Šių dienų populiariausi straipsniai:
- 10 garsenybių, kurios atrodo vyresnės, nei yra iš tikrųjų
- Šiais laikais antidepresantais pernelyg piktnaudžiaujama
- Kaip papuošalai gali atspindėti moters charakterį
- Meilės horoskopas gegužės mėnesiui
- Kaip paveikti vyrą – slapti seksualiniai signalai
- Pyragas su avižiniais dribsniais, bananais ir uogomis
„Įsiklausyk į savo kūną, tik jis vienintelis geriausiai pasakys, kas ne taip. Neignoruok pavojaus ženklų.“
„Atleisk ir pamiršk praeitį. Gyvenk dabartimi. Didžiausias ligų sukėlėjas – gyvenimas praeitimi.“
„Mylėk savo kūną. Tavo kūnas – šventa dovana. Puoselėk jį išmintingai ir pajusi, kad sveikata ir gyvybingumas yra prigimtinės teisės.“
Tokiais geros sveikatos patarimais su savo pacientais dalijasi žymi kinų tradicinės medicinos mokslų daktarė Esther Ting, kilusi iš žymios kinų tradicinių gydytojų šeimos. Tai jos knyga „Visavertė sveikata pagal kinus“ („Total Health the Chinese Way“) buvo vienintelis šaltinis, man aiškiausiai išdėstęs ir atvėręs šios medicinos paslaptis.
Kinų tradicinė medicina yra senovės praktika, nušviečianti sveikos gyvensenos filosofiją, ligų priežasčių nustatymo metodus ir išgijimo praktikas, remiantis natūraliomis gamtos priemonėmis. Tokia praktika ir metodika iki šių dienų vadovaujasi milijonai žmonių ir ji sėkmingai gyvuoja greta šiuolaikinės medicinos ir modernaus mokslo. Tradicinė kinų medicina pagrįsta įsitikinimu, kad asmuo (mikrokosmas) neatsiejama visatos, gamtos (makrokosmo) dalis. Atidžiai stebėdami gamtos reiškinius, daoizmo išminčiai sugebėjo apibendrinti ir išaiškinti reiškinių sąsajas, panašumus, pasireiškiančius tiek išorinėje aplinkoje in ir jang energijų kaita, tiek ir žmogaus kūno struktūroje ar minčių, jausmų pavidalu.
Iš lūpų į lūpas
Žmogaus vidaus klimatą dažnai veikia ir lemia aplinkos pokyčiai, kurie tarpusavyje yra susiję. Per tūkstančius metų visoje Kinijoje išminčių sukaupti žmogaus ir gamtos stebėjimai sukūrė sudėtingos žmogaus sveikatos diagnostikos ir gydymo sistemą. Jei dvi tarpusavyje priešingos energijos in ir jang sąveikauja harmoningai, tai ir žmogus yra sveikas, ir gamta taiki. Ir žmogaus, ir gamtos kokybę lemia dviejų priešingų energijų kaita ir transformacijos, kurias reikia išmokti atpažinti.
Kinų tradicinės medicinos gydytojai nustato vidaus organų pokyčius iš odos, nagų, liežuvio, akių, lūpų, balso, kvėpavimo.
Viskas prasidėjo nuo žmonių primityvių išgyvenimo instinktų: medžioklės, laukinių augalų rinkimo ir jų paruošimo maistui, gyvenamųjų būstų statymo ir gynybos nuo laukinių žvėrių, vėliau – nuo priešų. Laikui bėgant ir žmonėms dalijantis informacija iš lūpų į lūpas, jie perdavė vieni kitiems patarimus, kokie augalai tinkami maistui, kurie gydo, kurie yra gera statybinė medžiaga, o kurie nuodingi. Tokia primityvia forma – išbandymų ir klaidų – Kinijoje formavosi gydymas vaistažolėmis ir mitybos terapija.
Įskeliama ugnis ir laužas taip pat atliko svarbų vaidmenį protėvių gyvenime kaip šilumos ir šviesos šaltinis. Susispietę aplink laužus, jie natūraliai atrado gydomųjų šilumos galių. Šios galios tikriausiai buvo susijusios su šalčio ir drėgmės sukeltais negalavimais, tokiais kaip artritas, o šiluma teikė neabejotiną pagalbą. Taip atsirado moksibustijos užuomazgos, odos jaudrinimas karščiu, deginant ant odos arba šalia paprastųjų kiečių, Artemisia vulgaris, džiovintus lapus ir šakeles. Toks būdas suaktyvina bendrą kraujotakos apytaką, vadinamąją či gyvybinės jėgos sruvenimą metafiziniuose energijos kanaluose – meridianuose.
Senovės žmonės patirdavo daugybę įvairių sužalojimų. Natūrali reakcija į skausmą yra patrinti arba paspausti skaudamą vietą. Ši praktinė skausmo malšinimo terapija pamažu išsivystė į terapinę skausmo valdymo sistemą. Nuolat spaudydami tam tikrus kūno taškus, žmonės pastebėjo platų gydomąjį poveikį. Pradėjus naudoti aštrius kaulinius ar akmeninius smaigalius, kad tie pojūčiai sustiprėtų, gimė akupunktūra.
Senovės Kinijoje medicina buvo laikoma meno forma. Daugelis medicinos tekstų buvo parašyta puikiu lyriniu stiliumi, jie prilygo to meto literatūros šedevrams. Juose pateikiamos išsamios analogijos ir įmantrios istorijos, labai detaliai apibūdinančios žmogaus kūną. Nenuostabu, kad po tūkstančių metų aprašymuose vartotos metaforos tapo labai veiksmingomis priemonėmis, aiškinant, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas organas.
Aiškindama skirtumus tarp kinų tradicinės medicinos ir Vakarų medicinos terminologijos ir požiūrį į bendrą kūno klimatą, profesorė Esther Ting remiasi vieno pirmųjų pasaulyje medicinos vadovėlio „Nei Jing“, parašyto 200 m. pr. Kr., metaforomis. Jame aprašytas žmogaus organizmas prilyginamas didelei ir galingai karalystei su legionais sargybinių, siekiančių išlaikyti bet kokią ligą už karalystės vartų.
Svarbiausieji kūno valdovai
Kūno karalystės valdovai yra penki pagrindiniai organai – kepenys, širdis, blužnis, plaučiai ir inkstai. Šių penkių pagrindinių kūno stiprybės, jėgos centrų (kartais vadinami Džang (Zhang) organais) veiklą papildo ir remia šeši Fu organai – skrandis, plonoji žarna, tulžies pūslė, šlapimo pūslė, storoji žarna ir vadinamasis „trigubas šildytuvas“, tiksliau, ne organas, bet energijos funkcijų sistema, susijusi su širdies darbu. Vakarų medicinoje ši sistema neturi jokio atitikmens, neegzistuoja, o kinų kalboje dažnai vadinama tiesiog Sandziao (Sanjiao). Kiekvienas organas susijęs su tam tikra in arba jang energija, tačiau unikali „trigubo šildytuvo“ sistema yra vienintelė sistema žmogaus organizme, turinti abi šias energijas.
Kūno karalystės valdovai yra penki pagrindiniai organai – kepenys, širdis, blužnis, plaučiai ir inkstai.
Kūno karalystės karalius yra širdis. Ji atlieka svarbiausią funkciją: stabiliai ir vienodai cirkuliuoja kraują per visą organizmo sistemą. Jei karalius yra stiprus, šalis klesti. Galime tvarkyti ir spręsti sudėtingus klausimus ir priimti protingus sprendimus. Stiprios širdies pagrindinė užduotis – varinėjant kraują išlaikyti karalystėje ramybę ir harmoniją. Širdis yra savotiškas bendro vidaus klimato reguliatorius, valdantis vidinės ir išorinės temperatūrų svyravimus. Jei širdis stipri, ji pagamins reikiamą kiekį prakaito atvėsinti vidaus organams, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. Jeigu širdies energijos sistema silpna, temperatūros kontrolė sutrinka, todėl žmogų gali ištikti dehidratacija ar perkaitimas.
Kūno karalystės karalienė yra plaučiai. Jie palaiko širdies darbą ir valdo organizmo kvėpavimą ir aprūpinimą deguonimi. Plaučiai kontroliuoja gyvybišką gyvenimo jėgą, pagrindinę organizmo energiją, kinų medicinoje vadinamą či. Jei įsivaizduosime plaučius kaip generatorių, tai energija či yra kaip pastoviai gaminama elektra. Kiekvienas gyvas organizmas visatoje turi či energiją, tai tarsi pagrindinis gyvybės energijos srautas. Kai plaučiai sveiki ir dirba normaliai, kvėpavimas gilus, ir gyvybinė energija bus stipri. Aprūpindami ir praturtindami kraują deguonimi, plaučiai užtikrina organizmo energijos funkcijų dinamiškumą, gyvybingumą ir energijos sankaupas.
Kepenys yra kraujo valdovas. Šis organas valo, kaupia ir reguliuoja kraujo pasiskirstymą po visą organizmą. Valdovo darbas yra duoti žinią karaliui, kiek daug jo karių (kraujo) turėtų būti naudojama ir kur. Kai kepenys dirba sklandžiai, visi kiti organai be sutrikimų aprūpinami kokybišku krauju. Geros kepenys atlieka stratego vaidmenį kitų organų atžvilgiu, visada tikrina jų darbą.
Inkstai – tai tarsi elektros energijos, organizmo jėgos saugykla, reguliuojanti jos srautus ir pasikeitimus. Jie privalo turėti daug energijos, kad visavertiškai veikdami, užtikrintų viso organizmo tinkamą energijos lygį.
Maisto ir žemės ūkio ministerija yra blužnis. Atsakinga už virškinimo procesus, ji stebi metabolizmą, transformuoja suvalgytą maistą į organizmo kurą ir kraują. Subalansuota blužnis maitina ląsteles ir audinius, reikalingus sveikos karalystės gyvavimui. Gerai dirbanti blužnis daro įtaką be sutrikimų funkcionuojančiam virškinimo traktui. Blužnis – maisto, mitybos valdovas.
Penki pagrindiniai Džang organai vadinami valdovais, o šeši Fu organai atlieka Karališkojo teismo vaidmenį. Jie padeda pagrindiniams valdovams kokybiškai atlikti būtinas gyvybines funkcijas. <...>
Kokias ligas išduoda jūsų išorė
Visi pagrindiniai Džang ir Fu organai yra individualūs jėgos centrai, kurie tarpusavyje susiję skysčių vamzdynais ir energijos kanalais, energijos greitkeliais. Tokia organų hierarchija atskleidžia kitokį žmogaus organizmo žemėlapį, nei mums įprasta. Kiekvienas jėgos centras atlieka ne tik fizinį darbą – pumpuoja kraują, skaido ir pasisavina maisto medžiagas, išnešioja deguonį – bet turi kur kas svarbesnį darbą: kaupia ir valdo žmogaus emocijas. Skirtingai nuo Vakarų medicinos praktikos, kur smegenys traktuojamos kaip pagrindinis organas, reguliuojantis žmogaus jausmus ir emocijas, tradicinė kinų medicina teigia, kad emocijos yra kaupiamos atskiruose vidaus organuose, o pagal išorinius kūno požymius galima atsekti vidaus organų sutrikimus.
Tradicinės medicinos gydytojams pagrindinis iššūkis ir išbandymas yra teisingai perskaityti kūno išorėje pasireiškiančius požymius, juos teisingai interpretuoti ir parengti gydymo planą, kad būtų atkurta fizinė ir emocinė pusiausvyra, nes ji yra įvairių ligų priežastis. Jie nesinaudoja kraujo tyrimais ar rentgeno nuotraukomis, bet nustato vidaus organų pokyčius iš odos, nagų, liežuvio, akių, lūpų, balso, kvėpavimo, kitų išorėje pasireiškiančių požymių.
Jeigu užpuolė kosulys – organizme per daug drėgmės, vadinasi, reikia vartoti sausinančių savybių turinčių maisto produktų.
Informacijos apie pacientų sveikatos būklę rinkimo būdas nesikeičia tūkstantmečiais: apžiūrimos akys, oda ir liežuvis, klausomasi ligonio balso ir uodžiami kūno išskiriami kvapai, klausiama apie įpročius ir nusiskundimus, liečiamas riešas ir trijose skirtingose vietose skaičiuojamas pulsas. Raudonos akys išduoda kūno karščio padidėjimą, širdies, kepenų sutrikimus; pageltusi tinklainė – kūno drėgmės perteklių, skrandžio ir blužnies sutrikimus; vandeningos akys – rodo infekciją, sutrikusią inkstų veiklą. Išbalęs veidas išduoda energijos trūkumą, raudonas praneša apie karščio perteklių; pageltusi oda aplink akis – blužnies sutrikimai, drėgmės perteklius; patamsėję ratilai po akimis rodo inkstų nepakankamumą. Suskeldėjęs liežuvis rodo širdies veiklos silpnumą, nepakankamumą; rausvas drėgnas liežuvis išduoda apie kraujotakos sutrikimą; raudonas arba gelsvomis apnašomis padengtas liežuvis – vidinio karščio perteklių; ištinęs liežuvis – vidinės drėgmės perteklių. Suskeldėjusios lūpos pasako apie skrandžio ir blužnies sutrikimus; blyškios lūpos apie plaučių veiklos nepakankamumą, bendros energijos trūkumą. Iškilę ir patamsėję (violetiniai) nagai išduoda širdies darbo sutrikimus, sausi ir skilinėjantys nagai rodo kepenų veiklos nepakankamumą.
Šioje senovės medicinos praktikoje nuo visų organų veiklos neatsiejama či energija, tai tarsi pagrindinė gyvybės jėga, kuri keliauja po organizmą įsivaizduojamais keturiolika energijos kanalų, meridianų. Plaučiai generuoja šios gyvybės energijos srautus, kurie su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu sustiprina kraują ir energijos kanalus. Giliai kvėpuojant, či energijos srautas keičiasi, pasipildo deguonies ir naujos energijos iš išorinės aplinkos, kinta ir asimiliuojasi su organizmo vidaus klimatu, todėl aktyvi ir gera plaučių veikla ypač svarbi žmogaus gyvybinei energijai. Kai plaučiai sveiki, tai žmogus ne tik giliai ir subalansuotai kvėpuoja, bet ir turi daug energijos, stiprią imuninę sistemą, gerą kraujo cirkuliaciją, reguliariai tuštinasi ir būna ramus. Silpna plaučių veikla pasireiškia kvėpavimo sutrikimais, spaudimu krūtinėje, bronchitiniais spazmais, kosuliu, dermatitu, egzema, blyškiu veidu, nenormaliu prakaitavimu, krūtinės skausmu, įkvėpimo stoka, per mažu svoriu, liūdesiu ir įtarumu. Hiperaktyvi plaučių veikla pasižymi dusuliu, ūminėmis sinusų, bronchų infekcijomis, geltonomis arba žaliomis gleivėmis, ūminiu krūtinės skausmu ir prakaito trūkumu, sausos odos, plaukų požymiais, spuogais, kitomis odos problemomis. <...>
Kinų tradiciniai gydytojai yra nustatę keturis pagrindinius ligų priežasčių tipus: išorinės priežastys (virusai, bakterijos, kiti patogenai, sukeliantys ligas ir patenkantys į organizmą iš išorinės), vidinės priežastys (emocijos, psichologinės traumos), gyvenimo būdas (persidirbimas, nesubalansuota mityba, nesveikas gyvenimo būdas, socialiniai įpročiai) ir įvairios atsitiktinės fizinės priežastys (susižeidimai, avarijos).
Išorinės ligų priežastys dar vadinamos penkiais oro demonais: karščio, šalčio, sausros, drėgmės ir vėjo. Penkiųemocijų – džiaugsmo, pykčio, baimės, susirūpinimo ir liūdesio – perteklius priskiriamas prie ligos atsiradimo vidinių priežasčių. Šios emocijos atspindi organizmo vidaus „oro prognozę“, vidaus klimatą. Džiaugsmas atspindi karštį, pyktis – vėją, ugnį, karštį, baimė – šaltį, susirūpinimas – drėgmę, liūdesys – sausrą. Kraštutinis džiaugsmas, azartas ir jaudinimasis sukuria viduje sprogstančią karščio bangą. Lėtinis pyktis ir nusivylimas sukelia audringą vėją, gali įžiebti dar didesnę ugnį ir karštį. Pernelyg didelis baimės jausmas stingdo ir lėtina visų organizmo funkcijų veiklą ir veikia kaip šalto oro, šalčio frontas. Kasdieniai rūpesčiai ir nerimas sukelia virškinimo organų veiklos vangumą, o sulėtėjęs procesas skatina vidinės drėgmės perteklių. Nuolatinis liūdesys ir sielvartas sukelia dehidrataciją ir sausros požymiais pasireiškiančius funkcijų sutrikimus. Todėl dažnai gydytojų išsakoma sveikatos būklės diagnozė skamba kaip orų prognozė, norint gerai ją suvokti, reikia pačiam daug žinoti ir itin pasitikėti tokiu gydytoju.
Maistas kaip vaistas
Stebėdama didžiąją kinų tautos masę, suvokiau, kodėl valgymo valandos jiems yra kaip maldos valandos – jie meta bet kokį darbą ir eina rimtai pasisotinti, o jeigu nepavyksta, tampa irzlūs, pikti ir nesukalbami. Maistas prilygsta gyvenimui. Parodyk, ką valgai, pasakysiu, kas esi, tiksliau būtų – koks sveikas esi. Valgymas tris kartus per dieną – sveikos gyvensenos bruožas, atsisakant bent vieno iš jų, apvagiamas pats organizmo variklis. Kuo mažiau žaliavos, tuo silpniau veikia variklis.
Visi maisto produktai turi gydomųjų savybių, ne tik maistinių, todėl gydant įvairius organizmo sutrikimus, ligų priežastis, sudaromi atskiri valgytinų produktų sąrašai pagal tai, ko reikia ar trūksta bendram organizmo klimatui sureguliuoti. Jeigu organizme padidėjęs karštis, tai reikia valgyti vėsinančių savybių turintį maistą, jeigu karščio trūksta – jį skatinančius produktus (kalbu ne apie maisto gaminimo ir pateikimo temperatūrą, bet apie produktų savybes, kurias geriausiai išmano tik kinai) ir t. t. Visada vadovautis priešingų energijų, priešingų polių subalansavimo principu.
Ko išmokau? Kad ne visi produktai iš tos pačios grupės turi tokias pat ar panašias temperatūros savybes. Šaltį sukuriantys ir vėsinantys produktai yra kiauliena, salierai, arbūzai, agurkai, bananai, braškės, obuoliai, špinatai, kviečiai, mangai, salotos, kiaušinio baltymas, pomidorai, triušiena. Jeigu žmogus serga uždegimu ir jam pakilusi temperatūra, siūloma valgyti arbūzą, agurką, pupuoles, virtą kiaulieną ar žuvį, marinuotus šparagus, sojos varškės sriubą su grybais. Karštą vasarą pagrindinis atsivėsinimo vaisius yra arbūzas.
Valgymas tris kartus per dieną – sveikos gyvensenos bruožas, atsisakant bent vieno iš jų, apvagiamas pats organizmo variklis.
Šaltą rudenį reikia daugiau valgyti šilumą (vidinį karštį) sukuriančius produktus: vištieną, juoduosius pipirus, žaliuosius, raudonuosius pipirus, imbierus, svogūnus, česnakus, ženšenį, avieną, cinamoną, rudąjį cukrų, kalendras, krevetes, porus.
Drėkinamųjų savybių turi medus, kriaušės, pieno produktai, migdolai, kiaušiniai, silkė, sorų kruopos, žemės riešutai. Žmonėms, turintiems antsvorio arba kenčiantiems dėl skysčių susilaikymo ir tinimo, rekomenduojami džiovinantys produktai: raudonosios pupelės, salierai, miežiai, kukurūzai, žalioji arbata, jazminų arbata, citrina, krienai, moliūgai, ropės, ridikai.
Energiją skatina kiaušiniai, jautiena, juodosios pupelės, migdolai, graikiniai riešutai. Organizmą ramina ir valo žalios salotos, vaisiai, žuvų produktai, ypač turint aukštą kraujo spaudimą.
Jautiena, morkos, saldžiosios bulvės, burokai, kiaušiniai, antiena, medus, kiaulių, jaučių kepenys, alyvuogės, ananasai, lašišos, sardinės, šitake grybai, saulėgrąžos, baltosios žuvys, baltieji ryžiai yra priskiriami prie neutralių produktų, kuriuos galima valgyti bet kada.
Ar tokiu principu pati vadovaujuosi? Taip, į kai kuriuos patarimus atsižvelgiu. Jeigu užpuolė kosulys su gleivėmis, visada prisimenu apie drėgmės perteklių, vadinasi, reikia vartoti daugiau sausinančių savybių turinčių maisto produktų. Jeigu pakilo temperatūra, kūnas karštas, bandau karštį mušti vėsinančiais iš vidaus produktais: kiaulienos sriubomis ir žaliais agurkais. Rudenį ir pavasarį, keičiantis orams, kai jaučiu, kad aplinkui siautėja peršalimo ligos ir gripas, verdu šildančią vištienos sriubą.
Kiekvienas metų laikas susijęs su tam tikrų organų sustiprėjančiomis funkcijomis, todėl pavasarį daugiau dėmesio reikia skirti kepenims ir tulžies pūslei, vasarą – širdžiai ir plonajai žarnai, vasaros pabaigoje – blužniai ir skrandžiui, rudenį – plaučiams ir storajai žarnai, žiemą – inkstams ir šlapimo pūslei. Kinai teigia, kad sureguliuotas maistas – geriausias gydytojas.“
Šildanti vištienos sriuba nuo peršalimo
Jaunas nedidelis viščiukas, 3 nedideli gabaliukai imbiero, 1 didelė galva svogūno, 2 per pusę perpjauti salierų kotai, žiupsnelis petražolių, žiupsnelis krapų. Viščiuką ir imbierą sudedame į gilų puodą, užpilame vandeniu ir verdame 45 minutes. Tada sudedame daržoves ir pamaišydami verdame dar 10 minučių. Mėsa turėtų būti labai minkšta, išėmę iš puodo, lengvai ją nuimame nuo kaulų ir sudedame atgal į sultinį. Pagardiname druska, pipirais pagal skonį ir valgome. Tai geriausias vaistas nuo gripo!
Raminamoji kriaušių odelių arbata plaučiams
1 litras vandens, 5 vidutinio dydžio nuluptų kriaušių odelės (kriaušes galite suvalgyti) ir medus. Užvirinti vandenį, į jį sudėti kriaušių odeles ir virti 20minučių. Išvirus perkošti, šiek tiek atvėsus įdėti pagal skonį medaus. Gerti visos dienos metu. Apsaugo nuo kosulio ir sausos odos.
Eglė Aukštakalnytė-Hansen. „Mamahuhu. Šešrei metai Kinijoje“ (leidykla „Tyto alba“)
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
