Ji turi ir asmeninį gyvenimą, ir puikų humoro jausmą. Vaiva sutiko praverti duris į asmeninį gyvenimą ir papasakoti, kaip atrodo įprasta gydytojos odontologės diena.
6 valanda ryto. Apie jūrą ir vaikus. „Keliuosi anksti. 14 metų sūnui Kristupui reikia paruošti pusryčius ir priešpiečių dėžutę į mokyklą, apsitvarkau namus. Tas 10 minučių, kol vežu vaiką į mokyklą. išnaudoju kaip retą galimybę pakalbėti su juo. Susitaikiau su tuo, kad paaugliui esi tik „buitinė“ mama. Kad ir kaip norėčiau pasakyti, jog mudu esame geriausi draugai, turiu pripažinti, kad tikrieji jo draugai yra bendraamžiai. Vyresnėlis – 25 metų Tomas – šiuo metu gyvena Portugalijoje. Ketino būti stomatologu, bet iškart neįstojo, tad metus nutarė pastudijuoti veterinariją. Taip patiko, kad ten ir liko. Dabar dirba pagal specialybę, puikiai žaidžia tenisą. Pati nuėjau tėvų pėdomis. Esu kilusi iš medikų šeimos. Mama – stomatologė, o tėtis – dermatovenerologas.“
8 valanda. Sportas. „Nuvežusi Kristupą, užsuku į sporto klubą. Pirmadieniais ir penktadieniais lankau grupines pilateso arba kalanetikos treniruotes, kitomis dienomis einu į sporto salę padirbėti su treniruokliais, lipu ant bėgtakio, plaukioju baseine. Man patinka judėti, jau 27-erius metus kasmet slidinėju, dažnai žaidžiu tenisą. Ištekėjusi su vyru Artūru pradėjau žaisti golfą, padelį. Pasportavusi ką nors lengvo užkandu.“
10 valanda. Darbas, kolegos, pacientai. „Žinau, kad laiku išeiti iš darbo beveik neįmanoma, todėl stengiuosi bent jau vėliau ateiti. Paprastai randu pulkelį laukiančių pacientų. Klinikoje vyrauja draugiška atmosfera. Nemėgstu sauso oficialumo: „Laba diena, aš esu jūsų daktarė Vaiva Žalienė. Malonu susipažinti.“ Žmonės ir taip ateina pas gydytoją įsitempę, kam juos dar gąsdinti? Pas mus dirba 10 žmonių, jaučiamės kaip šeima. Viena iš griežtokos klinikos perėjusi darbuotoja juokauja: „Dirbu cirke, ir dar pinigus gaunu.“ Mūsų klinikai – jau 20 metų. Pirmąjį privatų kabinetą įkūrėme kartu su kolege. Sekėsi gerai, vis plėtėmės. Prieš 8-erius metus kolegė liko dirbti ankstesnėje klinikoje, o aš išsikėliau į naujas didesnes patalpas.
Per tuos 23-ejus metus odontologijos srities situacija keitėsi kardinaliai. Prisimenu – išraudavom po 50 dantų per pusdienį. Danties niekas nelaikė organu. Pamanyk – „šeštukų“ nebus, taigi nematyti. Kiek turi savų dantų, tiek užtenka. Dabar jau žinom – net ir be vieno danties šypsnys iškryps, sąkandis sumažės, likę dantys gali deformuotis ar net iškristi. O kiek per tą laiką dantų tiltų pastatyta!.. Šiais laikais, kai yra implantai, drožti gretimus sveikus dantis atrodo kone nusikaltimas, nors vos prieš 9 metus išmokom atkurti žandikaulį ant keturių implantų. Ši viena iš unikalių mūsų klinikoje taikomų metodikų skirta daugumą ar visus dantis praradusiems pacientams gydyti. Jeigu reikia, pašalinami nebepatikimi ar sugedę nuosavi ir įsriegiami 4 dantų implantai. Tai atliekama per vieną vizitą. Kitą dieną ant implantų pritvirtinami natūraliai atrodantys laikini dantys, o po kurio laiko pakeičiami nuolatiniais. Ši gydymo metodika leidžia išvengti kaulo priauginimo procedūros net tada, kai žandikaulis yra gerokai sunykęs. Prisimenu, kai įdėjom žinutę į vietos laikraštį apie šią technologiją, prie kabineto, kaip tarybiniais metais prie bananų, išsirikiavo eilė žmonių su panoraminėmis nuotraukomis rankose.
Kas sunkiausia darbe? Kai nerandi su pacientu bendros kalbos. Mūsų žmonės visko prisiskaitę. Gal reikėtų pakabinti tokį užrašą, kaip vienoje Vokietijos klinikoje: „Jei jūsų pirmasis konsultantas buvo guglas, antrasis tegul bus „Yahoo“.“? Kažkada ateidavau ir dirbdavau, o dabar grįžtu namo išsipūtusia galva. Ne veltui vis dažniau konsultacijos prieš ir po operacijos paliekamos slaugytojoms. O kas labiausiai džiugina? Žmonių šypsenos. Neįtikėtina, kai matai, kaip dantys pakeičia žmogaus gyvenimą.
Daug žmonių bijo odontologų. Būna, kad nė 50-ies metų neturintys žmonės ateina tik su dantų šaknimis ir prisipažįsta 30 metų nebuvę pas odontologą. Jau būna atpratę šypsotis visa burna. Net ir implantavus dantis prireikia iki pusės metų, kol išdrįsta juoktis. Ypač jautru matyti, kaip atsigauna nuo smurtautojų nukentėjusios, pas mus išdaužytais dantimis atėjusios moterys. Viena 46-erių metų pacientė iš Nidos verkė ir pasakodama savo gyvenimo istoriją, ir vėliau, pamačiusi savo naujuosius dantis, – tik šįsyk iš laimės.
Vyrus dažnai atlydi žmonos, o žmonos joks vyras nėra atlydėjęs. Dažnai prašau, kad jos dalyvautų, kai partneriams primatuojami dantys. Vyrai elgiasi panašiai kaip drabužių matavimosi kabinoje – viskas jiems gerai, tik leiskit greičiau eiti. Būna ir labai keistų situacijų. Viena 28-erių metų moteris paprašė užtraukti žaliuzes, kad mašinoje sėdintis vyras nepamatytų, kaip ji įsideda plokštelę. Nustebau išgirdusi, kad jis iki šiol nežino, jog ji neturi dantų. „Tai kaip jūs bučiuojatės?“ – neištvėrusi paklausiau. „Aš taip giliai neleidžiu“, – atsakė ji.“
16–18 valanda. Laikas sau. „Antradieniais ir ketvirtadieniais su vyru žaidžiam tenisą, tad iš darbo išeinu 16.30 val. Kitomis dienomis užsibūnu ilgiau. Jei, aišku, nebūnu užsirašiusi pas kokios nors procedūros specialistą. Labai mėgstu masažus – tiek veido, tiek kūno. Pastaruosius turiu daryti ir dėl sveikatos. Dešinė ranka – visų odontologų Achilo kulnas. O kai dar ta pačia ir tenisą žaidi... Penktadienį stengiuosi pasidaryti laisvą. Ir kolektyvas nuo manęs pailsi (juokiasi). Kartais laisvu laiku mėgstu pasivaikščioti po parduotuves. Tiesa, nekenčiu didelių prekybos centrų be langų, juose apima kone klaustrofobija, iškart įskausta galva. Dažniausiai apsiperku per keliones – Vilniuje ar užsienyje. Prisipažinsiu – užsienyje mieliau lankausi parduotuvėse, nei apžiūrinėju paminklus.“
18 valanda. Apie šeimą, meilę, panašumus ir skirtumus. „Vasarą kiekvieną vakarą šokam su vyru ant dviračių ir minam prie jūros. Kartais ir vandens motociklą išsinuomoju. Mėgstu pravėdinti galvą, noriu atsimėgauti jūra ir gamta. Kai buvau netekėjusi, vasarą ir anksti rytą lėkdavau prie jūros su dviračiu, darydavau Tibeto pratimus, maudydavausi. Myliu Klaipėdą, čia augau nuo pat vaikystės. Vakarais vis einam kur nors pavakarieniauti. Valgom viską, esam nemadingi (juokiasi).
Mudviem su Artūru santuoka – antroji. Prieš 5-erius metus mirė jo pirmoji žmona, jis grįžo iš Amerikos, kur gyveno 25-erius metus, ir iškart pasinėrė į aktyvią veiklą, yra vienas iš asociacijos „Permainų Klaipėda“ įkūrėjų. Artūras yra mūsų klinikos direktorius. Susipažinom per Klaipėdoje mano organizuotą stomatologų teniso turnyrą. Jis atėjo pasižiūrėti. Susitikom ir neišsiskyrėm. Po pusės metų pasipiršo, po metų tuokėmės. Man tuomet buvo 44-eri – ko jau ten tokių metų belauksi (juokiasi). Esam kartu dar tik treji metai. Mes labai panašūs savo požiūriu į gyvenimą, pomėgiais: mėgstam sportuoti, keliauti, esam aktyvūs. O kartu skirtingi charakteriais. Jis, kaip tipiškas Vėžys, lėtai išsikrapšto iš namų, be 3 puodelių kavos neišjuda. Aš, kaip tikras Avinas, su puodeliu lakstau po namus visą rytą ir išeidama į darbą palieku jį ant batų lentynos nebaigtą gerti. Jis dievina saldumynus, o aš jų nemėgstu ir dar Artūrą kontroliuoju.“
23 valanda. Poilsis. „Prieš eidama miegoti mėgstu kokią nors laidą pažiūrėti, knygą paskaityti. Abu su Artūru esam krepšinio gerbėjai, visada sergam už Klaipėdos „Neptūną“. Beje, Artūras pernai buvo šio klubo direktorius.“
***
Žurnalas „Moteris“, 2019'03
Prenumeruoti žurnalą „Moteris“ gerokai pigiau galite čia.
Užsakymo nr.: PT_54486
