„Kasmet Lietuvoje nustatoma vis daugiau ikivėžinių krūties susirgimų, o tai leidžia gerokai lengviau sustabdyti šią ligą ir nuo jos išgydyti daugiau moterų. VLK duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius pacientėms, dalyvaujančioms krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, atlikta per 68 tūkst. mamogramų. Tai reiškia, jog joms suteikta 6 000 daugiau šių paslaugų nei per tą patį laikotarpį pernai", – pranešime cituojama VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Gerėjanti statistika išties džiugina, tačiau, pasak J. Grigarienės, Lietuvos moterys galėtų dėl šios ligos tikrintis dar aktyviau. Iš beveik 460 tūkst. programos amžių atitinkančių moterų, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, dėl krūties vėžio kas dvejus metus pasitikrina kas antra. Todėl VLK ragina moteris dar aktyviau naudotis galimybe kas dvejus metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Ši programa skirta moterų nuo 50 iki 69 m. (imtinai) krūties piktybinių navikų prevencijai, pagal kurią atliekami tyrimai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl nei vienai moteriai už juos papildomai mokėti nereikia, pažymima VLK pranešime. Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį šiai programai finansuoti iš PSDF prireikė daugiau nei 1,5 mln. eurų.
„Pagrindinis krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tyrimo metodas – mamografija. Tai leidžia nustatyti ankstyvuosius piktybinės ligos požymius, diagnozuoti ligą ir ją sėkmingai gydyti. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša ir mamogramas bei aprašą atiduoda šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos“, – sako gydytojas mamologas-onkologas prof. habil. dr. Algirdas Boguševičius.
Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios (2005 m. rudens) iki šių metų vidurio bent vieną kartą dėl krūties vėžio pasitikrino apie 446 tūkst. moterų. Tam, VLK duomenimis, išleista apie 20 mln. eurų iš PSDF.
VLK primena, kad norint nemokamai išsitirti dėl krūties vėžio reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir jaunesnės ar vyresnės nei programos nustatyto amžiaus moterys, pastebėjusios pakitimus krūtyse, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, prireikus, pacientę nukreips gydytojo specialisto konsultacijai.
Šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties.
