Pasak RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytojos Laimos Gruzdytės, pajutus pirmuosius simptomus - niežulį, patinimą ar paraudimą - ne visada reikia skubėti į ligoninę.
„Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi, priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, paprastai išnykstantis per kelias valandas ar kelias dienas“, - aiškino Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja.
RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėja gyd. Asta Jonaitienė įgėlus vabzdžiui visų pirma pataria stebėti savijautą.
„Reikia įsiklausyti į savo kūną, patyrinėti skausmą, stebėti, kas vyksta. Nekomplikuotais atvejais gydytis patariame namuose. Veiksmingi priešalerginiai (tabletės ar tepalai) ir priešuždegiminiai vaistai. Juos derėtų vartoti priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos“, - teigia gyd. A. Jonaitienė.
Kaip pabrėžia gydytoja, visiškai kitaip turėtų elgtis vabzdžių įgėlimams alergiški žmonėms. Jie turėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuomet išberia visą kūną, ima trūkti oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas.
Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada su savimi turi nešiotis gydytojo alergologo paskirtus vaistus.
Taip pat mirtiną pavojų gali sukelti nepastebėtas vabzdys, su maistu ar gėrimais patekęs į burną ir įgėlęs ryklėje ar gerklose. Prasidėjęs tinimas gali sutrikdyti kvėpavimą.
Įgėlus vabzdžiui patariama stebėti savijautą.
Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną.
Vapsvos gėluonies nepalieka. Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį, suvyniotą į rankšluostį.
Patinusią galūnę rekomenduojama laikyti pakeltą ir neišsigąsti, jei tinimas sustiprėja antrą ar trečią parą.
Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.
Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant arba jeigu vabzdys įgėlė burnos srityje, į liežuvį, reikia skubiai kreiptis į medikus.
Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.
Vengiant vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.
Gėrimus patariama gerti tik iš tokios taros, kad matytųsi, jog į gėrimą nepateko vabzdys, kad nepastebėję jo neprarytume.
Taip pat patariama vengti valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus, kurie vilioja vabzdžius, arba tą daryti labai atsargiai.
Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais, ant žemės prikritusiuose vaisiuose - juos reikėtų rinkti atsargiai.
Patariama vengti gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų, neiti prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.
Sunerimus dėl vabzdžio įgėlimo sukeltos reakcijos, galima pasitarti su Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais bet kuriuo paros metu, telefonu 8 5 236 20 52.
