Nauji drabužiai dažniausiai būna švarūs, gražūs, nesusilamdę ir tiesiog viliote vilioja juos kuo greičiau apsirengti. Turbūt galvojate: kodėl gi ne? Pasak drabužių gamybos ekspertės Lanos Hogue, vertėtų susilaikyti.
„Prieš apsivelkant naują drabužį reikėtų būtinai jį išplauti, ypatingai tuomet, kai jis yra prigludęs, ar jį vilkėdama galite prakaituoti,“ – portalui harpersbazaar.co.uk atskleidė L. Hogue. Net jei jūsų nebaugina bakterijos, kurias paliko prieš tai rūbą matavęsi žmonės, drabužio audinyje esantys chemikalai turėtų priversti sustoti ir pamąstyti.
Pasak L. Hogue, beveik kiekvienas siūlas ar dažytas audinys tam, kad būtų paverstas į drabužį, reikalauja chemikalų. Deja, bet tie chemikalai gali turėti pašalinių efektų, pavyzdžiui, sukelti kontaktinį dermatitą – erzinantį bėrimą, kuris atsiranda audinio sudirgintose odos vietose. „Dauguma chemikalų, naudojamų audinių dažymui bei siūlų apdorojimui, yra gerai žinomi odos dirgikliai,“ – sako L. Hogue.
Pasak jos, audinių gamintojai chemikalus naudoja dėl būtinybės. „Daug žmonių galvoja, kad drabužiai yra apdorojami chemikalais, kai iš tiesų dažniausiai tai būna audiniai,“ – sako ji.
Komercinėse aplinkose audiniai dažnai yra veikiamil drėgmės. Tam, kad neatsirastų pelėsis, verpalai yra purškiami su specialiomis nuo to apsaugančiomis priemonėmis bei chemikalais, kurie palengvina verpalų praslydimą audimo mašinose. Norint kad dažai prikibtų prie pluošto, taip pat reikalingas cheminis jų dažymas. „Net natūraliems audiniams apdoroti prireikia cheminių medžiagų,“ – teigia L. Hogue.
Nors drabužiai atkeliauja iš ant tam tikros etiketėje nurodytos šalies, jų komponentai, pavyzdžiui, audinys, gali būti gaminami visai kitoje pasaulio vietoje. Kiekvienoje iš jų skiriasi įstatymai, ribojantys chemikalų naudojimą gamyboje.
Tokie ingredientai kaip azo-anilino dažai ir formaldehido derva yra gerai žinomi kaip sukeliantys odos dirginimą. „Formaldehidas yra trečios kategorijos kancerogenas. Tai mažiausiai pavojinga kategorija, jo kiekis toks nedidelis, kad manoma, jog tai ne ilgalaikė grėsmė. Bet kas nori nuolat būti šalia daikto, turinčio kancerogenų?,“ – klausia L. Hogue. Dar labiau gąsdina 2010-aisiais JAV vyriausybės atliktas tyrimas, atskleidęs, kad kai kurie parduodami audiniai viršija šioje šalyje leistinus formaldehido dervos lygius.
Kolumbijos universiteto Medicinos centro dermatologijos profesorius Donaldas Belsito „The Wall Street Journal“ sakė, kad drabužius plaukti svarbu ne tik dėl to, kaip gaminami jiems naudojami audiniai, bet ir dėl to, kad parduotuvėje juos prieš jus juos matuojasi kiti žmonės, o tai gera proga veistis bakterijoms, grybeliui, netgi utelėms. „Esu matęs atvejų, kai utelės greičiausiai buvo perneštos nuo drabužių, kuriuos matuotasi parduotuvėje. Taip pat yra kelios infekcinės ligos, kurios gali būti perduodamos per drabužius,“ – sakė jis.
Gera žinia ta, kad jei prieš pradėdami nešioti drabužius, juos išplauname, dramatiškai sumažiname bėrimo ar utelių atsiradimo tikimybę.
Ypatingai svarbu plauti ir atidžiai prižiūrėti rūbus, kurie yra labai arti odos ar tokie, kuriuos vilkint prakaituojame, pavyzdžiui: kojinės, apatiniai drabužiai, apatinės palaidinės, sportiniai drabužiai, marškinėliai, šortai, vasarinės suknelės, maudymosi kostiumėliai, su kuriais neplanuojate akimirksniu nerti į vandenį. Prakaituojant atsiveria poros, o tai odai leidžia sugerti chemikalus iš drabužių.
Ar yra rūbų, kurių prieš vilkėjimą nereikia plauti? Pasak specialistės, to neverta daryti jei rūbas nesiliečia su oda. Plauti nereikia naujų švarkų, liemenių, striukių ir paltų.
