Storasis žarnynas – tai 1,5–2 metrų ilgio virškinamojo trakto atkarpa, prasidedanti nuo plonosios žarnos ir pasibaigianti išeinamąja anga. Jį sudaro akloji, gaubtinė ir tiesioji žarna. Piktybiniai navikai gali formuotis bet kurioje storojo žarnyno dalyje. Kaip kontroliuoti situaciją storajame žarnyne, kokiems simptomams esant reikia sunerimti ir kreiptis į medikus, atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Endoskopijų centro vadovas med. dr. Gintautas Radžiūnas.

Registruojama šimtai tūkstančių susirgusiųjų

Dažniausias storosios žarnos piktybinis navikas yra vėžys, arba karcinoma. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 1,4 milijono šio susirgimo atvejų. Storosios ir tiesiosios žarnos, arba kolorektinis, vėžys labiausiai paplitęs išsivysčiusiose, stabilios ekonomikos šalyse. Tokia kaina mokama už spartų technologijų vystymąsi, kai, gerėjant gyvenimo kokybei, žmonės mažiau juda. Vadinasi, atsiranda didesnis pavojus nutukti. Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas – vieni svarbiausių storosios žarnos vėžio atsiradimo rizikos veiksnių.

Taigi Didžiojoje Britanijoje nuo šios ligos kasmet miršta 15 000 žmonių. JAV kasmet registruojama 145 000 pacientų su šia diagnoze ir trečdalis jų miršta. Lietuvoje storosios žarnos vėžys užima trečią vietą tarp onkologinių ligų, o tarp mirčių nuo vėžio jis yra antras pagal dažnumą. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1 600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

Nepaisant baugių skaičių, storosios žarnos vėžio diagnozė nereiškia mirties nuosprendžio. Kuo anksčiau nustatoma ši onkologinė liga, tuo didesni šansai jos atsikratyti. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvos stadijos, didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta.

Priežastis galime kontroliuoti

Med. dr. G. Radžiūnas įvardija pagrindinius storojo žarnyno vėžio rizikos veiksnius. Juos galima skirstyti į dvi grupes: tuos, kuriems žmogus pats gali daryti įtaką (mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinis aktyvumas), ir tuos, kuriems įtakos daryti negali: paveldimumas, amžius, rasė, buvę ar esantys žarnyno adenominiai polipai, uždegiminė žarnyno liga.

Maitinimosi įpročiai. Raudonos mėsos (jautiena, kiauliena, aviena), ypač paruoštos aukštoje temperatūroje, gyvulinės kilmės riebalų perteklius maiste, augalinės kilmės skaidulų turtingo maisto trūkumas – visa tai neigiamai veikia žarnyno būklę ir skatina jame patologinius procesus.

Žalingi įpročiai. Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu labai nualina organizmą ir jį apnuodija. Jei žmogus jau turi polinkį sirgti onkologine liga, žalingi įpročiai gali išprovokuoti vėžį.

Paveldimumas – dar vienas rizikos veiksnys. Jei kam nors iš artimų giminaičių buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, reikia būtinai reguliariai profilaktiškai tikrintis, nes genetinis paveldimumas gerokai padidina piktybinių auglių susidarymo riziką.

Amžius. Dauguma storojo žarnyno vėžio atvejų diagnozuojama žmonėms, peržengusiems 50-mečio slenkstį, todėl pagyvenusiems reikia atidžiau stebėti savo žarnyno būklę.

Ligos pikas – tarp septyniasdešimtmečių

„Susirgti storosios žarnos vėžiu gali tiek vyrai, tiek moterys, o ligos eiga taip pat nepriklauso nuo lyties. Skirtumas tik tas, kad, priklausomai nuo lyties, ligai jautresnės skirtingos storojo žarnyno vietos“, – sako med. dr. G. Radžiūnas.

Liga gali prasidėti sulaukus bet kokio amžiaus, bet įprastai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas pacientams, vyresniems nei 50 metų. Dažnumo piką liga pasiekia tarp 60–75 metų pacientų.

Dera įsiklausyti į žarnyno siunčiamus signalus

Storosios žarnos vėžys klastingas todėl, kad ankstyvosiose stadijose praktiškai nejuntamas. Nepaisant to, į kai kuriuos pojūčius reikėtų atkreipti dėmesį. Med. dr. G. Radžiūnas sako, kad nerimą keliantys signalai turėtų būti tuštinimosi įpročių pokyčiai: vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, trunkantis ilgiau negu kelias dienas, pilvo pūtimas, apgaulingas noras tuštintis, nevisiško pasituštinimo jausmas. Jei išmatose pasirodo kraujo, skaisčiai ar tamsiai raudono, būtina tirti žarnyną, nes kraujas gali būti ir piktybinio naviko ar priešvėžinės ligos požymis.

Kraujavimas iš tiesiosios žarnos – visada grėsmingas signalas. Nors dažniausia kraujavimo priežastis yra padidėję vidiniai hemorojiniai mazgai, pasirodžius netgi nedideliam kraujo kiekiui, būtina ištirti storąją žarną, nes kraujuoti gali ir dėl storosios žarnos vėžio, todėl visiems žmonėms, ypač vyresniems nei 50 metų, turintiems tokio pobūdžio nusiskundimų, reikėtų atlikti storojo žarnyno tyrimą – kolonoskopiją.

Storosios žarnos vėžiui progresuojant, būdingas bendras savijautos pablogėjimas: silpnumas, prastas apetitas, liesėjimas ir ilgalaikiai arba raižantys pilvo skausmai. Išsivysto anemija, pasireiškianti odos blyškumu, žarnyno nepraeinamumas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.

Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys ar dažniausia priešvėžinė liga adenominiai polipai dažnai nejuntami, todėl norint juos nustatyti, reikia dalyvauti ankstyvo storosios žarnos vėžio nustatymo programoje.

Ankstyva diagnostika padės išsaugoti gyvybę

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras dalyvauja storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programoje. Šios programos tikslas – sumažinti mirtingumą kuo anksčiau nustatant ikivėžines ligas ir storosios žarnos vėžį.

Med. dr. G. Radžiūnas visiems, vyresniems negu 50 metų, pataria kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad skirtų slapto kraujavimo išmatose testą. Visai nesvarbu, ar žmogus turi minėtų nusiskundimų.

Gavus teigiamą testo rezultatą, žmogus siunčiamas tirtis toliau – atliekama kolonoskopija. Jos metu gydytojas endoskopuotojas apžiūri visą storąją žarną.

Prieš kolonoskopijos procedūrą pacientams būtina atlikti šiuos tyrimus:
* bendrąjį kraujo;
* elektrokardiogramą (EKG) su įvertinimu;
* gliukozės kiekio kraujyje tyrimą sergant cukriniu diabetu;
* kitus tyrimus, jei juos skyrė gydantis gydytojas.

Už kolonoskopiją, atliekamą pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, sumoka teritorinės ligonių kasos. Pacientams, turintiems šeimos gydytojo siuntimą ir reikiamus tyrimus, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre kolonoskopijos tyrimas atliekamas nemokamai.

Svarbu tinkamai pasiruošti kolonoskopijai, nes tik gerai išvalytą žarną galima gerai apžiūrėti ir pastebėti mažiausius pakitimus. Tris dienas iki tyrimo reikėtų nevalgyti sėklų, grūdų, riešutų, vaisių ir daržovių, valgyti mažai skaidulų turinčio maisto: baltą duoną, pieno produktus, kiaušinius, ryžius, vištieną, žuvį. Dieną prieš tyrimą reikia nevalgyti, skaidrių skysčių galima gerti be apribojimo.

Vakare reikia išgerti žarnyną valančių vaistų, o tyrimo dieną nieko nevalgyti ir negerti. Jei žmogus kasdien geria vaistus, pavyzdžiui, kraujospūdžiui mažinti, juos reikia užgerti tik gurkšniu vandens. Jei tyrimas atliekamas po pietų, vieną dozę žarnyną valančių vaistų geriau išgerti tyrimo dieną anksti ryte, o likus 6 valandoms iki tyrimo, nieko negerti.

Gydytojas endoskopuotojas prieš procedūrą su pacientu aptaria visas jos detales. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre kolonoskopijos tyrimo metu pacientas primigdomas, todėl nepatiria jokių nemalonių pojūčių. Tą pačią dieną po kolonoskopijos tyrimo pacientui negalima vairuoti automobilio.

Laiku nustačius storosios žarnos vėžį ar polipus, skiriamas gydymas yra veiksmingas ir užkerta kelią ligos progresavimui bei plitimui.