Gyd. chirurgas Tomas Manelis, Medicinos diagnostikos ir gydymo centras, „Chicago Institute of Minimally Invasive Surgery“ (Čikaga, JAV) bendradarbis

Dietų – kaip iš gausybės rago

Kadangi mėgstu skaniai pavalgyti, prieš du dešimtmečius pradėjau mėgėjiškai, o vėliau ir profesionaliai domėtis, kaip sulieknėti ir numesti svorio bei kaip gydomas nutukimas. Tuo metu JAV ir daugelyje anglų kalba šnekančių šalių bei turtingose Europos valstybėse buvo populiarios šios veiksmingos, tam tikrą mokslinį pagrindą turinčios dietos:

• „SlimFast“. Vieną ar du dienos valgymus galima pakeisti „SlimFast“ kokteiliu, kuriame yra pagrindinių maisto medžiagų ir daug kofeino.
• „Weight Watchers“. Įsigijus narystę, gaunama literatūros su receptais bei mitybos ir fizinio aktyvumo planu, taip pat patarimais, ką daryti nusižengus dietai. Be to, žmogus turi skaičiuoti kalorijas. Receptai ir pasiūlymai nuolat atnaujinami, kad žmogus išvengtų nuobodulio.
• „Seatle Sutton“ mitybos sistema. Visas leidžiamas dienos maisto kiekis, padalintas į 5–7 porcijas, pristatomas į namus.
• Atkinso dieta. Galima valgyti kiek nori riebalų ir baltymų, bet angliavandeniai beveik draudžiami.
• Viduržemio jūros dieta. Jos esmė – nepersivalgant maitintis šviežiais ekologiškais produktais, daugiausia daržovėmis, ypač lapinėmis, grūdais ir riešutais. Riboti mėsą, ypač pigią, ją pakeisti jūrų gėrybėmis. Vietoj riebalų naudoti alyvuogių aliejų. Saikingai sportuoti, nepersidirbti (žmogus – ne arklys), vengti streso, džiaugtis gyvenimu ir nuo savęs pridurčiau – gimti turtingam bei gyventi ant Viduržemio jūros kranto.
• Neperalkimo dietos. Jų esmė yra dažnai valgyti nedidelius maisto kiekius, kad gliukozės koncentracija kraujyje stipriai nesvyruotų. Pacientai taip pat turi atkreipti dėmesį į maisto glikeminį rodiklį.
• Beglitiminės dietos. Jų laikantis neleidžiama valgyti daugybės skanių produktų, kuriems gaminti naudojamas glitimas, tarkim, ledų, pyragų, daugelio nevaisinių desertų, duonos, makaronų, miltinių blynų. Laikantis šios dietos labai ilgai trunka paprasčiausiai išsiaiškinti, ar norimą produktą tinka valgyti.
• Protarpinio badavimo dieta. Pastaruoju metu ji vėl atgimė. Anksčiau buvo vadinama dieta, kuri leidžia valgyti 8 valandas per parą. Jos esmė – sumažinti suvalgomo maisto kiekį, paskirstant jį per tam tikrą laiką. Likusį laiką, kai organizmas pradeda badauti, jis degina savo riebalus.

Lieknėjimas nesilaikant dietos yra kita savidisciplinos mitybos sistema, kai žmogus atsipalaiduoja ir tikrai įsiklauso į „kūno šauksmą“ – ką jis nori valgyti ir ar jau pasisotino. Kaip suprantate, tam būtina, kad gyvenime nebūtų streso arba jo būtų mažai. Be to, reikėtų turėti daug laiko įsiklausyti į organizmą, kad nuspręstumėte, ko jam tikrai reikia, bei dar daugiau laiko valgymui, nes sotumo jausmas ateina pavėluotai. Kaip pavyzdį galiu paminėti žymų Holivudo aktorių Mattą Damoną, kuris ruošdamasis Jasono Bourne’o vaidmeniui iš dalies naudojosi šia dieta, jam tekdavo vieną kąsnį kramtyti apie 40 kartų (draugai nustojo su juo eiti vakarieniauti). Rezultatas, kaip dauguma matė ekrane, buvo puikus.

Yra begalė dietų ar minėtų dietų hibridų. Kai kurios jų yra kažkiek veiksmingos, o kai kurios – visiškai absurdiškos. Tarkim, „vieno pagaliuko“ dieta: gali valgyti kiek nori, tik turi naudotis vienu rytietišku pagaliuku maistui paimti.

Pasiseka tik penkiems iš šimto

Dietų, kaip matote, tikrai daug. Ką apie jų veiksmingumą sako mokslas ir statistika? Dauguma dietų veikia! Atsakymas stebina, nes savaime kyla klausimas – kodėl tuomet daugėja antsvorio turinčių ar tiesiog nutukusių žmonių?

Problema ta, kad, kaip visada, velnias slypi detalėse. Dieta veikia tuomet, kai jos laikaisi. „Dietintis“ visą gyvenimą beveik neįmanoma. Visos iki šiol atliktos mokslinės studijos apie dietų efektyvumą rodo, kad tikimybė numesti ir išlaikyti svorį yra mažesnė nei 5 proc. Vadinasi, geriausiu atveju tik penki iš šimto lieknėjančiųjų pagal dietą numes ir išlaikys svorį.

Dažniausias lieknėjimo scenarijus yra savarankiškas kokios nors patikusios dietos laikymasis, kuris 95 proc. atvejų baigiasi nesėkme. Jei žmogus nekapituliavo po pirmosios nesėkmės ir vėl be rimtos ilgalaikės specialistų priežiūros stačia galva puola lieknėti, dažnai griebdamasis kitos dietos ir tikėdamasis, kad ši yra tinkamesnė, – beveik neišvengiamai papuola į „amerikietiškų kalnelių“ spąstus: kaskart atsipalaidavus, antsvoris grįžta greičiau ir pastebimai didesnis nei buvo. Taip atsitinka dėl hormonų išbalansavimo, kuris yra organizmo atsakas ir apsauginė reakcija į kūną sekinantį lieknėjimą. Gaunamas uždaras ydingas ratas.

Savarankiškas bandymas – nebent tik pirmą kartą

Po pokalbių su pacientais paaiškėjo, kad tik labai retas supranta, kokia didelė ir sunkiai išsprendžiama problema yra nutukimas. Literatūros lietuvių kalba apie kompleksinį šios negalios sprendimo būdą yra nedaug, todėl nusprendžiau pasidalinti amerikietiška patirtimi, kadangi už Atlanto ši problema atsirado kur kas anksčiau, tad ir specialistai sukaupė kur kas didesnę patirtį.

Suprantama, geriausia būtų vengti antsvorio, o jei jau jo atsirado, kaip galima anksčiau pradėti kovoti. Kai pradedi šį procesą, turi suvokti, kad reikia keisti ne tik dietą, bet ir gyvenseną. Tai, kas bus pakeista, turės tęstis visą likusį gyvenimą.

Esant pradinėms antsvorio stadijoms, pirmą kartą mesti svorį galima pabandyti ir savarankiškai. Jei nepasisekė ir, numetus kiek svorio, jis vėl sugrįžo ar reikia numesti daugiau kaip 8–10 proc. kūno masės ir palyginti greitai, reikėtų žinoti, kad šis iššūkis įveikiamas tik antžmogiui. Dėl šios priežasties rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus, nes tikimybė pakenkti sau išbalansuojant hormonų pusiausvyrą ir patekti į amerikietiškus svorio numetimo bei sugrįžimo kalnelius yra labai didelė.

Kovojant prireiks ne vieno specialisto pagalbos

Norint reikšmingai padidinti minėtų 5 proc. sėkmės tikimybę, reikia kreiptis į nutukimo specialistus. Jie įvertins jūsų išskirtinį atvejį, poreikius ir galimybes bei pasiūlys individualų veiksmų planą, nuolat stebės jus ir adaptuos jūsų naują gyvenseną (tai lyg muzikos instrumentas – reikia nuolat derinti).

Šie veiksmai būtini tam, kad pacientas galėtų pradėti visiškai kitaip gyventi. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti taip dažnai rekomenduojamą nevalgymą po 18 valandos. Ką daryti, kai vienintelis laikas šeimai susiburti ir pabendrauti yra vakarienė po 19 valandos? Atsisakyti bendrauti su šeima, iš viso atsisakyti šeimos ir t. t.? O gal geriau atsisakyti šios taisyklės?

Kovojant su antsvoriu ar nutukimu prireiks ne vieno specialisto, tarkim, nutukimų ar plastikos chirurgo, dietologo ar reabilitologo/fizinio aktyvumo trenerio, pagalbos.

Be išvardytų specialistų, rekomenduojama pasikonsultuoti su endokrinologu dėl cukraligės, hipotiroidizmo ir kitų mažiau žinomų ligų. Kraujo lipidų tyrimas ir kardiograma bei kardiologo širdies ir kraujagyslių būklės įvertinimas privalomi tam, kad būtų nustatyta, ar nesergama hiperlipidemija, kokie fizinio aktyvumo krūviai leidžiami. Psichologo konsultacija padeda sužinoti, ar nutukimo priežastis nėra jau egzistuojanti psichikos liga ar būsena. Jis pataria, kaip kovoti su stresu ir įveikti keblias psichologines situacijas.

Priklausomai nuo aplinkybių, gali prireikti dar ir gastroenterologo, genetiko bei miego specialisto patarimų, jau nekalbant apie kineziterapeutą, fizioterapeutą ir masažuotoją. Pacientui bus naudinga visa galima pagalba, norint pasiekti šį labai nelengvą tikslą.

Pradžia – savo paties ir šeimos gyvensenos analizė

Pasirenkant ir rekomenduojant pacientui gydymo ar gyvensenos planą, pirmiausia turi būti įvertintas paciento gyvenimo būdas, ypač tie veiksniai, kuriuos pakeisti labai sunku arba neįmanoma: šeima, darbas, geriausi draugai, tėvai, giminės ir jų gyvensena bei grafikas. Be dėmesio neliks ir asmenybės tipas (vieversys, pelėda ar mišrus), linkęs sportuoti ar bodisi, valia, užsispyrimas, esamos mitybos schema, kokie maisto deriniai yra įprasti ir skanūs, streso lygis ir kovos su juo būdai, žalingi įpročiai ir t. t.

Be išvardytų veiksnių, būtina atsižvelgti į tai, kokių rezultatų pacientas tikisi ir per kiek laiko norėtų juos pasiekti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į finansines galimybes ir laiko išteklius, nes gyvename materialiame pasaulyje.

Galutinis tikslas ir indikatorius, kad tikslas pasiektas, yra būsena, kai pacientas patenkintas savo kūnu ir gyvensena. Tai dažniausiai reiškia, kad jis mėgaujasi maistu, nesijaučia alkanas ir yra priklausomas nuo sporto ar kokios nors kitos aktyvios fizinės veiklos (jaučia jos poreikį).

Surinkus informaciją apie paciento būseną ir kruopščiai ją išanalizavus, jis turi būti supažindintas su problemos sprendimo būdais, jų efektyvumu ir kaina, nes tiek chirurginės procedūros, tiek kiti gydymo būdai, tiek sveika gyvensena turi savo kaštus.