Kaip susidomėjote sveika gyvensena ir atradote augalinę mitybą? Kokie šios mitybos privalumai?
Iki 18 metų valgiau tai, ką pagamindavo mama. Tai buvo tradicinė lietuvių virtuvė su daug gyvūninės kilmės maisto, riebalų, miltų, cukraus, mažai daržovių ir vaisų. Mitybą keisti ėmiau pradėjęs sportuoti. Ėmiau vengti perdirbto maisto, kai kurių kitų produktų, tačiau vis dar valgiau daug mėsos, žuvies, pieno produktų. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, suprantu, kad tokia mityba būtų anksčiau ar vėliau privedusi prie širdies ir kraujagyslių ligų, galbūt net vėžio, nors tuo metu buvau įsitikinęs, kad valgau labai subalansuotai ir sveikai.
Studijuojant (Šiaulių universitete baigiau sveikatos edukologiją) gavau užduotį savaitę stebėti savo mitybą bei įvertinti, kiek kokių medžiagų gavau. Tai daryti man labai patiko ir supratau, kad noriu gilintis būtent mitybos srityje.
O su augaline mityba susidūriau kone atsitiktinai – prieš keletą metų priėmiau draugų mestą iššūkį 21 dieną nevalgyti mėsos. Tai buvo gana lengva (kitaip, nei tikėjausi), be to, jaučiausi puikiai ir šiam terminui praėjus mėsos tiesiog nebesinorėjo... Dar po pusmečio nutariau atsisakyti ir kitų gyvūninės kilmės produktų. Tai padarius dienų bėgyje dingo nuolat kamavusi chroniška sloga, atsirado daugiau energijos, pagerėjo miegas, pavalgęs nebesijausdavau apsnūdęs.
Jei valgysime gyva maistą, tai ir jausimės gyvybingai, o jei rinksimės tai, kas susiję su mirtimi, tai ir pasekmės bus atitinkamos...
Konsultuojate žmones mitybos klausimais, sudarinėjate mitybos planus. Kokios, Jūsų manymu, dažniausiai pasitaikančios mitybos klaidos?
Susidariau nuomonę, kad dažniausiai pasitaikanti mitybos problema yra emocinis valgymas – kuomet valgoma ne todėl, kad jaučiamas alkis, o „nervams nuraminti”. Dažniausiai griebiamasi greito maisto, ir neigiami jo padariniai tik dar labiau pablogina emocinę būklę. Tai įsuka į tokį pat ratą kaip azartiniai žaidimai, alkoholio, narkotikų vartojimas, ar pastovūs vienos nakties nuotykiai – visų šių dalykų žmogus griebiasi norėdamas kompensuoti tam tikrus emocinius poreikius, dažniausia – vidinę tuštumą. Tačiau šie dalykai malonumo nesuteiks, nes tai signalizuoja, kad gyvenime tiesiog trūksta hormonijos.
Apie emocinį valgymą būtina kalbėti, nes jis daro itin daug žalos sveikatai.
Kalbant apie lietuvių mitybos ypatumus, galėčiau paminėti tai, kad valgoma per daug perdirbto, riebaus maisto, menkaverčių miltinių patiekalų, paprastųjų cukrų. Lietuviams trūksta vitaminų A, D, C, B2, B5, B12, magnio, geležies, cinko, seleno, jodo, su maistu negaunama pakankamai skaidulų.
Siūlyčiau nevartoti ar bent ženkliai sumažinti gyvūninės kilmės maisto, valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, ypač termiškai neapdorotų, nepersivalgyti, ypač vakarais.
Taip pat norint būti sveiku geriausia maistą gaminti pačiam, o maitinimosi įstaigose lankytis rečiau.
Koks Jūsų dienos racionas, kokių mitybos taisyklių laikotės, kurių produktų vartojate daug, o kurių vengiate? Ar mėgstate gaminti?
Mano dienos racioną sudaro 3-4 pagrindiniai valgiai bei keletas užkandžių. Rytą įprastai pradedu nuo glotnučio, kurį sudaro vaisiai, uogos, lapinės daržovės, sėklos, augalinis pienas ar vanduo, prieskoniai. Pietums mėgstu kruopas su daržovėmis, vakarienei dažniausiai gaminu įvairias sriubas, troškinius, orkaitėje ruošiamus patiekalus. Mėgstu sriubas bei troškinius iš saldžiųjų bulvių, morkų, moliūgų. Užkandžiams renkuosi šviežius ar džiovintus vaisius, mirkytus riešutus, pilno grūdo duonos sumuštinius su humusu ir daržovėmis ar su riešutų sviestu ir džiovintomis datulėmis/slyvomis. Vengiu perdirbto maisto, miltų, cukraus.
Negalėčiau pasigirti, kad labai mėgstu gaminti, tačiau per tiek metų jau įpratau ir tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Anksčiau norėdamas įsitikinti, kad gaunu pakankamą skaičių maistinių medžiagų, naudodavausi programėle „Chronometer”, tačiau dabar jau įpratau ir savaime žinau kiek ko turėčiau per dieną suvalgyti.
Ką patartumėte žmonėms, kurie nori keisti įpročius – kur ieškoti informacijos ir kaip permainų kelyje neprarasti motyvacijos?
Informacijos apie augalinę mitybą yra labai daug. Geriausias šaltinis yra internetas. Daugiausia žinių yra anglų ir rusų kalbomis, tačiau dabar jau nemažai galima rasti ir lietuvių kalba. Knygynuose taip pat galima rasti naudingos literatūros, receptų knygų. Siūlyčiau įstoti į „Facebook” grupę „Lietuvos veganai”: ji vienija 26.000 narių ir yra svarbiausia šalies veganų platforma internete. Žmonės joje dalijasi savo patirtimi, patarimais, naujais atradimais, receptais. Taip pat kviečiu aplankyti savo puslapį „Inovatyvi mityba“, joje taip pat galima rasti nemažai naudingos informacijos. Rekomenduoju pažiūrėti filmus „Karvių sąmokslas“, „Sveik po velnių“, „Šakutės prieš skalpelius“, „Žemiečiai“. Jie suteiks pagrįstos informacijos, atmerks akis ir įkvėps pokyčiams.
Rinktis augalinę mitybą yra daug priežasčių. Viena jų – etika gyvūnų atžvilgiu, kita – mūsų pačių sveikata, gilėjančios aplinkosaugos problemos. Gyvūninės kilmės produktų vartojimas siejamas su saugybe sveikatos sutrikimų, o gyvūlininkystės sukelta žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus.
Nors keičiant įpročius reikia išeiti iš komforto zonos, rezultatai šių nedidelių sunkumų yra tikrai verti.
Ką Jums pačiam reiškia komforto zona?
Norint tobulėti reikia kasdien išeiti iš komforto zonos. Tai neprivalo būti kas nors ekstremalaus, tiesiog nauji potyriai, kurie skatina augti. Komforto zona – tai burbulas, kurį susikuriame aplink save bijodami pažinti pasaulį. Aš žinau viena – jei nenoriu judėti, priimti naujų patirčių, automatiškai užsidarau nuo to, ką pasaulis gali man pasiūlyti.
Kaip pailsite?
Geriausias poilsis – atsiriboti nuo visų dirgiklių. Jų daug ir jie nuolat taikosi pagrobti dėmesį. Skiriu laiko sau – vaikštinėju gamtoje, skaitau knygas, medituoju.
Kokie Jūsų profesiniai planai, siekiai?
Nuo rugsėjo eisiu į keletą mitybos kursų, kad dar labiau tobulinčiau žinias, pats vesiu paskaitas apie mitybą, galvoje sukasi net keletas naujų projektų, kuriuos planuoju netrukus pradėti.
Papasakokite daugiau apie „Vegfest LT” festivalį, kurio vienas iš organizatorių esate. Kas tai per renginys, kam jis skirtas?
Tai renginys, skirtas populiarinti veganizmą, augalinę mitybą bei sveiką gyvenimo būdą. Buvo surengti jau septyni renginiai, šis, prasidėjęs šiandien – jau aštuntasis, ir ilgiausias iš visų vykusių (vyks net tris dienas – iki sekmadienio!). „Vegfest LT Vilniaus ruduo“ pirmą kartą rengiamas kartu su Tautų muge ir užims sostinės Totorių gatvę. Renginyje bus galima paragauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti virtuvės įrangos, receptų knygų, įvairių pusfabrikačių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškų prekių, natūralios kosmetikos, drabužių, papuošalų, aksesuarų, prekių vaikams. Žinoma, didžiausias dėmesys renginyje skiriamas maistui – norime visuomenei parodyti kokia skani ir įvairi yra veganiška mityba.
Kodėl veganizmo sklaida Jums svarbi?
Nes jei toliau vartosime gyvūninės kilmės maistą, nektrukus išnyksime patys ir dar sunaikinsime planetą. Veganizmas laikomas sparčiausiai plintančiu judėjimu pasaulyje ir galėtų išspręsti daugybę problemų. Džiaugiuosi ir esu dėkingas, kad galiu prie jo sklaidos prisidėti.
Kaip pagal Jus atrodo idealus pasaulis?
Apie tai negalvoju, nes kas vienam – tobula, kitam – destruktyvu. Pasaulis, kuriame gyvename – tikrai toli nuo tobulybės, tačiau stengiuosi koncentruotis į gerus, gražius dalykus ir prisidėti prie jo gerinimo. Esu optimistas ir manau, kad senas mąstymas, kuomet galvojama tik apie save, griūva. Idealus pasaulis pagal mane yra toks, kuriame mažiau baimės, melo, godumo, daugiau meilės, supratingumo, lygybės ir džiaugsmo.
Parengė Irma Stalakčiūtė
