdydavo vieną vaiką po kito, daugelis iš jų ir mirdavo dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų. Štai kodėl moterų gyvenimo trukmės rodikliai dabar pagerėjo, o vyrų pablogėjo trimis metais. Mes išleidžiame 10 proc. BVP sveikatos apsaugai, o, tarkime, Viktorijos laikais žmonės išleisdavo 0,5 proc. Jie buvo sveikesni, nes nesirgo lėtinėmis degeneracinėmis ligomis. Mes 10 proc. savo gyvenimo laiko praleidžiame augančios priklausomybės nuo medicinos sąlygomis – mirštame lėtai ir labai brangiai.
Per pastaruosius 3,5 metų gyvenimo trukmės rodikliai bent jau JAV prastėja. Kai tie duomenys buvo paskelbti, susilažinau, kad tuoj pat matysime gyvenimo trukmės pokyčius ir Didžiojoje Britanijoje. Taip ir atsitiko 2017-aisiais. Prognozuoju, kad greitai tą patį parodys ir Vokietijos rodikliai, pablogės padėtis ir Airijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Pietų Amerikoje – nes žmonės šiose šalyse ima valgyti daugiau apdoroto, todėl nevertingo, uždegimą organizme keliančio maisto.
Aplinka, kurioje dominuoja nevertinga mityba, ne tik lemia mūsų ligas ir ankstyvą senėjimą. Netinkamai maitindamiesi, mes kvailėjame tikrąja to žodžio prasme. Yra mokslinių duomenų, rodančių, kad mityba veikia mūsų IQ. Vidutinis pasaulio gyventojų IQ yra 82, tai yra – labai arti to, kas jau laikoma problema. Dar stebime kritinius abiejų lyčių vaisingumo pokyčius.
Anksčiau manėme, kad tai vakariečių problema, bet jau darosi akivaizdu, kad tas pats yra ir Tolimuosiuose Rytuose. Jei tai tęsis dar bent dvidešimt metų, mūsų laukia demografinė katastrofa.“
Maistas ir lėtinė intoksikacija
Anot P. Claytono, didžiausia lėtinio uždegimo kaltininkė – moderni maisto pramonė.
„Esminiai pokyčiai prasidėjo daugmaž XIX a. Turbūt sunku patikėti, bet austrės anksčiau buvo vargšų maistas. Viskas iš esmės pasikeitė, kai prieš daugiau kaip 100 metų pasaulyje pradėta plėtoti maisto pramonė. Imta diegti vis naujas technologijas, garantuojančias, kad produktai kuo ilgiau negestų. Viena pagrindinių buvo augalinio aliejaus stabilizavimas. Pramoniniu būdu apdorotame maiste gausu cukraus, riebalų, druskos, jis labai kaloringas, bet sveikatai naudingų medžiagų turi labai mažai. Mums trūksta vitaminų, ypač – P, mineralinių medžiagų, polifenolių – su audinius ardančiais enzimais kovojančių gamtinių medžiagų, beta gliukanų, skaidulų.
„Žarnyne viskas juda. 30 g skaidulų per dieną yra mažiausias kiekis, bet kuo daugiau, tuo geriau. Nemanau, kad visos vienodai vertingos. Jei valgysime popierių (jis irgi yra skaidulų šaltinis), jokios naudos iš to nebus. Prebiotinės skaidulos, tokios kaip inulinas, balansuoja mikrobiomą. Startinė dozė būtų bent jau 7 g tokių skaidulų per dieną. Jei yra dirgliojo žarnyno sindromas, – 12 g“, – sakė P. Claytonas.
Su maistu gauname per daug omega-6 rūgščių ir per mažai omega-3 rūgščių. Svarbu suprasti, kad negalime priskirti omega-3 rūgščių prie uždegimą slopinančių, kaip ir negalime omega-6 rūgščių pavadinti uždegimą skatinančia medžiaga. Viskas priklauso nuo jų santykio. Oksforde turime didžiausią audinių banką pasaulyje – apie 300 tūkstančiai pavyzdžių, todėl galiu pasakyti, kad Europoje šis santykis –vidutiniškai 15:1, Šiaurės Amerikoje – 25:1. Tai – patologinio lygio santykis. Žmonės, kaip gyvybės forma, didesnę laiko dalį egzistavo maitindamiesi taip, kad omega-6 ir omega-3 rūgščių santykis buvo 2 arba 3:1. Skirtumas – ne mūsų naudai.
Omega-6 ir omega-3 rūgštys susijusios su uždegiminiame procese dalyvaujančiomis medžiagomis. Mokslininkai pastaruoju metu akcentuoja infammasome – molekulinę, iš kelių baltymų sudarytą struktūrą. Jos organizmui reikia tam, kad būtų aktyvintas uždegiminis atsakas, bet vėlgi bėda – išsireguliavimas. Kai infammasome kiekis per didelis, tai ima kenkti tarpląstelinei matricai, o be jos mes tiesiog virstume guliašu, nes ląstelės nebegalėtų sudaryti audinių. Savaime suprantama, tai – labai lėti procesai, bet jei organizme du dešimtmečius rusena uždegimas, tai baigiasi lėtine degeneracine liga. Dažnai nukenčia kremzlės ir sausgyslės. Taip pat moderni mityba išbalansuoja exosome – kitos labai svarbios medžiagos, be kurios nevyktų ląstelių komunikacija, kiekį organizme.
Be to, mums smarkiai trūksta sveikam žarnyno mikrobiomui reikalingų kompleksinių angliavandenių, todėl išsikeroja gramneigiamos bakterijos. „Tai taip pat reiškia, kad storoji žarna yra nuolatos apimta lėtinio uždegimo, o šis veikia ir imuninę sistemą. Jei dabar įsipjaučiau pirštą, mano makrofagai turėtų greitai ir agresyviai judėti į tą vietą, kur yra žaizda. Sutrikusi imuninė sistema nepajėgia to užtikrinti. Užtat visos mūsų infekcijos trunka ilgiau arba komplikuojasi, – aiškino P. Claytonas. – Tik atrodo, kad mes dabar turime kur kas daugiau galimybių rinktis, nei buvo anksčiau. Greitojo maisto industrija itin suklestėjusi, pagal statistiką, dešimt didžiųjų kompanijų kontroliuoja 80 proc. tarptautinės rinkos. FDA daugiau nebesaugo žmonių sveikatos, jie atstovauja pramonės interesams. Demokratija miršta, sveiki atvykę į korporacijų amžių. Gyvename laikais, kai viską valdo didelės korporacijos ir jas į priekį stumiančios lobistų grupės. Yra sakoma: „Nori būti turtingas? Nusipirk politiką.“
Nenoriu užsiimti politika, bet tie žmonės jus žudo. Žinoma – netiesiogiai. Galite suvalgyti traškučių ir iš ryto tikrai atsibusite gyvas, bet jei suvalgysite daug traškučių per savo gyvenimą, tikrai susirgsite ir mirsite anksčiau. Tai vadinama lėtine intoksikacija. Jei 10 proc. padidiname šlamštmaisčio, tai 10 proc. padidėja rizika susirgti vėžiu ir 40 proc. – anksti mirti.
Jei tikitės, kad politikai jus apgins, to tikrai nebus – jie gina tik savo ir tų, kurie jiems sumokėjo, interesus. Tad kaip mums apsiginti? Žiniomis. Daug pakeisti gali mūsų kasdieniai gyvenimo įpročiai. Kad išvengtume lėtinio uždegimo padarinių, siūlau žengti mažus žingsnius. Pagrindiniai tradicinės ir modernios mitybos komponentai turi savybių slopinti uždegimą. Jei patinka, galite laikytis ir Viduržemio jūros dietos – sumažinsite įvairių ligų riziką. Tokių rezultatų jums nepadės pasiekti joks gydytojas ir jokia farmacijos kompanija.“
Viktorijos laikų dieta
Dabartiniai mokslo metodai, pasak P. Claytono, leidžia iš istorinės medžiagos – net dešimties tūkstančių metų senumo – nustatyti, kaip maitinosi mūsų protėviai. Žinoma, kuo duomenys senesni, tuo netikslesni, bet iš esmės galime konstatuoti, kad šiuolaikinis žmogus pralaimi prieš protėvius.
„Didžiojoje Britanijoje 1850–1895 m. žmonių sveikata buvo išskirtinai stipri. Įtakos tam turėjo keli veiksniai. Pirmiausia nebuvo plačiai prieinami tabako gaminiai ir alkoholis. Kitas – žemdirbystės revoliucija. Atradus sėjomainą, žmonės nebebadavo, nes derlius gerokai pagausėjo. Paskui buvo sukurta geležinkelio sistema, todėl maisto ėmė netrūkti ir miestuose.
Žmonės sendavo, bet kraujospūdis dėl to nepakildavo, o kaulai netapdavo tokie trapūs kaip dabar. Iki pat gyvenimo pabaigos žmonės išlikdavo šviesaus proto, fiziškai ir seksualiai aktyvūs, o mirdavo staiga. Traumos, infekcijos ir gaisrai būdavo pagrindinės mirties priežastys. Lėtinėmis degeneracinėmis ligomis Viktorijos laikais žmonės sirgo 90 proc. mažiau nei mes. Gydytojai buvo tikrai mažai kvalifikuoti ir nedaug kuo skyrėsi nuo mėsininkų. Mes ligas galime nustatyti pradinės stadijos, o jie mokėjo tai padaryti tik po mirties skrosdami lavoną, užtat liko labai daug gerų patologoanatominių duomenų. Galima rasti mirusių nuo širdies ligų ir vėžio, bet labai nedaug – apie 10 proc. Mums tai labai svarbus skaičius. Tie 10 proc. gali būti nulemti genetinių priežasčių, o štai 90 proc. lėtinių degeneracinių ligų yra išvengiamos.
Viktorijos laikų žmonių organizme taip pat susidarydavo vėžinės ląstelės, bet viskas, ką jie darydavo, buvo skirta toms ląstelėms neutralizuoti, o viskas, ką darome mes, skatina jas daugintis. XXI a. vėžinė ląstelė turi labai daug šansų išgyventi ir sukelti klinikinę problemą. Iš krūtų vėžio atvejų Viktorijos laikų viduryje matyti, kad šia liga apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus susirgdavo tik genetinį polinkį turinčios moterys, visos kitos su šia liga nesusidurdavo.
Vėžio rizikos veiksnys – ir nutukimas, o tais laikais nutukusių ir sergančiųjų antrojo tipo diabetu nebuvo, nes visas kalorijas žmonės sudegindavo dirbdami. O kadangi dirbo sunkiai, maitinosi kaloringai – po 4000 kalorijų per dieną, bet visos – iš pramoniniu būdu neapdoroto maisto. Šį gamindavosi patys. Pirkdavo nebent duoną, sviestą ir sūrį. Mėsos niekas neskrudino. Labai aukštoje temperatūroje riebalai skyla, ir susidaro organizmui kenkiančios medžiagos, tarp jų – ir kancerogeninės. Žmonės buvo neturtingi ir taupydavo viską, net malkas, todėl gamindavo maistą žemoje temperatūroje, ne aukštesnėje nei 100 laipsnių. Taip pat įdėdavo svogūnų, o šie kaipmat neutralizuoja kepamos mėsos kancerogeninį poveikį.“
Kiek daržovių ir vaisių reikėtų valgyti, kad uždegimo lygis organizme nebūtų per didelis? „Penkių porcijų per dieną, ir tai būtų tik vidutinis kiekis, bet žmonės nesuvalgo nė tiek, jie apsiriboja vidutiniškai trimis porcijomis, – aiškino P. Claytonas. – Viktorijos laikų Anglijos gyventojų įpročiai buvo visai kitokie. Tie žmonės – dauguma jų dirbdavo sunkų fizinį darbą – suvartodavo 10 porcijų daržovių ir vaisių per dieną, tai yra tris kartus daugiau nei mes. Reikia dar pridurti, kad ir vaisiai bei daržovės tada buvo kitokie – senųjų veislių, turėjo kur kas daugiau polifenolių. O polifenolių, pasirodo, dabar suvartojama net 90 proc. mažiau. Yra toks senas posakis: „Jei nori būti sveikas, turi suvalgyti po obuolį per dieną“, bet dabar mes valgome nebe tokius obuolius kaip tada, kai tas posakis gimė, ir netgi nebe taip. Minkštimą sugraužiame, o sėklas išmetame, dažnai nulupame ir odelę. Obuoliai stengiasi ne dėl mūsų, jie polifenolius gaminasi sau – žievelėje esantys apsaugo nuo suirimo minkštimą, šerdyje – sėklas. Taigi išmetame lauk visus polifenolius ir tik tada valgome obuolį. O kokia nauda iš obuolių pyrago? Skanu, bet polifenolių jame tikrai nėra.“
Dieta ar sportas?
Kita Viktorijos laikų gyventojų tvirtos sveikatos paslaptis – fizinis aktyvumas. „Ūkininkai yra fiziškai nepaprastai aktyvūs žmonės – dirba laukuose po 16–17 valandų per parą. O dar ir iki lauko reikia nueiti pėsčiomis bei pareiti. Viktorijos laikais net virtuvėje reikėdavo nemenkai pasidarbuoti, nes tokių prietaisų kaip indaplovės ar smulkintuvai tiesiog nebuvo. Kad nušveistų puodą, žmogus turėjo gerokai patrinti jį smėliu ir šepečiu. Visa buitis reikalavo daug fizinių pastangų. Nori turėti švarų kilimą – nešk į lauką ir daužyk pagaliu, nes dulkių siurblio nėra. Mums tai neįsivaizduojama. Užtat jiems nereikėjo du kartus per savaitę eiti į sporto salę. Jie iškraudavo grūdų vagonus, o šiais laikais tai padaryti galėtų nebent kultūristas. Laukuose ir gamyklose dirbti per seni žmonės būdavo išsiunčiami gyventi į darbo namus, taigi turėdavo dirbti, kad išgyventų, iki pat paskutinės gyvenimo savaitės, o kartais – ir dienos ar valandos“, – pasakojo P. Claytonas.
Antsvorio problemomis besidomintis H. Diehlas dėl fizinio aktyvumo perspėja neapsirikti: „Negalite tikėtis, kad valgysite kaloringiau, o paskui visas kalorijas sudeginsite sporto salėje ir būsite sveiki. Atvirkščiai – taip organizmą apkraunate dar labiau.“
Pasak H. Diehlo, užkandžiauti ir nuolat ką nors kramtyti yra tapę kultūrine norma, todėl keisti mitybos įpročius nelengva. „Po laidotuvių būna šermenys. Paradoksalu, bet einame valgyti to maisto, kuris užmušė velionį, – pajuokauja gyvensenos medicinos specialistas. – Be to, yra daugybė priklausomybę keliančių maisto produktų. Ar įmanoma suvalgyti vieną traškutį, vieną „M&M’s“ saldainį, vieną „Oreo“ sausainį? Mums labai sunku jų atsisakyti, nes šis maistas veikia mūsų malonumo centrą smegenyse. Niekada nenuvertinkime emocinių valgymo priežasčių, bet ir nebūkime emociniai svarstyklių įkaitai, – vieną dieną jos rodo mažiau, ir mes džiūgaujame, o kitą dieną, pamatę didesnį skaičių, liūdime.
Pradėkite maitintis dėl sveikatos. Alyvuogių aliejus sveika? Taip, bet kad ir koks jis būtų, tai – riebalai, labai kaloringas produktas. Nevalgykite kokosų aliejaus – tepkite juo kūną. Šis aliejus – tai 92,5 proc. sočiųjų riebalų. Kodėl jis propaguojamas? Nes pigiai pagaminamas.
Sumažinkite tuščių kalorijų – riebalų, cukraus. Pieno kokteilis turi 2 tūkst. kalorijų. Dešrainyje yra vos 15 proc. baltymų, visa kita – riebalai. Labai riebus yra sūris, be to, jis skanus, todėl lengva padauginti. Vienas gabalas obuolių pyrago per dieną neatrodo pernelyg kaloringa, bet po savaitės turėsite pusę kilogramo kūno masės. Kelios minutės ant lūpų – visą gyvenimą ant klubų.“
