Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- V. Baublienė: kaip aš pamėgau žaliavalgystę
- Redakcija testuoja: kuris BB kremas geriausias?
- Jų stilių seka visas pasaulis. Kaip rengiasi garsiausios madų blogerės?
- Rytų horoskopas šiai savaitei: kaupkite jėgas svarbioms permainoms
- Sluoksniuotos tešlos obuolių pyragas
Viduržemio jūros virtuvė apima nemažai šalių ir kiekvienoje iš jų turi savo ypatumų. Kas juos visus vienija? Ogi tai, kad kaip pagrindas naudojami vieni ir tie patys produktai – pomidorai, bulgariški pipirai, cukinijos ir baklažanai, alyvuogių aliejus ir alyvuogės, žuvis ir lakštiniai, česnakai, svogūnai ir įvairūs prieskoniai (mairūnas, rozmarinas, bazilikas, čiobreliai). Be to, vienas iš mėgstamiausių Viduržemio jūros pakrančių gyventojų gėrimų yra raudonas vynas – jis, pavyzdžiui, Graikijoje ir Italijoje, yra būtinas svečias ant kiekvieno pietų stalo.
Ilgus metus tokia mityba buvo laikoma viena iš sveikiausių, jei kalbėsime apie nacionalines virtuves. O kaipgi – daug daržovių, miltinių gaminių iš „teisingų“ pirmos rūšies miltų, raudonas vynas, kuris, jei yra vartojamas reguliariai, manoma, saugo nuo vėžio, ir puikus alyvuogių aliejus, nuo kurio nestorėji, o priešingai – tampi lieknesnis. Užtat mažai mėsos ir pieno produktų – pagrindinių cholesterolio ir kancerogenų šaltinių. Tačiau panašu, kad dabar kulinarijos pasaulyje mokslininkai rado kitą favoritą – šiaurietišką dietą.
Didžiulės šiaurės, o tiksliau norvegiškos dietos propagandinės kompanijos kurstytoju tapo pasaulinis autoritetas, mitybos klausimų specialistas, Tarptautinės nutukimo tyrimų asociacijos prezidentas profesorius Arne Astrupas. Gydytojo nuomone, išgirtoji Viduržemio jūros dieta, visų pirma, netinka šiaurės šalių gyventojams. Tai susiję su klimatu ir jų organizmo ypatumais. Antra, į šią dietą įeinantys produktai šiauriečiams per brangūs. Todėl kaip alternatyvą profesorius pasiūlė kitą mitybos schemą.
Pradžiai – vietoje pomidorų ir pipirų ši schema siūlo valgyti Briuselio kopūstus ir aguročius, kurie labiau nei kuri kita daržovė, turtingi ląsteliena ir antioksidantais. Būtent už šiuos antioksidantus medikai giria tokias šiaurines uogas, kaip bruknės, girtuoklės ir tekšės, kuriose dar, beje, yra ir riebiųjų omega-3 rūgščių, būtinų normaliai širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklai. Tai pat norvegiškoje dietoje yra daug žuvies ir neriebios mėsos – elnienos ir briedienos, – ir iš avies pieno pagamintų neriebių pieno produktų.
„Šiuose produktuose – piene, elnienoje, žuvyje – mažai kenksmingų riebalų ir pakankamai daug baltymų, o tai leidžia jums gerai pasisotinti, tuo metu gaunant sąlyginai nedaug kalorijų, – sako Astrupas (pats, beje, gimęs Danijoje). – Tai labai svarbu tiems, kurie nori išsaugoti normalų kūno svorį“.
Praėjusiais metais Astrupas aktyviai reiškėsi kaip įvairiausių baltyminių dietų, tai yra tokių, kurių esmė – mažai angliavandenių ir daugiau baltymų, gynėjas. Jo nuomone, tokios dietos ne tik padeda sulieknėti, bet ir išlaikyti pasiektą svorį dietai pasibaigus. O mityba, pagrįsta angliavandenių skirstymu į „gerus“ ir „blogus, profesoriaus žodžiais, tikrai neužtikrina ilgalaikio efekto.
Taigi, kaip atrodo pavyzdinis dienos meniu pagal šiaurietišką dietą?
Pusryčiai: avižinė košė, virta ant neriebaus pieno, su uogomis.
Priešpiečiai: sumuštinis iš neskaldytų grūdų duonos ir neriebaus kumpio; arba kepenų paštetas; arba silkė; arba elnienos kotletas su neskaldytų grūdų duona.
Pietūs: elnienos steikas su Briuselio kopūstais.
Pavakariai: avies pieno putėsiai arba jogurtas.
Suprantama, daugumą iš šių produktų pas mus ne visada galima rasti. Tačiau juos lengvai galima pakeisti tais, kurie kasdien puikuojasi ant mūsų prekystalių: pavyzdžiui, vietoj avies pieno galima gerti neriebų karvės pieną, vietoj elnienos valgyti vištienos krūtinėlę ar virtą jautieną, kalakutieną, o vietoje tekšlių ar girtuoklių košę paskaninti mėlynėmis ir bruknėmis, kurios ne mažiau naudingos ir lengvai gaunamos.
Beje, atkreipkite dėmesį, kad šiaurietiškoje dietoje neminimas joks alkoholis. Taigi, nuomonė, jog šiauriečiams reikia šildytis kokiu nors stipriu gėrimu, viso labo – mitas. Iš tikrųjų, atsiranda vis daugiau mokslinių patvirtinimų, kad net išgirtasis raudonas vynas gali kelti pavojų, jei jį pastoviai gersite. Jis, beje, gali būti kaltas dėl krūties vėžio rizikos padidėjimo.
Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
