Tai reiškia, kad onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams atsiranda kur kas daugiau galimybių gauti vienodai aukšto lygio onkologijos chemoterapijos paslaugas visuose onkologinę pagalbą teikiančiuose centruose mūsų šalyje.

Laikinai einančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, kaip parodė praktika, paslaugų skirstymas į antrinį ir tretinį lygius dažnai nepasiteisino, tad reikalingas jų harmonizavimas, atsižvelgiant į pacientų poreikius.

„Tai ne tik apriboja, sukelia nepatogumų, rūpesčių, bet ir painiavos pacientams. Pavyzdžiui, antrinio lygio paslaugas teikiančios ligoninės, net ir turėdamos profesionalius medikus, negalėjo teikti tretinio lygio paslaugų. Net jei būdavo teikiamos abiejų lygių paslaugos, kaskart buvo būtinas siuntimas, nukreipiant pacientą iš vieno lygio į kitą, todėl gydymo procesas strigdavo. O juk kalbama apie itin sunkią ligą, kai svarbi kiekviena gydymo diena“, – sako A. Veryga.

Dabar, kaip sakoma ministerijos pranešime, situacija keisis ir pacientams paslaugos bus greičiau ir paprasčiau prieinamos, nes sudaromos vienodos galimybės ligoninėms, teikiančioms onkologijos chemoterapijos paslaugas. Be to, pasak SAM, tai skatins ir konkurenciją.

Svarbu ir tai, kad ligoninėms dėl licencijų galiojimo jaudintis nederėtų. Jų turimos licencijos teikti onkologijos chemoterapijos stacionarines antrinio ir tretinio lygio paslaugas bus prilyginamos licencijai teikti onkologijos chemoterapijos stacionarines paslaugas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkologijos instituto vadovės profesorės Elonos Juozaitytės teigimu, onkologijos chemoterapijos paslaugos neturi būti atsietos nuo daugiadalykinės onkologinės komandos veiklos, sprendžiant ir įgyvendinant kompleksinį paciento gydymą.

„Onkologinių ligų diagnostikai ir visaverčiam gydymui būtina ligoninės diagnostinė ir gydymo bazė. Tai yra radiologinė, radionuklidinė diagnostika, spindulinis, chirurginis gydymas, patologinė tarnyba, genetikos tyrimų galimybės. Tai yra prieinama Lietuvos onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, kur sisteminis vėžio gydymas (chemoterapija, biologinė terapija) yra tik kompleksinio gydymo dalis“, – sako profesorė.

Ji pabrėžia, kad šiuolaikiniai chemoterapiniai ir biologiniai vaistai yra prieinami visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, jose dirba kvalifikuoti specialistai.

„Todėl paslaugų suvienodinimas atspindi gerėjančią situaciją visuose regionuose“, – įsitikinusi Onkologijos instituto vadovė.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2019 metų liepos 1 d. duomenimis, šalyje veikia 6 įstaigos, turinčios teisę ligoninėse teikti onkologijos chemoterapijos paslaugas: Nacionalinis vėžio institutas, Santaros ir Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė. Iš jų dvi (Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė) iki šiol teikė tik antrinio lygio, likusios – tiek antrinio, tiek tretinio lygio stacionarines onkologijos chemoterapijos paslaugas.