Taip spaudos konferencijoje apie donorystę ir transplantaciją, kuri trečiadienį buvo surengta Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, teigė laikinoji Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovės gydytojos Dalios Aleknienės, donorystės procesas kartais primena įtempto siužeto veiksmo filmą - ypač, kai į orą keliami sraigtasparniai.

„Tačiau gydytojai visuomet dirba jausdami didžiulę atsakomybę“, - sakė D. Aleknienė.

Minint organų donorystės dieną buvo atskleista visuomenei nematoma donorystės pusė - kaip parengiamas organų eksplantacijos planas, organizuojami chirurgų brigadų skrydžiai, derinami greitosios pagalbos automobilių, policijos ekipažų atvykimo laikai, renkama medicininė donorų ir recipientų informacija.

Donorystės procesą koordinuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius, dvylika valandų trunkančio proceso metu telefonu su kitais jo dalyviais kalbantis apie 5 valandas.

Ir oro uostas, ir policija

20-ajai Europos ir 14-ajai pasaulio organų donorystės ir transplantacijos dienai paminėti Tarptautinis Vilniaus oro uostas pasirinktas todėl, kad sujungia valstybes, kai organų ar kaulų čiulpų donorystė gelbsti žmogaus gyvybę.

Renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnių pilotai, policijos ekipažai, gydytojai, ruošiantys donorus, koordinatoriai, organizuojantys procesą, pacientai, gyvenantys transplantacijų dėka, kuriems donorų organai buvo atgabenti oru.

Renginyje buvo atliktas parodomasis organo perdavimas orlaivių pilotams - taip, kaip tokios procedūros vyksta realybėje.

Nacionalinis transplantacijos biuras, nuoširdžiai dėkodamas visiems donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams, uždegė keturias simbolines atminties žvakutes tiems, kurių netekome: mirusiems donorams, gydytojams, recipientams, pareigūnams - ir pagerbė juos tylos minute.

Pasak Vilniaus oro uosto direktoriaus Dainiaus Čiuplio, oro uostas - tik viena iš organų transplantacijos kelio stotelių, bet jį galima vadinti vartais į tolesnį procesą.

„Mes, kaip ir medikai, dirbame 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę - tam, kad mūsų keleiviai galėtų susitikti su savo artimaisiais. Prisidėdami prie organų donorystės, įgyvendiname dar vieną misiją - padedame išsaugoti gyvybes. Tiesa, svarbiausios oro uosto procedūros keleiviams lieka nematomos. Jie gali net ir nesužinoti, kad kol laukė savojo skrydžio, mes priėmėme sraigtasparnį, skraidinusį donoro širdį. Arba - kad lėktuve šalia jų sėdi žmogus, skraidinantis ypatingą bagažą - kaulų čiulpus. Džiaugiamės, kad galime būti šio proceso dalis”, - sakė oro uosto vadovas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura teigė, kad donorystės procesą koordinuojantys specialistai visada jaučia didelę atsakomybę, o ypač - kai tenka koordinuoti tarptautinį procesą, pajungiant orlaivių pilotus, kitas tarnybas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė, Negiminingų donorų paieškos ir stebėsenos poskyrio-Lietuvos nacionalinio kaulų čiulpų donorų registro vyr. ordinatorė Rita Čekauskienė sakė, kad kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) ir organų donorystė labai skiriasi, nors šias donorystės rūšis vienija žmogaus altruizmas ir dovanojimas.

Kaulų čiulpų donorystė - tik gyvoji, be to, donoro ieškoma labai tikslingai, konkrečiam sergančiam pacientui pagal donorų kraujo tyrimų duomenis. Paieška vyksta Lietuvos ir pasaulio registrų duomenų bazėje.

Oro kelias - vienintelis, kuriuo kaulų čiulpai iš užsienio šalių gabenami mūsų šalies pacientams.

Policijos ekipažai visada kviečiami, kai reikia lydėti greitosios pagalbos automobilį, į transplantacijos centrą vežantį gydytojus transplantologus ir donoro organus. Policijos dėka transporto spūstys prasiskiria, todėl greitosios pagalbos automobiliui lengviau įveikti užsikimšusias gatves.

Renginyje dalyvavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis sakė, kad pareigūnai jaučia didelę atsakomybę lydėdami greitosios pagalbos automobilį. „Ką greitoji gabena, mes nežinome, bet jei pagalbos prašo Nacionalinis transplantacijos biuras, tai suprantame, kad bus vežamas ypatingas krovinys - donoro organai“, - sakė pareigūnas.

Yra buvę, kad lydėdami greitosios pagalbos automobilį, pasikeitė 7 savivaldybių policijos ekipažai.

Į pagalbos prašymą, kai organą reikia gabenti oro keliu, operatyviai atsiliepia ir sraigtasparnių pilotai. Tačiau savo darbo jie nelaiko žygdarbiu. Renginyje dalyvavę išgelbėti žmonės - akivaizdus jų darbo įrodymas.

Į transplantaciją nuvažiavo pats

Renginyje dalyvavo 5 recipientai, kuriems organai ir kaulų čiulpai buvo atgabenti oro keliu.

Česlovas Vonžadas, dvejus metus gyvenantis po kepenų transplantacijos, pasakojo, kad kepenų ligą sukėlęs hepatitas C buvo atrastas atliekant tyrimus, planuojant chirurginę operaciją, visiškai nesusijusią su kepenimis.

Sužinojęs, kad pagydyti nepavyks ir vienintelis gydymo būdas - kepenų transplantacija, Č. Vonžadas nesitikėjo sulaukti donoro, bet po įrašymo į laukiančiųjų sąrašą kvietimo atvykti į transplantaciją sulaukė jau po dviejų savaičių. Ponas Česlovas yra dėkingas, kad visą laiką šalia jo buvo žmona, kuri palaikė, užjautė ir guodė.

Jaroslav Martusevič su donoro širdimi gyvena 4 metus. Jauno vyro širdis pradėjo „streikuoti“ po persirgto gripo.

„Ėjau į darbą karščiuodamas ir nė nepagalvojau, kad gripas gali taip paveikti širdį. Kai po ligos dėl skaudančio šono kreipiausi į gydytojus, galvojau, gal su plaučiais kažkas negerai. O jie sako - ne plaučiai nesveiki, o širdis labai išsiplėtusi, jos veikla tesudaro 25 procentus“, - prisiminė J. Martusevič.

Kai kreipėsi į gydytojus, buvo per vėlu - gyvybę išgelbėjo tik širdies transplantacija.

„Sunkiausia buvo padėti parašą, kad sutinku su tokiu gydymu... O kai jau atsirado donoras, nebijojau. Užmigdė. Nubudau. Žiūriu - jau po visko. Dabar gyvenu gerai. Su žmona auginame sūnų“, - sakė vyras.

Pranas Staliulionis dėl širdies transplantacijos „dėkingas“ erkei. „Medikai ilgai ieškojo siaubingų negalavimų priežasties. Kai paaiškėjo, kad dėl jų kalta erkė, širdis jau buvo labai nusilpusi. Labai bijojau dirbtinės širdies, bet slaugytojos puikiai atliko psichologių darbą - drąsino ir nuramino. Vėliau su ta dirbtina širdimi ūkininkaudamas ir traktoriumi važinėjau“, - pasakojo vyras.

Kai paskambino gydytoja ir pasakė, kad yra širdies donoras, P. Staliulionis sako sėdęs į mašiną ir pats išvažiavęs į Vilnių. „Važiuojant suėmė toks graudumas, paverkiau pats vienas. Tada pasijuokiau ir emocijos nurimo, nebebijojau nieko“, - pridūrė po transplantacijos jau trejus metus gyvenantis P. Staliulionis.

Audronė Tutlienė po inksto transplantacijos gyvena jau penkiolika metų. Įdomu tai, kad donoro organas iš Vokietijos jai buvo atgabentas reisiniu lėktuvu. „Gyvenu puikiai - esu darbinga, veikli ir energinga“, - galimybe gyventi visavertį gyvenimą po transplantacijos džiaugėsi moteris.

Aistei Strelčiūnei kaulų čiulpų transplantacija buvo atlikta prieš 8 metus: „Dėl ūminės leukemijos gydymas chemoterapija buvo pradėtas nedelsiant, tačiau jau tada žinojau, kad be kaulų čiulpų transplantacijos išgyventi neturiu galimybės. Kadangi sesuo kaip kaulų čiulpų donorė netiko, buvo pradėta donoro paieška Lietuvos ir pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registruose, o kelias iki transplantacijos buvo sunkus ir varginantis. Dar ir dabar pagalvoju, kaip ypatinga yra tai, jog nepažįstamasis iš Vokietijos pasidalijo savo kaulų čiulpais su manimi ir grąžino man sveikatą, galimybę džiaugtis gyvenimu, dirbti. Tai - stebuklas, už kurį esu dėkinga kiekvieną dieną ir būsiu dėkinga visą gyvenimą. Žinau, jog jo vardas - Robert ir jis yra mano herojus, nes gyvenu gyvenimą, kurį jis man dovanojo“, - dalijosi moteris.

Išduota per 27 tūkstančiu donoro kortelių

Renginio dieną iš Lenkijos į Vilniaus oro uostą taip pat buvo atgabenti kaulų čiulpai mūsų šalyje gydomam recipientui.

Nacionalinis transplantacijos biuras pasveikino visus donorystės ir transplantacijos proceso dalyvius - gydytojus ir slaugytojas, laboratorijų specialistus, pilotus, policininkus, greitųjų automobilių vairuotojus. Pacientams ir jų šeimoms buvo linkima kantrybės, stiprybės ir vilties, kad pavyks sulaukti donoro organo.

2017 metais oro keliu ląstelės ir donorų organai buvo gabenti 49 kartus, šiemet - 41 kartą.

Lietuvoje yra išduotos 27 856 donoro kortelės, iš jų 2007 šiais metais.

Donorų audinių ir organų transplantacijos laukia 388 recipientai, kaulų čiulpų - 86 recipientai. Laukiančiųjų sąraše - 30 vaikų.

Šiemet atlikta 261 transplantacija: 67 - inksto (58 - iš mirusio donoro ir 9 - iš gyvo), 15 - kepenų, 7 - širdies, 33 - ragenos, 139 - kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.