Ortoreksija tai mitybos sutrikimas, kuris pasireiškia manija sveikai maitintis. Turbūt kiekvienam suprantama yra tai, jog norint būti sveikam reikia laikyti subalansuotos dietos, valgyti sveiką maistą, atsisakyti produktų, kuriems esi alergiškas. Bet kartais siekimas maitintis sveikai peržengia visas ribas. Visa tai veda prie elgesio sutrikimo, vadinamo ortoreksija.

Veganai, vegetarai, dieta be glitimo, be laktozės, be cukraus, „priešistorinė“ dieta, žaliavalgystė, – tai tik kelios iš daugelio dietų, kurios griežtai riboja tam tikrų produktų vartojimą.

Normalu, kad norėdami išlikti sveikais, stengiamės maitintis kuo geriau, bet žmonės, kamuojami valgymo elgesio sutrikimo ortoreksijos, bando maitintis vis labiau sveikiau. Šis valgymo sutrikimas oficialiai nepripažintas liga, bet gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Kas tai ortoreksija?

Ortoreksijai būdingas ligotas siekimas vis sveikiau maitintis. Tai, kad rūpiniesi tuo, kas atsiranda tavo lekštėje, dar nereiškia, kad sergi ortoreksija. Gydytojas Stevenas Bratmanas, remdamasis savo stebėjimais 1997 metais pirmą kartą paminėjo šį sutrikimą. Pagal jo stebėjimus buvo sukurtas klausimynas, kuris gali preliminariai nustatyti, ar kartais nesi ortoreksijos auka. Jeigu nori sužinoti rezultatus, turi sąžiningai atsakyti į šiuos klausimus :

Ar skaičiuoju kievieno suvalgyto patiekalo kalorijas?

Ar praleidžiu daugiau negu tris valandas planuodamas savo valgiaraštį?

Ar planuoju savo valgiaraštį kelioms dienoms į priekį?

Ar mano gyvenimo kokybė nenukenčia dėl to, kad mityba pagerėjo?

Ar paskutiniu metu netapau pernelyg reiklus sau?

Ar atsisakiau savo mėgiamo maisto dėl sveikesnio?

Ar apsipirkdinėjant parduotuvėje jaučiuosi pasimetęs?

Ar per paskutinius tris mėnesiuis jaučiuosi labiau sunerimęs nei įprastai, kai susimąstau apie maistą?

Ar tas nerimas daro įtaką renkantis maisto produktus?

Ar produktų kokybė man svarbesnė už jų skonį?

Ar išleidžiu daugiau pinigų rinkdamasis sveikus maisto produktus?

Ar leidžiu sau kartais nusižengti savo mitybos taisyklėms?

Ar mano nuotaika daro įtaką mitybai?

Ar tikiu tuo, kad sveikai maitindamasis „gerbiu“ savo kūną?

Ar mano mityba daro įtaką gyvenimo būdui: lankymasis restoranuose, pietūs su šeima ar su draugais?

Ar manau, jog sveikai maitinantis geriau atrodau?

Ar jaučiuosi kaltas, kai nukrypstu nuo savo valgiaraščio?

Ar manau, kad net turgeliuose su ekologiškomis prekėmis yra nesveiko maisto?

Ar šiuo metu valgau tik savo pagamintą maistą?

Ar engiu žmones, kurie nesimaitina taip pat kaip ir aš?

Jeigu atsakei teigiamai tik į kai kuriuos klausimus, nėra ko jaudintis, esate visiškai sveikas. Tai normalu, kad kartais išleidžiame daugiau norėdami nusipirkti geresnės kokybės maisto ar planuojame savo valgiaraštį, kai žinome, jog savaitė bus labai įtempta. Manyti, kad sveika mityba gerina mūsų išvaizdą, taip pat ne nuodėmė. Bet jeigu į daugelį klausimų atsakei teigiamai ir visa tai, kas susiję su maistu, sukelia tau didelį stresą, tai gali būti pirmi požymiai šios ligos.

Kodėl tai „netipiškas“ sutrikimas?

Jis nepanašus nei į anoreksiją, nei į bulimiją. Palyginti jį galėtume labiau su elgesio sutrikimu, kuriam būdingas nerimas ir maniakiškas elgesys: mintys apie mitybą sukelia mumyse didelį susirūpinimą, nuolat bijom, kad mūsų mityba yra nepakankamai „sveika“ ir todėl žalojame savo organizmą, taip pat turime iškreiptą suvokimą apie tai, kas yra sveika mityba.

Ortoreksikas jaučiasi be galo kaltas, jeigu sulaužo savo nustatytas taisykles Jis jaučiasi ramus tik tada, kai gali visiškai kontroliuoti savo mitybą. Šį sutrikimą galime lyginti su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ar fobija, tačiau priešingai negu kompulsinis sutrikimas, paprastai sukeliantis didelius sunkumus pacientui, ortoreksikas visada ginasi, kad tai yra toks jo gyvenimo būdo pasirinkimas.

Tykantys pavojai

Nuolat atsisakydamas tam tikrų maisto produktų vartojimo, ortoreksikas mano, kad maitinsis „vis geriau“, bet toks radikalus produktų ribojimas gali privesti prie rimtesnių ligų kaip anoreksija ar bulimija. Vis atsisakant tam tikrų maisto produktų, organizmui pradeda trūkti sveikatai palaikyti būtinų medžagų. Tai reti atvejai, tokie kaip šis, kai žmogui gresia mirtis dėl organizmo išsekimo, kai jis yra klaidingai įsitikinęs, kad gali valgyti tik tam tikrus produktus ir nieko daugiau.

Vienas iš dažnesnių šio sutrikimo simptomų – desocializacija: žmogus negali be panikos eiti į restoraną, nes nesijaučia tikras dėl ten naudojamų maisto produktų kokybės ar patiekalų gaminimo būdo.

Priežastys, sukeliančios ortoreksiją

Ortoreksikas turi ydą būti labai griežtu sau ir kartais net aplinkiniams. Psichologijoje tai vadinama „savęs persekiojimas“. Šie žmonės labai savikritiški savo mitybos ir išvaizdos atžvilgiu, siekia perdėto tobulumo. Kadangi jų mintys nuolat sukasi apie klausimus, susijusius su mityba, tai padeda jiems sušvelninti blogą savijautą ir suvaldyti nerimą ar baimę žinant, jog nuolat gali kontroliuoti savo kūną ir gyvenimą.

Susirūpinimas dėl maisto kokybės yra sustiprinamas dėl dažnai klaidingos informacijos, kurią jie gauna iš įvairių informacijos šaltinių. Visi sanitariniai skandalai susiję su maisto produkcija duoda stiprų pagrindą jų įsitikinimams.

Žmogus, kenčiantis nuo ortoreksijos, nuolat ieško būdų, kaip „pagerinti“ tai, ką deda į savo lėkštę. Nuolatinis ieškojimas kuo sveikesnio ir „švaresnio“ maisto susijęs su nolatiniu kaltės jausmu, kurį ortoreksikas bando panaikinti dieta. Panašiai kaip kai kuriose religijose, kur maldos ir tinkamas elgesys yra susijęs su maitinimosi būdu. Tačiau negalime sakyti, kad jogas, kuris laikosi maitinimosi taisyklių, kurias diktuoja jam tikėjimas, yra ortoreksikas. Ortoreksikas planuoja, kontroliuoja, bijo ir mano, kad yra tik 2 mitybos kategorijos: bloga, ir ta, jo nuomone, teisinga. Jo požiūris į mitybą yra iškreiptas.

Gydymo būdai

Ortoreksiko reikalavimai sau nuolat auga, jis vis nepatenkintas savo maistu. Jo būtis sukasi vien apie nepasiekiamą mitybos „idealą“ ir tuo atveju jeigu jis atsidurtų situacijoje, kurios negali kontruliuoti, pavyzdžiui, būtų pakviestas pavakarieniati pas kažką, jį greičiausiai užpultų nevaldomas panikos priepuolis. Visas dėmesys yra sutelkiamas sritims, susijusiomis su mityba, ar tai būtų maisto kilmė, jo gamybos būdas ar, jo nuomone, tinkamas maisto vartojimas.

Pavyzdžiui, ortoreksikas gali atsisakyti valgyti vaisių, kuris nuo medžio buvo nuskintas ankščiau negu prieš 2 valandas ar kramtyti daug valandų vieną kasnį, tam kad jis būtų geriau virškinamas.

Apsipirkimas taip pat gali labai varginti:atidus etikečių skaitymas, jų lyginimas su kitomis, kalorijų skaičiavimas, maistingumo įvertinimas (ar turi pakankamai vitaminų, oksidantų ar mineralų).

Ortoreksikas gali praleisti marias laiko planuodamas savo valgiaraštį, tam kad jis atitiktų jo vertinimo sistemą. Maistas skirstomas pagal savo sukurtą skalę. Šis sutrikimas sukelia daug problemų su aplinkinias: ligonis kalba tik apie maistą ir jo užvedamos temos apie mitybą būna dažnai konfliktų priežastimi.

Ar skandalai dėl maisto atlieka svarbų vaidmenį?

Asmuo, kenčiantis nuo ortoreksijos, save tarytum įpiešia į schemą, kurią psichologė Anne Landry vadina „protingas ir geras mokinys“, šios ios tikslas – būti nepriekaištingu žmogumi ir kontroliuoti savo mitybą kiek tik galima geriau.

Ypač populiarios priežastys dėl tokio gyvenimo būdo pasirinkimo yra šios: „Aš rūpinuosi aplinka“, „Man rūpi gyvūnų gerovė“.

Kuo ortoreksija skiriasi nuo anoreksijos ?

Anoreksija sergantys žmonės atsisako valgyti tam, kad galėtų būti kuo lieknesni. Ortoreksikai valgo, bet pagal griežtai savo sudarytą valgiaraštį, informaciją rastą internete ir kituose informacijos šaltiniuose. Dažnai laikosi dietos pagal savo įsitikinimus apie tai, kas yra sveikas maistas.

Anoreksija dažniausiai prasideda nuo dietos. Kadangi ortoreksikas nusibrėžia sau gan griežtas ribas, jo dieta dažnai yra pernelyg ribojanti, o tai gali privesti ir prie anoreksijos.

Žmonėms, sergantiems anoreksija, būdingas kompensacinis elgesys: įvairūs organizmo valymo būdai ir fizinė veikla, tam kad būtų sudeginamas kuo didesnis įmanomas kalorijų skaičius. Tai visiškai nebūdinga ortoreksikams. Svorio, kūno estetika nėra dalykas, kuris juos skatintų veikti. Be to, beveik vienodas skaičius moterų kaip ir vyrų kenčia nuo ortoreksijos, o anoreksija suserga vos 7 procentai vyrų lyginant su moterimis.

Kaip išsivaduoti?

Jeigu manai, jog kenti nuo ortoreksijos ar pažįsti kažką sergantį, yra galimybė išsigydyti. Pavyzdžiui, užsirašyk į konsultaciją pas psichologą, kuris užsiima pacientais, sergančiais valgymo sutrikimais ir pradėk atitinkamą terapiją. Kreiptis į mitybos specialistus, tokius kaip pavyzdžiui dietologas, yra geras sprendimas: jis padės sergančiąjam vėl iš naujo pajusti alkį, sotumo jausmą, skonio malonumą, atkuriant gyvybingumą ir grąžinant gyvenimo džiaugsmą.