Specialistai perspėja, kad mirtinos gripo komplikacijos galimos net ir sveikiems, nesergantiems lėtinėmis ligomis vaikams ar suaugusiems.

„Gripas kelia dviejų tipų problemas – socialines, nes prasidėjus epidemijai uždaromos mokyklos, sergantieji ar sergančius vaikus slaugantys negali eiti į darbą. Taip pat ši liga gali sukelti ir rimtesnių komplikacijų ar netgi baigtis mirtimi, pavyzdžiui, miokarditu, persodinant širdį arba bronchitu, plaučių uždegimu, encefalitu – smegenų uždegimu ar generalizuotomis infekcijomis. Tiek daug sunkių komplikacijų joks kitas virusas nesukelia, todėl mes jo taip ir bijome“, – sako vaikų pulmonologė doc. Sigita Petraitienė.

Gripo komplikacijos

Pasak gydytojos pulmonologės, pernykščiai metai išsiskyrė rečiau sutinkamo B gripo vyravimu Lietuvoje. Tai įrodo ir didesnis nei įprastai sirgusiųjų gripu skaičius, dažniau sirgo vyresni, mokyklinio amžiaus vaikai, o ne darželinukai, suaugę asmenys, o 14 iš sirgusiųjų mirė.

„Pernykščiai metai buvo kitokie nei ankstesnieji, į Lietuvą atėjo B gripo Yamagata potipis. Viena jo komplikacijų – miozitas, būdingas B gripui, tai – raumenų uždegimas, kai didelis raumenų skausmas trukdo vaikščioti, net iki tualeto nueiti. Tai pagydoma komplikacija, tačiau įsivaizduokite, kokį stresą tokia liga sukelia tėvams? Gydėme vaiką, kuris sirgo sąlyginai nesunkiu gripu ir jau sveiko, tačiau vieną rytą pabudo ir nesugebėjo atsikelti iš lovos“, – patirtimi dalinasi gydytoja doc. S. Petraitienė.

Kitos galimos gripo komplikacijos: ausų uždegimas, sinusitas, pneumonijos – plaučių uždegimas, sepsis, encefalitas, daugybinis organų nepakankamumas.

Remiantis statistikos duomenimis, kiekvienais metais gripu suserga apie 5-10 proc. suaugusių ir 20-30 proc. mažamečių, o vienas sergantysis gripu gali užkrėsti keturis sveikus asmenis.

Netipiniai simptomai

Gripas – virusinis kvėpavimo takų susirgimas. Sezoninio gripo virusas būna trijų tipų – A, B ir C. A ir B tipo virusai cirkuliuoja aplinkoje ir sukelia ligos protrūkius bei epidemijas. 

„Kad sergant gripu nėra įprastų kitoms virusinėms kvėpavimo takų ligoms simptomų, tik iš dalies tiesa. Gripas gali neturėti šių katarinių simptomų – ašarojančių akių, bėgančios nosies, skaudančios, paraudusios ryklės, gali būti tik aukšta temperatūra, „laužyti kaulus“, skaudėti akis jas judinant. Tačiau tokiu klasikiniu gripu serga tik apie trečdalis žmonių. Vis dažniau susiduriu su netipiniais simptomais – vaikai vemia, juos išberia, kankina pilvo skausmas“, – sako gydytoja.

Statistiškai dažniau galvos, ryklės, raumenų ir pilvo skausmais skundžiasi vyresni nei 6 metų vaikai. Mažiems vaikams būdingi gripui mažiau specifiniai simptomai, tokie kaip vėmimas, viduriavimas ir bėrimas.

„Blogiausia, kad komplikacijos gali ištikti ne tik mažus ar senus, lėtinėmis ligomis sergančius žmones, bet ir visiškai sveiką, jauną žmogų. Gripu gali susirgti bet kas. Nors ir esi geros fizinės būklės, sveikas, tai dar nereiškia, kad esi apsaugotas nuo gripo. Be to, gripo simptomams gydyti net iki 50% pacientų nereikalingai skiriami antibiotikai, o tai padidina ne tik atsparių antibiotikams bakterijų plitimą, tačiau ir gripo komplikacijų skaičių“, – rizikas vardina doc. S. Petraitienė.

Vienintelė prevencija – skiepai

„Žinoma, reikia grūdintis, sveikai maitintis, sportuoti, mažiau būti prie kompiuterio ar televizoriaus, išmiegoti tam tikrą valandų skaičių, laiku gultis ir keltis, bet gripas – klastinga liga. Ja susirgti gali ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys, jauni žmonės, net ir nesergantys lėtinėmis ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai yra pripažinę, kad skiepai nuo gripo sustiprina natūralią imuninę sistemą, padėdama atpažinti šį virusą ir laiku bei veiksmingai su juo kovoti“, – teigia gydytoja.

Nuo gripo skiepytis patartina, pasak specialistų, kai tik atsiranda sezono vakcina. Pavyzdžiui, šiais metais ji prieinama nuo spalio pradžios.

„Pasiskiepijus imunitetas susidaro per dvi savaites. Jeigu gruodžio pradžioje Lietuvoje dar nėra gripo epidemijos, tai nevėlu ir gruodžio ar sausio pradžioje pasiskiepyti. Iš viso egzistuoja dviejų rūšių vakcinos. Tiek trivalentės, tiek keturvalentės vakcinos indikacijos yra panašios. Trivalentėje vakcinoje yra apsauga nuo dviejų A tipo gripo virusų ir vieno B, o keturvalentėje – nuo dviejų A ir dviejų B tipų“, – skirtumus vardija gydytoja pulmonologė.

PSO teigimu, keturvalentės vakcinos potencialiai gali suteikti platesnę apsaugą nuo B tipo gripo virusų. Lietuvos infektologų draugija taip pat rekomenduoja pirmenybę teikti keturvalentei gripo vakcinai.