Žmonija turėtų pasiruošti rimtoms klimato kaitos pasekmėms – net optimistinio scenarijaus atveju, jei pavyktų apriboti klimato šilimą ir temperatūra pakiltų tik dviem laipsniais, ledymų tirpsmas ir vandens lygio kilimas atneštų neatšaukiamų padarinių. Apie tai buvo rašoma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rezoliucijos projekte, kurį gavo AFP naujienų agentūros reporteriai.
Vandenynai, kadaise padėję žmogui vystytis, dabar gali išprovokuoti pasaulinio masto tragediją, jei CO2 dujų, išbalansuojančių vandenynų biologinę aplinką, kiekis ir toliau nebus tinkamai sureguliuotas.
Žmonija gali susidurti su reikšmingais pokyčiais ir šis kaitos procesas jau yra prasidėjęs – ir toliau stabiliai mažės žuvų atsargų, audrų sukeliama žala gali padidėti šimtą ar net daugiau kartų, o šimtai milijonų žmonių bus priversti persikelti dėl augančio vandens lygio, skelbiama IPCC „Specialiojoje ataskaitoje“ apie vandenynus ir užšąlusias Žemės zonas – vadinamąją kriosferą.
XXI amžiaus ženklai atskleidžia, kad tirpstantys ledynai milijardams nuo jų teikiamo gėlo vandens priklausomų žmonių pradžioje duos per daug, vėliau – per mažai. Gali išnykti Andų, Himalajų regionuose ir kitur gyvenančių žmonių, priklausomų nuo ledynų vandens, bendruomenės.
Jei žmogaus veiklos lemiama dujų emisija nebus žymiai sumažinta, maždaug 30 proc. Šiaurinio pusrutulio paviršiaus amžinojo įšalo gali ištirpti iki amžiaus pabaigos – šie ledynai išskirtų milijardus tonų anglies dioksido ir dar labiau paspartintų atšilimą.
Daugiau kaip 900 puslapių grėsmės įvertinimas yra jau ketvirtasis toks Jungtinių Tautų inicijuotas tomas per mažiau nei metus – kituose trijuose buvo aptariama bioįvairovės padėtis, miškų klausimas ir globalios maisto sistemos problemos. Visuose keturiuose dokumentuose daroma išvada, kad žmonija privalo visiškai pakeisti vartojimo ir gamybos įpročius, kad išvengtų blogiausių klimato kaitos pasekmių ir visiško aplinkos žlugimo.
Kitą mėnesį šalių vyriausybės susitiks Monake, kur dar kartą peržvelgs oficialią naujosios ataskaitos santrauką. Nors rezultatai, gauti iš tūkstančių patikrintų tyrimų, nebus keičiami, diplomatai kartu mokslininkais nuspręs, kaip pagrįsti išvadas, ką palikti, o ką iš ataskaitos išmesti. Galutinė ataskaita ir rekomendacijos politikams bus paskelbtos rugsėjo 25 dieną, per vėlai, kad juos svarstytų į JT klimato konferenciją susirinkę vadovai – ji prasidės dviem dienomis anksčiau.
2050 metais dauguma žemumose esančių didžiulių miestų ir vietovių bus priverstos susidurti su ekstremaliais ledynų tirpimo sukeltais įvykiais, o vandenynų lygio kilimas privers trauktis daugiau nei ketvirtadalį milijardo gyventojų.
Vandenynai ne tik sugeria ketvirtadalį mūsų išskiriamo CO2, bet ir nuo 1970 m. sugeria daugiau nei 90 proc. papildomos šilumos, susidariusios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tai vandenynuose sukelia karščio bangas, kurios gali nulemti žuvų ir vandens organizmų rūšių išnykimą.
