Tarptautinė mokslininkų komanda Swartkrans urve Pietų Afrikoje atrado žmogaus pirmtako hominido, sirgusio vėžiu, liekanas. Agresyvus auglys buvo aptiktas 1,7 milijonų metų senumo žmogaus protėvio pirštakaulyje.
Tai buvo vienas iš ankstyvųjų hominidų – arba homo ergaster, arba Paranthropus robustus. Pasak mokslininkų, šis faktas aiškiai parodo, jog vėžys nėra šiuolaikinės modernios visuomenės liga, kaip yra dažnai teigiama, rašoma Kurier.at.
Žmogaus protėvis nukentėjo nuo kaulų vėžio
Jau anksčiau buvo įrodyta, kad žmogaus protėviai jau sirgo vėžiu. Pavyzdžiui, neandertaliečiai, gyvenę maždaug prieš 120 000 metų. Iki šiol šie įrodymai buvo laikomi seniausiais. Naujas radinys Swartkrans urve netoli Johanesburgo nukelia mus į ženkliai ankstesnį žmonijos vystymosi laikotarpį.
Pagal žurnale "South African Journal of Science" paskelbtus mokslinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad hominidas sirgo osteosarkoma – reta ir itin sunkia kaulų vėžio forma. Beje, Pietų Afrikos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai yra įrodę nežymius vėžio pėdsakus žmogaus protėvio australopiteko stubure. Australopiteko, gyvenusio prieš du milijonus metų, liekanos rastos Malapa urve.
Australopitekas buvo į žmones panaši išnykusi primatų rūšis, daugiausia jų rasta Pietų ir Rytų Afrikoje. Manoma, kad tai tarpinė grandis tarp žmogbeždžionių ir dabartinių žmonių (Homo sapiens). Australopitekų (lot. australis – pietinis + gr. pithecos – beždžionė) terminą sukūrė Vitvatersrando universiteto Pietų Afrikoje anatomijos profesorius Raymond Dart, 1925 m. taip pavadinęs fosilizuotą kaukolę iš Taung akmens skaldyklų.
Vėžys nėra naujųjų laikų liga
Nors jau ne kartą remiantis moksliniais tyrimais įrodoma, kad vėžiu sirgo žmogaus protėviai, vis dar dažnai manoma, kad mes susiduriame onkologinėmis ligomis kaip su visiškai šiuolaikine problema.
Patrickas Randolph-Quinney iš Centrinio Lankašyro universiteto (UCLAN) BBC pasakė, kad vėžio, kaip šiuolaikinės ligos, idėja buvo patvirtinta tada, kai naudojant rentgeno spindulius buvo ištirtos Egipto mumijos ir nepavyko rasti jokių įrodymų, kad Senovės Egipte buvo sergama vėžiu. Tačiau ekspertas pabrėžė, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas visgi gali padidinti kai kurių formų vėžio riziką.
"Gaubtinės žarnos vėžio rizika padidėja mėgaujantis Vakarų šalių dieta, kai gausiai valgoma mėsos, vis daugiau žmonių diagnozuojamas kepenų vėžys, išsivystęs nuo per didelio alkoholio vartojimo, taip pat įrodyta, jog tabako rūkymas sukelia plaučių vėžį, – pasakė mokslininkas. – Nustatyta ir daugiau vėžio rizikos faktorių.
Londone dirbančio kaminkrėčio individuali rizika susirgti plaučių vėžiu tikrai yra didelė. Labai daug kas priklauso nuo mūsų gyvenamosios aplinkos, gyvensenos, naujų mitybos formų ar nežinomų toksinų“.
