Kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ specialistas Andrius Fedosejevas žmonėms, besiskundžiantiems nugaros skausmais, pataria neskubėti darytis rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimų ir atskleidžia 6 pagrindines ūmaus bei lėtinio skausmo priežastis, ir pataria kaip galime sau padėti.

Ūmus skausmas gali ištikti bet kada

„Ūminį skausmą įprastai sukelia staiga patempti raumenys, raiščiai, sausgyslės, o kartais labai dideli raumenų spazmai. Tik 1 iš 10 atvejų galėtų sukelti stuburo išvarža ar onkologiniai susirgimai bei kitos ligos. Stiprus, netikėtas patempimas sukelia ūmų uždegimą, kurio metu skausmas saugo kūną nuo pavojingo judėjimo. Tad skausmas tėra apsauginis mechanizmas, priverčiantis mus nedaryti tam tikrų judesių, kad kūnas sugytų,“ – pasakoja A. Fedosejevas.

Jaučiantiems ūmų skausmą specialistas pataria negulėti visą dieną lovoje ir išlikti kiek įmanoma aktyvesniems: „Reikėtų nesidėti ant juosmens jokių įtvarų, o miego metu rasti patogias padėtis. Žinoma, pirmos kelios naktys būna sunkios, todėl prieš miegą galite išgerti priešuždegiminių vaistų, o gulint tarp kelių laikykite pagalvėlę.“

Lėtinis skausmas vargina daugybę pasaulio gyventojų

Pasak kineziterapeuto, vienos iš dažniausiai pasitaikančių lėtinio skausmo priežasčių – mažas fizinis aktyvumas, pasyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis sėdėjimas tiek darbe, tiek laisvalaikiu. „Tai sukelia raumenų disbalansą, taip pat keičiasi raumenų ilgis ir tonusas. Be to, kinta žmogaus laikysena, pečių juosta, lankstumas, klubo sąnarių ir juosmeninės dalies slankstelių mobilumas. Dėl šių minėtų priežasčių gali atsirasti lėtinis nugaros skausmas. Pats sėdėjimas nėra blogai, tačiau kai jis užima didžiąją dalį paros bei tęsiasi metų metus, tai tampa didele problema. Jeigu žmonės daugiau pajudėtų, veiksmingai pasportuotų, pasivaikščiotų, tuomet ši tema nebūtų tokia opi,“ – tikina specialistas.

Per didelis fizinis krūvis ne mažiau pavojingas nei sėdimas darbas

„Kita priežastis, dažniausiai sukelianti lėtinį nugaros skausmą, – per didelis fizinis aktyvumas. Lėtinis skausmas dažniausiai vargina sportininkus, turinčius po keletą treniruočių per dieną bei varžybas savaitgaliais. Organizmas nespėja visiškai atsistatyti, todėl fizinis aktyvumas turėtų būti nei per mažas, nei per didelis. Geriausia ieškoti viduriuko. Rekomenduojama intensyviai sportuoti 2-3 kartus per savaitę po 1 valandą. Tai pats optimaliausias variantas, kuris tinkamai palaikytų raumenų tonusą, mobilumą, judėjimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų funkciją,“ – pasakoja Andrius.

Ar kada susimąstėte, jog lėtinio skausmo priežastimi gali tapti judesio baimė?

„Žmogus, įsivaizduodamas, kad jo nugara silpna ar turėjęs keletą ūmaus skausmo epizodų, pradeda akylai saugotis. Stengiasi nekelti, neapkrauti nugaros, atsargiai judėti, įtempti pilvo raumenis, neatsipalaiduoti, atliekant kažkokius darbus. Dėl to, nervų sistema, jausdama nuolatinį pavojų, pradeda saugoti nugarą, sukeldama skausmą. Asmuo, kas kartą pagalvodamas, ar šitas judesys nepakenks stuburui, tą psichologinį ratą praplečia. Jis nuolat gali jausti lėtinį skausmą, nes tiki, jog nugara yra silpna, o nenatūralus judėjimas priveda prie ilgalaikių raumenų įtempimų, kurie sukelia spazmus ir padaro nugarą dar labiau skausmingą,“ – pabrėžia kineziterapeutas.

Nuolat patiriančius stresą, dažniau kamuoja nugaros skausmai

„Psichologinė įtampa ir stresas – labai svarbus faktorius, lemiantis ūmų bei lėtinį skausmą. Pastarasis yra nervų sistemos „produktas“, tarsi pavojaus signalas, įspėjantis, kad kažkas su mūsų kūnu ne taip.

Pavojus dažnai gali būti sukeltas iš išorės. Pavyzdžiui, mes įsiduriame į pirštą, matome kraują, jaučiame skausmą ir imame saugotis. Tai išorinis pavojus. Kuomet mus veikia stresas, psichologinė įtampa, esame neramūs, tada nervų sistema jaučia pavojų, tačiau nesupranta, ar jis yra iš išorės, ar iš vidaus. Jeigu, žmogaus manymu, jo nugara yra silpna, arba bijo, kad nepasikartotų ūmus skausmas, stresas tos vietos jautrumą dar labiau padidina.

Ką reikėtų daryti, jei pajautėte ūmų nugaros skausmą po didelio psichologinio streso?

Pirmiausia, reikėtų nurimti ir atrasti patogias pozicijas, taip pat vertėtų išlikti tiek aktyviam, kiek tai įmanoma. Jei skausmas intensyvus, galima vartoti priešuždegiminius vaistus. Vis tik, jeigu taip nutinka ne pirmą kartą, žmogus turėtų tiesiog suprasti, kad pagrindinė skausmo priežastis nėra pačiame stubure. Tai labiau susiję su vidinės sistemos išbalansavimu.

„Rekomenduoju atrasti sveikus būdus kaip atsipalaiduoti ir pašalinti stresą. Mankšta, įvairūs meditacijos būdai, kvėpavimo pratimai ir hobis atitraukia nuo problemų bei sumažina streso lygį, tuomet galima imtis ir priemonių nuo nugaros skausmo,“ – pataria specialistas.

Juosmens skausmas po gimdymo. Ar verta sunerimti?

Neretai moteris po gimdymo vargina juosmens skausmas. Šiuo atveju, A. Fedosejevas pataria: „Atlikti pratimus, kurie stiprina pilvo, nugaros raumenis bei stabilizuoja juosmenį. Taip pat reikėtų lavinti dubens dugno raumenis, kurie nėštumo metu atsipalaiduoja, antraip gali atsirasti šlapimo nelaikymo problemos. Nereikėtų pulti daryti daug tempimo pratimų, bet sustiprinti, stabilizuoti juosmenį ir pakoreguoti laikyseną bei daugiau judėti, tuomet viskas bus gerai.“

Jeigu jaučiate, kad problema rimtesnė, po gimdymo kreipkitės į specialistus, kad įvertintų raumenų būklę.

Ar žinojote, jog stuburo išvaržos dažnai išlieka besimptomės?

Labai dažnai Andriaus Fedosejevo pacientai nustemba išgirdę, jog įvairūs stuburo pakitimai, tokie kaip išvaržos, osteochondrozė, ataugos ir kt., nesukelia skausmo. Mokslinės studijos patvirtino, kad didžioji žmonių dalis turi stuburo išvaržas ir kitus įvairius pakitimus, bet nė kiek nekenčia nuo nugaros skausmų. Pasak kineziterapeuto, žmonės skubėdami atlikti rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus tik dar labiau įsibaugina, nors dažniausiai skausmą sukelia mažas aktyvumas ir ilgas sėdėjimas.

Specialistas priduria, jog nugaros įtvarai nepadės išvengti pasikartojančio juosmens skausmo. „Nešiojimas įvairių įtvarų, korsetų nėra geras pasirinkimas, nes žmogus psichologiškai įsiteigia sau, kad būdamas su korsetu yra stabilesnis, saugesnis. Tad tikrai nerekomenduoju. Laikysenos koreguokliai, skirti pečių juostai, galbūt ir gali padėti, bet tikrai ne visais atvejais. Laikyseną reikėtų koreguoti ne tik specialių liemenių, bet ir pratimų pagalba,“ – tikina A. Fedosejevas.

Kineziterapeuto patarimas, norintiems išvengti juosmens bei nugaros skausmų

„Reguliarus vaikščiojimas yra geriausias vaistas ne tik nugarai, bet ir visam kūnui. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, lyginančių ėjimo ir specifinių nugaros pratimų naudą. Gauti rezultatai buvo labai panašūs. Taigi, reguliarus vaikščiojimas nors 30 min, o idealiausia 1 val. per dieną – puiki prevencija nugaros skausmui, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat itin gera profilaktika nutukimui ir onkologinėms ligoms.

Jei žmonės daugiau judėtų, turėtų kur kas mažiau stuburo problemų. Be to, nėra didelio skirtumo kokią sporto šaką pasirinksite, svarbu, kad ji keltų malonumą, atpalaidavimą ir nejaustumėte streso. Taigi, nėra labai svarbu, bėgiosite, plauksite baseine, važinėsite dviračiu, žaisite krepšinį ar atliksite specialius pratimus. Visa esmė – Jūsų vidinė būsena, lemianti atsipalaidavimą judesio metu ir norą tai kartoti nuolat bei palaikyti fizinį aktyvumą visą gyvenimą. Jei aktyviai gyvenant ir judant nugaros skausmas nepraeina, reikėtų ne su google daktaru konsultuotis, o vykti pas specialistą,“ – akcentuoja Andrius Fedosejevas.

Parengė Rūta Steponavičienė