Endometriozė – tai moterų liga, kuri laikoma viena paslaptingiausių. Literatūroje endometriozė įvardijama kaip liga-mįslė, kuri medikams vis dar kelia daug klausimų. Šia liga susergama tuomet, kai audinys, panašus į gimdą, ima vešėti už gimdos ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse ar kituose šalia gimdos esančiuose organuose). Tai – antra pagal dažnumą ginekologinė patologija, nuo kurios kenčia net 10 procentų pasaulio moterų.
Dažniausiai endometrioze serga 30-40 metų moterys, rečiau serga jaunesnės ir vyresnės moterys. Neretai endometriozė nustatoma tada, kai tiriamasi dėl nevaisingumo.
Endometriozės priežastys
Liga priklauso nuo moteriškų hormonų, tačiau priežastys nėra aiškios. Medikai išskiria tris teorijas, kurios gali lemti endometriozės atsiradimą:
- Implantacinė teorija: menstruacijų metu dalis gimdos ląstelių patenka per kiaušintakius patenka į į pilvo ertmę ir implantuojasi kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje, gimdos raiščiuose, ant storųjų ir plonųjų žarnų. Taip pat pakitusios ląstelės gali patekti į kitus organus, kur pradeda vešėti. Dažnai endometrioze susergama po ginekologinių operacijų ar abortų, nes gimdos ląstelės paprasčiau patenka į gretimus ar tolimesnius organus;
- Embrioninė teorija: teigiama, kad endometrioze galima susirgti ir embriono vystymosi periodu. Šia liga dažniau suserga tos moterys, kurios turi žarnyno, ir šlapimą išskiriančių organų sklaidos trūkumų;
- Metaplazijos teorija: pilvaplėvė ir kiti audiniai uždegimo metu ar po patirtų traumų virsta audiniais, panašiais į gimdos gleivinę. Teoriją patvirtina tai, kad endometrioze suserga vyrai, kurie nuo prostatos vėžio gydomi estrogenais. Endometriozės vystymuisi įtakos turi paveldimumas.
Endometriozės simptomai
- Skausmingos menstruacijos (tai – vienas dažniausių požymių);
- Maudimas pilvo apačioje;
- Nereguliarios menstruacijos;
- Skausmas lytinių santykių metu;
- Dubens skausmai;
- Tirštos tamsios išskyros kelias dienas prieš menstruacijas ir po jų;
- Gausios menstruacijos;
- Skausmingas šlapinimasis ir tuštinimasis menstruacijų metu;
- Nevaisingumas;
- Gali pasireikšti pykinimas, apetito nebuvimas, silpnumas.
Ligos stadijos
Skiriamos keturios endometriozės stadijos:
- I stadija: pilvaplėvėje atsiranda 1-3 cm skersmens židiniai, dešinėje kiaušidėje randami mažesni nei 1 cm židiniai ir voratinklinės sąaugos;
- II stadija: pilvaplėvėje atsiranda didesni nei 3 cm židiniai, dešinėje kiaušidėje aptinkami mažesni nei 1 cm židiniai ir voratinklinės sąaugos;
- III stadija: pilvaplėvėje randami didesni nei 3 cm paviršiniai ir gilūs židiniai, kairiojoje kiaušidėje atsiranda 1-3 cm gilūs židiniai, matomos ryškios sąaugos, dalinai užakusi užgimdinė įduba;
- IV stadija: pilvaplėje aptinkami didesni ei 3 cm paviršiniai ir gilūs židiniai, kiaušidėse matomi 1-3 cm židiniai, užgimdinė įduba pilnai užakusi.
Endometriozės gydymas
Negydoma endometriozė gali praeiti savaime – nesigydant pasveiksta apie trečdalis moterų, tačiau numoti į ligą ranka gali būti labai pavojinga. Taikant tinkamą gydymą pasveiksta 95 procentai moterų, tačiau nėra tokio gydymo, kuris garantuotų šimtaprocentinę sėkmę. Dažniausiai yra taikoma hormoninė terapija – skiriamos kombinuotos kontraceptinės tabletės, kuriose yra estrogenų ir progesteronų. Šie hormonai yra artimi tiems, kurie organizme susidaro natūraliai.
Tam tikrais atvejais gali būti skiriami hormonai agonistai, kurie tiesiogiai neveikia edometriozės židinių, bet mažina hormonų, skatinančių endometriumo vešėjimą, gamybą. Hormoninės priemonės yra efektyvios gydant endometriozę, tačiau ne visada padeda įveikti sunkią ligos formą.
Jei endometriozė yra labai išplitusi, taikomas chirurginis gydymas – operacijos metu pašalinami ligos židiniai. Gali būti pašalinama didžioji dalis kiaušidžių audinio, o lytinių hormonų pagaminama nedaug. Tai padeda apsaugoti moterį nuo ankstyvos menopauzės, bet išsaugoti vaisingumą paprastai nepavyksta. Jei operacijos metu pašalinami ne tik endometriumo židiniai, bet ir pažeista gimda, sukeliama priešlaikinė menopauzė. Norint išsaugoti vaisingumą, svarbu laiku pastebėti ligos simptomus, ir kreiptis į gydytoją. Moters vidinių lytinių organų tyrimas ir konsultacija padės nustatyti ligos sunkumą ir paskirti tinkamiausią gydymą.
Komplikacijos
- Endometrioidinės kiaušidžių cistos gali plyšti, ir tai sukels vidinį kraujavimą;
- Nepriklausomai nuo endometriozės lokacijos, židiniai gali supiktybėti;
- Jei endometriozės židiniai yra virškinamajame trakte, gali būti jaučiami pilvo skausmai, tuštinantis jaučiamas skausmas, pasikartoja vidurių užkietėjimas;
- Jei endometriozės židiniai yra plaučiuose, menstruacijų metu vargina kosėjimas, gali būti atsikosėjama krauju;
- Jei pažeidžiami šlapimo takai, dažnai vargina aštrus skausmas juosmens srityje, šlapime atsiranda kraujo priemaišų;
- Negydoma liga dažnai sukelia nevaisingumą.
Prevencija
Nors nė viena nėra visiškai apsaugota nuo endometriozės, tačiau tam tikri dalykai gali padėti išvengti šios ligos.
- Menstruacijų metu venkite didelio fizinio krūvio bei susilaikykite nuo lytinių santykių;
- Šiuo laikotarpiu nerekomenduojama atlikti tyrimus per makštį, todėl vizitą pas ginekologą planuokite prieš menstruacijas ar po jų;
- Jaunoms moterims nerekomenduojama atlikti gimdos gleivinę žalojančių tyrimų, kurie nėra būtini;
- Kuo anksčiau kreipkitės į gydytoją – gydymas bus kur kas paprastesnis.
Nors liga apibūdinama kaip viena paslaptingiausių, tačiau pasveikti tikrai įmanoma. Jei tik pastebėsite endometriozės simptomus, nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, kuris atliks reikalingus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.
