Tačiau profesorius pateikė puikių ir, svarbiausia, paprastų receptų, ką mes kiekvienas galime padaryti, kad netektų liūdėti dėl diagnozuotos onkologinės ligos.
Sunkiai rasime šeimą, kuri nebūtų susidūrusi su onkoligine liga, bet jei reikėtų trumpai apibūdinti, Nacionalinis vėžio institutas – kas tai?
Tai įstaiga, kurioje diagnozuojami ir gydomi žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis. Įstaigoje atliekamos ir prevencinės programos, siekiant anksti nustatyti ligą ir išgydyti pacientą.
Tačiau, žinoma, yra ne vien tai. Nacionalinis vėžio instituto misija – ne tik taikyti aukščiausio lygio gydymą, tačiau ir vykdyti mokslinius tyrimus onkologijos srityje, kas leistų pasinaudoti naujausiomis technologijomis, turėti galimybę patikrinti naujausius vaistus, ir tuo pačiu taikyti pažangiausias diagnostikos ir gydymo metodikas.
Žvilgterkime į statistiką ir palyginkime, ar metams bėgant mažėja onkologinių ligonių?
Deja, turiu pasakyti, kad sergamumas onkologinėmis ligomis auga. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad vėžys yra senėjančios visuomenės liga. Gyventojų amžius ilgėja, mes tuo džiaugiamės, tačiau tuo pačiu ateina ir ligos.
Liūdna, bet onkologinės ligos diagnozuojamos ir jauniems žmonėms ir, deja, dažniau, nei būdavo anksčiau. Greičiausiai dėl to, kad mes daugiau apie tas ligas žinome, išmanome paveldimumo mechanizmą ir tokiais atvejais artimiesiems rekomenduojame išsitirti gerokai anksčiau.
Tarkime, yra prostatos ar krūties vėžiu sergantis žmogus, vadinasi, išauga tikimybė susirgti ir šeimos nariui. Tokiu atveju jis siunčiamas genetiko konsultacijai, atliekami tyrimai ir ieškoma specifinės mutacijos. Reikia pasakyti, kad institute galima skenuoti beveik visą žmogaus genomą ir tai leidžia anksti diagnozuoti, perspėti asmenį apie gręsiančią ligą.
Ar galime sakyti, kad mokslas jau randa atsakymą į klausimą, kas sukelia vėžį?
Vienais atvejais žinome daugiau, kitais – mažiau. Paveldėjimas lemia 15-20 proc. ligos atvejų. Visa kita – kombinuotas poveikis. Tai – ir aplinkos įtaka, ir gyvenimo būdas. Bet kuriuo atveju kiekvieno iš mūsų sveikatos klausimas yra mūsų pačių rankose. Patys turime apie tai galvoti ir valdyti situaciją. Visada rekomenduojame sveiką gyvenseną ir tai nėra banali frazė – tame slypi vėžio prevencija. Ir patikėkite, ligų rizikos faktoriai yra vienodi – ar onkologinėms, ar širdies kraujagyslių ligoms. Jie labai panašūs.
Priminkite dar kartą, prašau, kaip turėtume gyventi.
Atsikratyti žalingų įpročių – nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį arba visai jo nevartoti. Laikytis viduržiemo jūros dietos. Mažiau valgyti raudonos mėsos, ypač perdirbtos. Ir svarbiausia – aktyvus gyvenimo būdas.
Kuo mes labiau gilinamės į molekulinę vėžio biologiją, tuo dažniau sužinome, kaip svarbu dieta, fizinis aktyvumas ir tai yra esmių esmė. Prevencija yra viskas. Gydymas palyginus su prevencija yra tiesiog niekas.
Be sveikos gyvensenos yra labai svarbios prevencinės vėžio programos, o jų mes šiandien turime net keturias. Deja, jų lankomumas – labai žemas, ypač gimdos kaklelio programos.
Tose šalyse, kur žiniasklaida nuo ryto iki vakaro kartoja gyventojams tas banalias tiesas, kad reikia sveikai gyventi ir tikrintis sveikatą, tose šalyse ir sergamumas, ir mirtingumas žemas.
Lietuvoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europoje. Ši problema – lyg uždegta raudona lemputė. O prevencinės programos lankomumas – tik 56 procentai. Vos pusė moterų, kurioms suteikta ta galimybė, pasinaudoja ja išsitirti.
Šįryt buvau labai susijaudinęs, kai 45 metų didmiestyje gyvenančiai moteriai diagnozavome itin užleistą gimdos kaklelio vėžį. Moteris manė, kad jai tai nesvarbu, kad ji šios ligos išvengs, taigi, nesityrė...
Profesoriau, o ką reikėtų daryti, kad kvietimas į prevencines programas pasiektų žmones?
Apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris supažindins su tam tikroms grupėms rengiamomis prevencijos programomis, ir teikia siuntimą. Po to, žinoma, apsilankyti pas specialistą.
Priminkite, kokios yra tos keturios prevencinės programos ankstyvam vėžiui nustatyti.
Yra krūties vėžio, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio programos. Ne visos Europos šalys turi tiek prevencinių programų. Ir jos pas mus vyksta jau gana seniai.
Dar visai neseniai teigdavome, kad vėžys – mirties nuosprendis. Ar vis dar tai yra tiesa?
Nesakyčiau taip. Vėžys yra lėtinė liga. Ir jis tikrai nėra nuosprendis.
Antai sėklidžių vėžys – tai yra rimta liga, kuria dažniausiai serga 15-35 metų vyrai. Ir tai yra absoliučiai pagydoma liga. Tačiau ar mes visus Lietuvoje pagydome? Ne. Nes per vėlai diagnozuojame, žmonės neatkreipia dėmesio į savo kūną, net patiems medikams diagnozuojame. Todėl jau mamos, augindamos berniukus, turėtų atkreipti dėmesį, jei sėklidė nenusileido į kapšelį – tai rizikos faktorius.
Visi norėtume paprasto testo vėžiui nustatyti – tarkime, universalaus kraujo ar šlapimo testo – įmerkei popierėlį ir žinai, ar sergi. Ir, žinoma, mes dirbame šioje srityje, kuriame įvairiausius testus, dalyvaujame moksliniuose tyrimuose.
Antai ne per seniausiai vidutinio amžiaus vyras kriepėsi į gydytoją dėl neaiškios kilmės skausmo. Atlikus tomografinį tyrimą nustatyti du vėžiai – inksto ir kasos. Laimei, liga diagnozuota jos pačioje pradžioje ir abiejų mažų navikų šalinimo operacija mums užtruko vos valandą.
Kai bet kokios lokalizacijos vėžys diagnozuojams ankstyvoje stadijoje, jis yra pagydomas. Deja, yra tam tikrų vėžio lokalizacijų, kur, deja, Lietuvoje stebimas aukštas sergamumas ir mirtingumas – kasos, inkstų. Galbūt dėl nesveikos mitybos, nesaikingo alkoholio vartojimo, aukšto kraujospūdžio, rūkymo.
Ir jei mes išugdysime žmones, kad negertų degtinės, nerūkytų, kad keliskart per dieną nevalgytų kiaulienos, o valgytų daržoves ir vaisius, – džiuginančių rezultatų tikrai sulauksime.
Kaip manote, kaip pasikeis onkologinių ligų gydymas, tarkime, per 10 metų? Kokią viziją matote?
Šiaip esu optimistas, tačiau esu mokslininkas ir puikiai žinau, kad progresas yra lėtas. Prieš daugelį metų Amerikoje buvo paskelbta, kad po 10 metų su vėžiu bus baigta. Taip, deja, nenutiko.
Dabar paskelbta nauja programa, jai skiriamos milžiniškos dotacijos ir tikimasi padaryti dižiulį perversmą onkologinių ligų diagnostikoje ir gydyme. Norima pačius naujausius genetikos, molekulinės biologijos atradimus perkelti į mediciną, o tai leistų personalizuoti gydymą.
Aš manau, taip ir vyks. Artimiausiame dešimtmetyje to ir tikimės. Jau šiandien pamažu atsitraukiame nuo vėžio gydymo pagal jo lokalizaciją. Tai yra gydydami kasos, odos vėžį vis daugiau orientuojamės į mutacinius genetikos pokyčius ir individualizuojame gydymą pagal to paciento genetinių pokyčių spektrą. Ir, manau, ateis tas laikas, kai galėsime genų inžinerijos pagalba koreguoti genomą, kas leis kiekvieną žmogų gydyti individualiai.
Ir, žinoma, bus skiriamos didžiulės investicijos ankstyvos vėžio diagnostikos žymenims, kas leistų aptikti ligą vos jai užsimezgus ir išgydyti žmogų.
Dėkoju už pokalbį.
