Populiariausi straipsniai:
- R. Valeikis: aš tikrai galėčiau gyventi žmonos išlaikomas
- Dailiam pilvukui – kalanetikos pratimai
- M. Pliseckają gydę daktarai: net traumuota ji kiekvieną judesį atlikdavo gracingai
- Keturios ryškiausios šių metų interjero tendencijos
- Kulinarinė pamoka - gaminame šaltibarščius (slaptas ingredientas)

Ar žinote, kad bėgimas priskiriamas pačioms pavojingiausioms sporto rūšims: statistika rodo, kad net 50 % bėgikų per vienerius metus patiria vienokių ar kitokių su bėgimu susijusių traumų ar negalavimų, kurie neleidžia toliau praktikuoti šios, atrodytų, paprastos sporto rūšies.

Mitas nr. 1 – bėgioti gali kiekvienas. Sveikam žmogui ši taisyklė išties galioja, bet kuris iš mūsų yra 100 % sveikas? Nuo 35 m. praktiškai kiekvienas žmogus turi vienokių ar kitokių nusiskundimų, susijusių su prasidėjusiu senėjimo procesu. Taigi prieš pradedant bėgioti reikėtų apsilankyti pas du pagrindinius gydytojus ir pasitikrinti sveikatą bei organizmo tinkamumą šiai sporto rūšiai.

* Kardiologas (širdies ir kraujagyslių ligų gydytojas). Gydytojas, atlikęs kardiologinius tyrimus, įvertins jūsų širdies ir kraujagyslių pasirengimą intensyviam sportui, kurio pagrindas yra ištvermė. Puikiai veikiantis deguonies perdavimo ir šalinimo iš kraujotakos sistemos mechanizmas ‒ tai visų organizme vykstančių procesų pagrindas.

Be tinkamai įvertinto jūsų organizmo pasirengimo bėgimui neįmanoma sudaryti individualaus treniruočių plano. Nebent pradėsite treniruotis labai mažais tempais ir gerai „įsiklausysite“ į savo širdies darbą. Tam, žinoma, reikalinga tinkama širdies priežiūra, pavyzdžiui, bėgiojimas su pulsometru, kurį nuolatos turėtumėte stebėti ir neviršyti leistinų jūsų amžiui ribų.

* Judesio analizės specialistas. Tai specialistas, nustatantis kūno mechaninės dalies pasiruošimą bėgimui. Judesio analizės metu filmuojamas judantis tiriamojo žmogaus kūnas ‒ tokiu būdu nustatomas raumenų disbalansas, taip pat mechaninis pėdos tipas, pagal kurį individualiai parenkama bėgimui tinkama avalynė. Tik judant žmogaus kūnui matomas dubens, liemens ir stuburo raumenų pasirengimas atlaikyti kiekvieno žingsnio smūgį. Neveltui kas antras pradedantysis bėgikas, prieš tai nepasitikrinęs kūno mechanikos, jau pirmosiomis bėgimo savaitėmis pradeda skųstis skaudančiomis blauzdomis, čiurnomis ar kitais raumenimis.

Išankstinio judesio analizės tyrimo rezultatai leis ne tik tinkamai pasirinkti avalynę, pritaikytą individualiai pėdai, bet ir parodys stipresnius ir silpnesnius kūno raumenis, kuriuos reikėtų treniruoti tarp bėgimų. Jeigu internete imsite kitų bėgiojančiųjų klausinėti apie geriausią avalynę, pasmerksite save užprogramuotai traumai. Kitam asmeniui tinkanti avalynė jums tikrai nebus 100 % tinkama, nes iš 6 milijardų žmonių nerastumėte dviejų su identiškomis galūnėmis, kaip ir su pirštų antspaudais.

Mitas nr. 2 – kūno sustiprinimui pakanka tik bėgiojimo. Vien tik bėgiojant tvirtėja vieni raumenys, o kiti lieka pasyvūs, todėl norėdami ištobulinti figūrą turite žinoti, kad be visapusiško kūno raumenų treniravimo sveikai bėgioti tiesiog negalėsite. Neturėdami stipraus ir lankstaus liemens bėgiodami patirsite vien traumas, nes liemuo ‒ tai sveiko bėgimo pagrindas.

Numatykite, kad pradėję bėgioti, pavyzdžiui, 2 kartus per savaitę, 3 dienas skirsite kitų raumenų grupių stiprinimui:

* rankoms ir krūtinei (nes rankų darbas prisideda prie taisyklingo kojų judėjimo);
* liemens juostai (pilvo presui, šoniniams ir nugaros raumenims).

Asmeninis fizinio parengimo treneris padės jums sudaryti individualią kūno stiprinimo programą ir atsižvelgs į individualius kūno ypatumus, o ne vaikys grupiniame užsiėmime kartu su kitais, besiskiriančiais savo kūno mechanika.

Mitas nr. 3 – pradėsiu bėgioti ir svoris pats sumažės. Fizinis aktyvumas yra sveikintinas, bet be sveiko maitinimosi užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyks. Taigi sureguliuota mityba ‒ tai katalizatorius, kuris leis pasiekti puikių rezultatų per 2‒3 mėnesius be didelių kančių.

Daugelis pradėjusių bėgioti žmonių teigia, kad pats organizmas ima reikalauti sveikesnių produktų, o nesveikų natūraliai ima atsisakyti, todėl vėlgi labai svarbu įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus, o ne į bendradarbių, šeimos narių ar giminių įkalbinėjimus suvalgyti dar vieną kąsnelį mėgstamo (ar kadaise mėgto) kepsnio ar pyrago.

Greitesniam rezultatų pasiekimui gali būti sudaromos maitinimosi lentelės ar į mitybos racioną įtraukiami specialūs maisto papildai. Tokie būdai gali padėti pereiti prie sveikesnio maitinimosi grafiko, bet valios pastangų keičiant mitybos įpročius prireikia daugiausia. Pereikite prie asmeninės mitybos, atsižvelgdami į savo kūno poreikius, o ne į internete pateikiamas bendras lenteles. Nebijokite pasikonsultuoti su dietologais ar mitybos specialistais. Blogiausiu atveju, jeigu to padaryti nėra galimybės (tarkim, gyvenate užsienyje ir nemokate vietinės kalbos), įsiklausydami į savo kūno poreikius, didinkite salotų ir daržovių kiekį mitybos racione, atsisakykite nesveikų produktų. Ilgainiui pajausite, kad kūnas reaguoja teigiamai – pavalgę nebejaučiate sunkumo jausmo ir jaučiatės laimingesni.

Tiek patarimų šiam kartui. Bėgiokime atsakingai!