Pirmojoje šeštojo sezono laidoje žiūrovų laukia itin jautri tema, skirta pasaulinei savižudybių prevencijai. Kasmet rugsėjo 10-ąją viso pasaulio dėmesys sutelkiamas į psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą, ankstyvuosius ženklus bei prevenciją, galinčią užkirsti kelią skaudžioms netektims.
Nors kasmet veikiančios prevencinės programos tampa vis efektyvesnės, savižudybė vis dar yra antra dažniausių 15-64 metų vyrų ir septinta moterų tos pačios amžiaus grupės mirties priežastis. Valstybinio psichikos sveikatos centro savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička laidoje pasakos, jog pagrindinė valstybės užduotis yra sukurti tvirtą pagalbos grandinėlę, lengvai prieinamą kiekvienam.
„Svarbiausia laiku atpažinti žmogų, kuris išgyvena savižudybės krizę, o atpažinus, mokėti suteikti pirmąją emocinę pagalbą ir perduoti informaciją į pirminio lygio sveikatos priežiūros centrą, kuris užtikrins tęstinę pagalbą“, - laidoje pasakos M. Strička.
„Sveikatos medžio“ laidoje itin atviram interviu ryšis ir teatro bei kino aktorė Janina Matekonytė, kuriai savižudybės tema – itin artima. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius, būdama vos 16-iolikos, iš gyvenimo pasitraukė Janinos dukra Akvilė. Žinoma moteris neslepia, jog netekties žaizdos niekada neužgis ir klausimas „kodėl?“ kamuoja ligi šiol.
„Mes visuomet pastebėdavom jos ypatingą jautrumą. Ženklus apie išgyvenamas mintis atradau tik po jos mirties, kuomet atverčiau jos rašytus rašinius, pieštus piešinius. Man jos trūksta kasdien, kiekvieną minutę... Aš neneigiu savo kaltės, kad galbūt kažką pražiūrėjau kaip mama, bet buvo tokių dalykų, kurie nuo mūsų nepriklausė. Juk tokio amžiaus vaikai jau tampa savarankiški, negali būti šalia kiekvieną minutę“, - itin jautriu pasakojimu laidoje dalinsis J. Matekonytė.
Nors anot aktorės žmogų, tvirtai apsisprendusį žengti lemtingą žingsnį, sunku perkalbėti, tačiau žinojimas, kad jis nėra vienas, kad gali sulaukti pagalbos, bent priverčia susimąstyti apie kitokį problemų sprendimo būdą.
„Mes būtinai turime padėti vieni kitiems, nes jeigu mes šalia esančio nesuprasime, neišklausysime jo, nepadėsime, tai labai jam bus sunku. Tačiau negali priversti jo išsikalbėti, jisai turi pats norėti to. Šiandien, manau, jog mūsų visuomenė yra pasikeitusi, pasikeitė požiūris į psichologus, į psichiatrus. Reikia nebijoti kreiptis, kai to reikia“, - laidoje „Sveiktos medis“ teigs J. Matekonytė.
Anksčiau norint patekti pas psichologą tekdavo konsultacijos laukti savaitę ar net ilgiau, tačiau šiandien, remiantis teisės aktais, žmogus, išgyvenantis savižudybės krizę ir besikreipiantis pagalbos, ją turi gauti tą pačią dieną, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo kreipimosi.
Prie pusmetį Lietuvoje startavo Nacionalinės savižudybių prevencijos platforma „Tu esi“, kur kiekviena tikslinė grupė gali rasti informacijos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, pagalbos įstaigų sąrašą ir praktiškus patarimus, kaip suteikti pirmąją emocinę pagalbą kitam bei sau.
Psichologinė pagalba: Vaikų linija, www.vaikulinija.lt, tel. 116 111; Jaunimo linija, www.jaunimolinija.lt, tel. 8 800 28888; Vilties linija, www.kpsc.lt, tel. 8 800 60700.
Mokslo metų pradžia – sveikas vaikas ne mokyklos, bet ir tėvų atsakomybė
Mokykla ir šeima yra dvi pagrindinės vaiko sveikatą lemiančios pusės, kurios turėtų užtikrinti ir pasirūpinti vaiko sveikata, tad laidoje taip pat bus kalbama ir apie neseniai į mokyklas po vasaros atostogų sugūžėjusių mokinių sveikatą.
VUL „Santaros“ klinikų Vaikų ligoninės pediatrijos centro vadovė Odilija Rudzevičienė laidoje „Sveikatos medis“ atskleis, jog ligos jaunėja ir vaikai serga jau suaugusiems būdingomis ligomis: padidėjusiu kraujospūdiu, cholesterolio kiekiu, virškinamojo trakto sutrikimais, daugėja ir alergiškų vaikų.
Laidoje įžvalgomis apie mokinių sveikatą pasidalins ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas. Anot direktoriaus, mokykla turi imtis visų įmanomų priemonių, užtikrinančių vaiko sveikatą, skirti didelį dėmesį ne tik taisyklingam sėdėjimui, bet ir pilnavertiškai mitybai.
„Tėvai turi pasitikėti mokykla, o mokykla – tėvais. Mes negalim būti abejingi vienas kitam, tuo labiau, kad mokyklai yra patikėta jaunoji karta. Ją mes turim ne tik mokyti, bet ir auklėti, o į tai įeina ir rūpinimasis vaikų sveikata. Kuomet matau prastai besijaučiantį vaiką, visuomet pirmiausiai klausiu, ar jis valgė pusryčius. Tai svarbu augančio vaiko organizmui ir tėvai neturėtų to ignoruoti“, - laidoje kalbės M. Jakobas.
Šilkmedis – naudingų savybių lobynas
Laidos žiūrovų taip pat laukia netikėta pažintis su šilkmedžiu. Apie šį medį žinome, palyginti, nedaug, tačiau, kaip laidoje pasakos Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos lektorė Dovilė Levickienė bei ūkininkas Gintaras Kikas, visos šio medžio dalys yra itin naudingos žmogaus organizmu.
Senovėje šilkmedis buvo auginamas tik šilko pramonėje, tačiau šiandien dėl turtingos savo cheminės sudėties, biologiškai aktyvių ir natūralių antioksidacinių junginių, jis vis dažniau minimas, kaip pagalbos priemonė mūsų sveikatai.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad turtinga savo maistine verte pasižymi visos šilkmedžio dalys: lapai, uogos, žievė, šaknys. Dėl unikalios savo sudėties, jos pasižymi antimikrobiniais, antibakteriais, antivirusiniais poveikiais. Lapus galime džiovinti, liofilizuoti, naudoti arbatoms, kaip prieskonį, skonio ar spalvos stipriklį“, - laidoje pasakos VDU Žemės ūkio akademijos lektorė Dovilė Levickienė.
Šilkmedžius auginantis ir bene didžiausią medelyną Lietuvoje turintis ūkininkas Gintaras Kikas tikina, jog tai, kad šilkaverpiai minta šio medžio lapais tik įrodo čia slypinčių maistingųjų savybių gausą.
