Norėdami sužinoti, ar nesergame, paprastai čiumpame termometrą ir matuojame kūno temperatūrą. Jei ji aukštesnė nei 37 laipsniai, diagnozuojame sau peršalimą. Vis dėlto ne vienas esame susidūrę su tokiomis situacijomis, kai temperatūra yra normali, o jaučiamės visiškai ligoti. Arba atvirkščiai – termometro stulpelis perkopęs 36,6 padalą, o mes jaučiamės kuo puikiausiai.
Standartinis ligos mechanizmas žinomas kiekvienam – organizmą užpuolus virusams, jis bando gintis ir su jais kovoti, tad pakelia temperatūrą. Taigi temperatūra nėra savaiminis blogis, kurį skubiai reikia sumažinti. Ji – mūsų gelbėjimosi ratas. Skubėdami ją mažinti, patys tą gelbėjimosi ratą praduriame. Tiesa, karščiavimas viršijantis 42 laipsnius, yra pavojingas, jis ardo audinius ir gali sukelti negrįžtamus pokyčius smegenyse ir kituose organuose, tad tokį jau reikėtų slopinti visais įmanomais būdais.
O ką daryti su tokia kūno temperatūra, kuri savaime neatrodo pavojinga, bet kelia nerimą, nes nežinome jos priežasčių? Jos gali būti įvairios.
1. Moterų ir vyrų kūno temperatūra skiriasi
Vidutinė vyrų kūno temperatūra yra maždaug puse laipsnio mažesnė nei moterų. Be to, jaunų moterų kūno temperatūra šiek tiek padidėja ovuliacijos metu. Beje, didesnė kūno šiluma moterų neapsaugo nuo šalčio – jų galūnės atvėsta greičiau nei vyrų, o kritinė žema gyvybei pavojinga temperatūra moterims yra 21 laipsnis, vyrams – 19,5 – 20 laipsnių.
2. Temperatūra žemėja su amžiumi
Vaikų temperatūra yra aukštesnė ir nepastovesnė nei suaugusiųjų, tad dėl jos šokinėjimų labai nerimauti nevertėtų. Mergaičių ji stabilizuojasi apie 13- 14 metus, berniukų – dar vėliau. O štai po 65 metų pradeda pastebimai žemėti. Sulaukus 85 metų, vidutinė kūno temperatūra siekia vos 34,1 laipsnio. Tai siejama su sulėtėjusiu metabolizmu.
3. Temperatūra priklauso nuo paros laiko
Paprastai iš ryto, ką tik nubudus, temperatūra būna maždaug puse laipsnio žemesnė nei vakare. Einant miegoti rekomenduojama ją kiek įmanoma sumažinti: gerai išvėdinti kambarį, nusikloti, nes kaip rodo tyrimai – kuo vėsesnis kūnas, tuo geresnis miegas. Nyderlandų universiteto mokslininkų atliktas eksperimentas parodė, kad apvilkus žmonės kostiumais, sumažinusiais kūno temperatūrą vienu laipsniu, ženkliai pagerėjo tiriamųjų miegas.
4. Kai kurių žmonių normali kūno temperatūra yra 37 laipsniai
Dažniausiai tokia būdinga asteniškiems, jautriems, apatiškiems arba priešingai – dirgliems, hiperaktyviems jauniems žmonėms. Pagal statistiką, ši būklė būdinga kas ketvirtam paaugliui nuo 10 iki 15 metų amžiaus.
5. Temperatūra gali išlikti kaip persirgtos infekcijos pasekmė
Tai vadinama povirusinės astenijos sindromu, o medikų žargonu – „temperatūrine uodega“. Ši būklė nereikalauja gydymo ir praeina savaime. Kad įsitikintumėte, jog tai – ne naujos ligos pradžia, rekomenduojama dėl visa ko padaryti kraujo tyrimą.
6. Temperatūrą gali pakelti ilgas buvimas saulėje, pirtyje
Jei tai lydi pykinimas, galvos svaigulys, šis pakilimas nėra toks jau nekaltas – gali būti, kad patyrėte saulės ar šilumos smūgį. Visais atvejais pirminė pagalba – kūno vėsinimas.
7. Temperatūrą gali pakelti rūkymas
Rūkant į plaučius įtraukiamas karštas dūmas sutrikdo šio organo termoreguliacinę funkciją – juk plaučių paskirtis vėsinti organizmą. Nustatyta, kad į normalias vėžes ši funkcija grįžta tik praėjus 20 minučių po surūkytos cigaretės. Sunku įsivaizduoti, kaip organizmas perkaista traukiant jas vieną po kitos.
8. Aštrūs produktai, alkoholis ir stresas
Nustatyta, kad temperatūrą gali pakelti aštrūs prieskoniai, ypač – kajeno pipirai, taip pat – stiprūs alkoholiniai gėrimai. Šie dalykai skatina pagreitėjusią medžiagų apykaitą, o jos metu išsiskiria didesnis energijos kiekis. Tokį pat poveikį daro ir išgyvenamas didelis stresas.
9. Slapta infekcija, onkologinės ligos
Minėtos „nekaltos“ temperatūros svyravimo priežastys anaiptol nereiškia, kad galime į termometro rodmenis nekreipti dėmesio. Užsitęsęs subfebrilitetas (padidėjusi kūno temperatūra) gali būti ir pavojingos ligos (tuberkuliozės, lėtinių infekcijų, vėžio) požymis. Ypač jei jį lydi kiti simptomai: skausmas, nukritęs svoris, padidėjęs nuovargis, prakaitavimas. Tad užsitęsus šiai būklei, vertėtų nuodugniai išsitirti.
10. Žema temperatūra taip pat pavojinga
Paprastai į pažemėjusią temperatūrą nekreipiame dėmesio, bet ji taip pat gali rodyti rimtas ligas – antinksčių, skydliaukės, kepenų, inkstų veiklos sutrikimus, sepsį, apsinuodijimą ir sutrikusią medžiagų apykaitą.
