Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto teigimu, vėžys Lietuvoje vis dar yra stigma.
„Prieš savaitę atlikome apklausą. Surinkome virš tūkstančio pacientų atsakymų. Didžioji dalis jų pasakė: aš jaučiuosi diskriminuojamas, aš jaučiuosi, kad valstybė į mane žiūri daugiau neigiamai nei teigiamai, aplinkiniai žiūri daugiau neigiamai nei teigiamai. Daug metų mes kalbėjome, kad vėžys nebėra stigma, nėra gėda pasakyti, kad šia liga sergi. Iš to tūkstančio žmonių, kurie atsiliepė, sulaukėme labai daug istorijų iš skirtingų kampų, tačiau tik du žmonės sutiko apie tai viešai kalbėti. Nes didžioji dalis žmonių sako: mano artimieji žino, aš nebijau jiems pasakyti, bet aš nenoriu, kad žinotų darbo aplinka“, - sakė Š. Narbutas.
Pasak jo, neretai pasitaiko atvejų, kai onkologine liga susirgę žmonės praranda darbą arba kitaip diskriminuojami darbo rinkoje.
„Sulaukėme kelių istorijų iš „Lietuvos geležinkelių“, kur žmonės, susirgę onkologine liga, daug metų dirbę, buvo paprašyti palikti pareigas. Buvo daromas jiems spaudimas. Vėliau jie išėjo dėl reorganizacinių pakeitimų, nes nesutiko išeiti šalių susitarimu“, - pasakojo Š. Narbutas.
Š. Narbuto teigimu, kai kurios savivaldybės onkologine liga sergantiems žmonėms neduoda vienkartinės socialinės išmokos arba sudaro kliūčių tokią išmoką gauti.
Vėžiu serganti POLA narė Justina Gustė pasakojo ne kartą patyrusi diskriminaciją iš draudikų.
„Kai skambina įvairių draudimo bendrovių atstovai telefonu pasiūlyti gyvybės draudimą arba kritinių ligų draudimo paslaugas, tai aš kartais net ir juokauju, jog galiu sutaupyti jūsų laiko ir iš karto pasakyti, jog esu sirgusi onkologine liga, ir dažniausiai mano tokį atvirą pasisakymą palydi nejauki tyla ir pasakymas: apgailestaujame, mes tokiu atveju neturime jums ko pasiūlyti“, - pasakojo J. Gustė.
J. Gustė apgailestavo, kad visuomenės požiūris į vėžiu sergančius žmones nesikeičia.
„Nepaisant to, kokia didelė pažanga yra daroma medicinos srityje ir, kad kasmet daugėja žmonių, kurie sėkmingai įveikia vėžį ir grįžta, atrodo, į visavertį gyvenimą, mūsų visuomenės požiūris, deja, atsilieka, netgi drįsčiau sakyti, dešimtmečiu, jeigu ne daugiau. Diskriminacinis požiūris prasideda vos išgirdus, kad žmogus serga onkologine liga“, - sakė J. Gustė.
Onkologine liga serganti Jovita Stalmakova tvirtina, kad jai yra užkirstas kelias tapti mama - turėti savo biologinių vaikų pasinaudojant pagalbiniu apvaisinimu, taip pat ir įsivaikinti ar globoti.
„Apie ligą sužinojau tuomet, kai pradėjau planuoti šeimos pagausėjimą, ir tada patyriau diskriminaciją. Aš neturiu vaikų ir ateityje jų negalėsiu turėti Lietuvoje. Daktarai man skubotai pradėjo stumti pradėti gydymą, nepasiūlę vaisingumo išsaugojimo. Visą informaciją aš, patyrusi didelį šoką sužinojus apie ligą, turėjau rinktis pati. Man tai užtruko daug laiko, o mano atveju laikas buvo labai svarbus. Antra, aš turiu užsišaldžiusi embrionų Santaros klinikose, bet aš negaliu jų pati panaudoti“, - pasakojo J. Stalmakova.
Š. Narbuto teigimu, dėl onkologinės ligos netekusių galimybės tapti tėvais, įtėviais ar net globėjais Lietuvoje yra tūkstančiai. Tam esą trukdo pasenę teisės aktai.
„Yra poįstatyminiai teisės aktai, kurie sako: jeigu onkologiniam pacientui buvo diagnozuotas pirmos stadijos vėžys ir jeigu liga jam neprogresavo po to, kai jis pasiekė remisiją, jis galės globoti vaiką, net neįsivaikinti, tik po penkerių metų, jeigu antros stadijos - dešimt metų reikės laukti. Jeigu buvo su metastazėmis, trečia, ketvirta - niekada gyvenime negalės. Ir tokio reguliavimo kitose ES šalyse nėra“, - sakė Š. Narbutas.
Seimo narės Agnės Bilotaitės teigimu, Seime bus inicijuojama sukurti darbo grupę, kuri įsigilintų į onkologine liga sergančių žmonių situaciją ir problemas bei siūlytų teisės aktų pakeitimus.
