Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė džiaugiasi, kad stebint pastarųjų metų Lietuvos gyventojų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvos statistika fiksuoja teigiamus pokyčius. „Ypač džiugu, kad jis sumažėjęs tarp darbingo amžiaus – iki 64 metų – gyventojų“, - pastebi profesorė.

Vyksta teigiami pokyčiai

Anot prof. O. Gustienės, praėjusiais metais 40-64 m. amžiaus vyrų grupėje, mirusių nuo išeminės širdies ligos buvo 23 proc., nuo insulto – 27 proc. mažiau, moterų atitinkamai – 25 proc. ir 30 proc. Teigiami pokyčiai, gydytojos kardiologės nuomone, vyko dėl kelių priežasčių: Lietuvoje veikiančios Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų prevencijos programos, Miokardo infarkto klasterių sistemos ir pagerėjusio medikamentų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, kompensavimo.

„Minėtoje prevencijos programoje dalyvaujantiems asmenims taikomas pagilintas ištyrimas, leidžiantis įvertinti, ar jiems kyla didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, – aiškina O. Gustienė. – Pavyzdžiui, gali būti nustatyta aterosklerozės požymių, nors klinikinių simptomų dar nėra. Todėl yra galimybė jiems pagal indikacijas pradėti skirti medikamentus, kurie gali pakeisti jų prognozę“.

Kaip galime koreguoti išeminės širdies ligos rizikos veiksnius:

• keisti gyvenseną;
• pasirinkti tinkamą fizinį aktyvumą - mažiausiai pusę valandos 5 kartus per savaitę. Gydytoja kardiologė atkreipia dėmesį, kad sunkiai dirbami buities darbai nėra tokie naudingi širdžiai kaip fizinio aktyvumo aerobiniai pratimai. Vidutinio aktyvumo pratimams per savaitę reikėtų skirti 5 val. arba 2,5 val. intensyvioms aerobinėms treniruotėms;
• koreguoti kraujospūdį. Svarbu laiku skirti medikamentus aukštam kraujospūdžiui mažinti ir suprasti, kad pagrindinis tikslas yra ne mažinti kraujospūdį, kai jis pakyla, bet neleisti jam pakilti;
• mesti rūkyti;
• stebėti cholesterolio koncentraciją. Jei bendrasis cholesterolis viršija 8 mmol/l, ar MTL-C daugiau kaip 6 mmol/l, galima įtarti šeiminę dislipidemiją ir polinkį susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Neretai pacientai neteisingai vertina, koks turėtų būti jų cholesterolio kiekis kraujyje. Pasak profesorės O. Gustienės, ribos yra skirtingos - sveikiems, be rizikos veiksnių asmenims „blogasis“ MTL cholesterolis turi neviršyti 3 mmol/l, o jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar patiriantiems daug rizikos veiksnių leidžiama riba dar mažesnė – MTL cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,8 mmol/l.

Prof. O. Gustienė ragina net ir gerai besijaučiančius nepamiršti, kad asmenys, kurių šeimoje tarp pirmos eilės giminių (vyrų iki 55 metų, moterų iki 65 metų amžiaus) buvo sirgusių išemine širdies liga, profilaktiškai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

„Sergantieji diabetu išemine širdies liga suserga kelis kartus dažniau, be to, būdami jaunesni, todėl jie turi žinoti, kad cholesterolio koncentraciją reikia mažinti medikamentais, kurie ne tik mažina aterosklerozės progresavimą, bet ir stabilizuoja kraujagyslėse jau esančias plokšteles, mažina uždegiminį procesą jose, taip mažėja ir infarkto tikimybė“, - aiškina profesorė.

Lietuvos statistiką pakeitė ir Miokardo infarkto klasterių sistema, iki kurios mirštamumas nuo infarkto kai kuriose Lietuvos rajoninėse ligoninėse siekė net iki 30 proc. Dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) visą parą dirbančiuose centruose teikiamos intervencinės kardiologijos paslaugos, o mirštamumas nuo miokardo infarkto sumažėjo iki 6-13 proc. ir atitinka Europos kardiologų draugijos šalių nacionalinių registrų duomenis.

Liga, „kuri atsitinka“

Nors statistika liudija, kad mažėja ir mirštamumas nuo insulto, tačiau tai vis dar viena labiausiai žmogų invalidizuojančių ligų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Vaitkienė pabrėžia, kad insulto prevencija labai panaši kaip ir visų kardiovaskulinės sistemos ligų.

Insulto rizikos faktoriai:

• stresas;
• rūkymas;
• nutukimas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• aukštas kraujospūdis.
• 
  

„Labai paplitę pavojingi mitai, kad aukšto kraujospūdžio galima nekoreguoti medikamentais, kad reti ir nesmarkūs širdies permušimai nepavojingi, – perspėja G. Vaitkienė. – Nuolatinis stresas, įtampa, minėtų simptomų ignoravimas labai dažnai žmogų paguldo į ligoninės palatą“. Insultą gydytoja vaizdžiai apibūdina kaip ligą, „kuri ima ir atsitinka, o ne ateina po truputį“.

Jei amžiaus, lyties ir paveldimumo veiksnių koreguoti negalime, norėdamas sumažinti insulto riziką, žmogus vis dėlto gali nemažai nuveikti ir pats. G. Vaitkienė pataria nedelsiant imtis insulto prevencijos:

• sveikai maitintis;
• būti fiziškai aktyviems;
• mažinti ir pagal galimybes vengti streso;
• stebėti ir esant poreikiui reguliuoti kraujospūdį

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja pastebi, kad patiriančių insultą amžius jaunėja. „Tokie jauni pacientai, kurių šiandien vis dažniau sulaukia gydytojai, prieš 20 metų būdavo sensacija, - sako G. Vaitkienė. – Laimė, gerėja pagalba patyrusiems insultą, dažnesnės ir greitesnės trombolizės ir trombektomijos procedūros, dėl jų geresni tolesni rezultatai, žymiai lengvesnė pacientų reabilitacija“.